Ankstyvoji vaikystė - tai ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Šie įgūdžiai yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius, kurie vėliau tampa sėkmingo gyvenimo pagrindu. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Ši nuolatinė sąveika yra gyvybiškai svarbi jų socialinei ir emocinei raidai.
Tačiau tenka pripažinti, kad šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų. Tai dažnai lemia nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie yra taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Iš vaikų neretai pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu. Šie sunkumai gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl svarbu kuo anksčiau pradėti ugdyti bendravimo gebėjimus.
Psichologė Agnieška Kašinska teigia: "Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, turime bendravimo, buvimo tarp žmonių poreikį. Jei vaikas išmoksta jaustis komfortiškai tarp žmonių, tuomet jis auga ir vystosi kaip sveika asmenybė, nes jam pavyksta tenkinti socialinio bendravimo poreikį." Tai pabrėžia, kad socialiniai įgūdžiai nėra tik priedas prie asmenybės, bet jos branduolys.
Socialinių įgūdžių svarba: Bendravimo raktas
Socialiniai įgūdžiai - tai platus gebėjimų kompleksas, leidžiantis vaikui tinkamai sąveikauti su kitais žmonėmis, kuriant ir palaikant tarpusavio santykius. Šie įgūdžiai apima viską - nuo bendravimo ir empatijos iki konfliktų sprendimo ir bendradarbiavimo su kitais. Socialiniai įgūdžiai nėra vien apie tai, kaip mes kalbame ir bendraujame su kitais, bet ir apie tai, kaip suprantame, reaguojame į aplinkinių jausmus, kaip sprendžiame tarpusavio nesutarimus ir kaip prisidedame prie bendruomenės gerovės.
Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Vaikystė - tai laikas, kai formuojasi pirmieji socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas užmegzti ryšius su kitais. Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais.
Pagrindiniai socialiniai įgūdžiai, kuriuos svarbu ugdyti nuo pat mažens, yra:
- Bendravimas: gebėjimas išreikšti savo mintis, jausmus ir poreikius, bei mokėjimas klausytis ir suprasti kitus.
- Bendradarbiavimas: gebėjimas dirbti kartu su kitais, siekiant bendro tikslo, dalytis ir palaikyti vienas kitą.
- Lankstumas: gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų situacijų ir žmonių, būti atviram naujoms idėjoms.
- Empatija: gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas, žvelgti į situacijas iš jų perspektyvos.
- Gebėjimas konstruktyviai spręsti problemas: gebėjimas rasti kompromisus, spręsti konfliktus taikiai ir efektyviai.
Visi šie įgūdžiai yra kompleksiški ir sudėtingi, tad žaidimo forma suteikia vaikams saugią erdvę juos tyrinėti ir pamažu įvaldyti. Bežaidžiant su kitais, susipažįstama su pamatinėmis bendravimo taisyklėmis - mokomasi dalytis, laukti savo eilės, reaguoti į kitų žmonių jausmus.
Žaidimų vaidmuo ugdant socialinius įgūdžius
Žaidimas vaikystėje yra kur kas daugiau nei linksmas užsiėmimas - tai pagrindinė vaiko ugdymo priemonė. Per žaidimus vaikai atranda savo tapatybę, mokosi bendrauti ir lavina daugybę svarbių įgūdžių. Emociniai gebėjimai formuojasi ir per asmeninį žaidimą. Pasinerdami į žaidimus ar kūrybines veiklas, vaikai lavina vaizduotę, turtina vidinį pasaulį ir atranda pomėgius, kurie vėliau gali tapti svarbia jų gyvenimo dalimi ar net profesinės veiklos pagrindu.
Tokie žaidimai kaip „Emocijų šarados“, kuriuose vaikai vaidina skirtingas emocijas, padeda geriau suprasti kitų išgyvenimus. Vaidmenų žaidimai, pavyzdžiui, „namai“ ar „parduotuvė“, skatina vaikus pažinti įvairius gyvenimo vaidmenis ir suprasti, ką reiškia būti tėčiu, sese, kliente ar pardavėju. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius.
Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu.
Suaugusiųjų vaidmuo: Pavyzdys ir palaikymas
Suaugusiųjų - tėvų, mokytojų ar globėjų - dalyvavimas yra reikšmingas ugdant vaikų bendravimo įgūdžius. Stebėdami žaidimą, jie gali švelniai pakoreguoti elgesį arba pagirti už empatiškus poelgius. Suaugusiųjų reakcija padeda vaikams suprasti, kas yra priimtina, o kas ne, kaip spręsti konfliktus ir gerbti kitų ribas.
Pavyzdžiui, jei vaikas „parduotuvėje“ elgiasi nesąžiningai, suaugęs žmogus gali pasiūlyti pagalvoti, kaip jaučiasi „klientas“ - taip ugdoma pagarba ir atjauta kitiems. Suaugusių vaidmuo čia taip pat svarbus: būdami šalia, jie padeda vaikui atpažinti ir įvardyti emocijas. Pavyzdžiui, kai atžalai nepavyksta pastatyti norimos kaladėlių pilies, suaugęs gali paaiškinti, kad nusivylimas yra natūralus jausmas ir paskatinti vaiką apmąstyti, ką būtų galima daryti kitaip. Suaugusiojo pagalba mokantis suprasti savo jausmus ugdo savikontrolę ir atsparumą.
Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais.
Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai, įsijautę į žaidimą, garsiai kalba tarpusavyje. Spontaniška ugdytojų reakcija neretai būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“ Toks ugdytojų gebėjimas modeliuoti konstruktyvų bendravimą ir ieškoti sprendimų kartu su vaikais yra itin vertingas.
N. Martišienė sako, kad kiekvienas santykis vaiką ugdo. Pavyzdžiui, bendraudamas su kitais, vaikas realiai patiria, koks elgesys stiprina tarpusavio ryšį ir padeda užmegzti draugystę, kokios taisyklės ir kokie būdai spręsti problemas gyvenime veikia. Vaiko teisių gynėja pataria suklusti, jeigu iš vaiko girdite „aš neturiu draugų“, „su manim niekas nenori bendrauti“ ir pan. „Kai vaikas pritrūksta patirties, kaip tam tikrose situacijose išbūti, tada jos atrodo baugios, jų gali vengti. Tam tikrais atvejais gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai - pykins, skaudės pilvuką ar galvą“, - atkreipia dėmesį N. Jos nuomone, ką tėvai geriausio gali padaryti šiuo atveju, tai sudaryti erdvę vaikui reflektuoti savo jauseną, suteikti emocinį palaikymą ir patvirtinimą. O kaip atsvarą nusivylimui, užsisklendimui, virtualiam gyvenimui - pasiūlyti kokybišką bendravimą. Jau vėliau galima po truputį padėti vaikui išeiti iš komforto zonos, sukurti jam kuo daugiau situacijų, kurias turės įveikti, išmokti prisitaikyti, rasti sprendimus.
Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius
Be abejonės, tai, kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais. Ši paprasta situacija reikalauja derybų, kompromisų ir bendradarbiavimo. Vaikai mokosi derėtis dėl žaislų, dalintis, laukti savo eilės, spręsti nesutarimus. Tai yra gyvas socialinių įgūdžių ugdymo procesas.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina.
Praktiniai metodai socialiniams įgūdžiams ugdyti
Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę”, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius. Be to, „Ramiosios zonos”, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas."
E. Baltrūnaitė pasakoja, kaip pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Psichologės-psichoterapeutės teigimu, auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą”, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi”, vietoj „tu blogas”, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP”.
Socialinės istorijos ir vaidmeniniai žaidimai: Mokymasis per patirtį
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui. Jos padeda vaikams modeliuoti socialines situacijas ir mokytis tinkamų reakcijų saugioje aplinkoje.
Socialinių įgūdžių stokos pasekmės
Psichologė Agnieška Kašinska perspėja: "Jei vaikui trūksta socialinių įgūdžių, gali būti, jog aplinka pradės jo nepriimti, atstums. Tuomet vaikas ieškos kitų būdų, kur gali patenkinti socialinio bendravimo poreikius. Dažniausia priemonė - internetas. Ten nereikia daug socialinių įgūdžių, vaikas jaučiasi drąsesnis, o jei kažkas nepavyks, jis gali tiesiog ištrinti. Be abejo, tai gali peraugti į priklausomybę, vaikas išvis gali nenorėti išeiti iš savo kambario, nes visas gyvenimas yra už ekrano."
Štai keletas ženklų, rodančių, kad vaikui gali trūkti socialinių įgūdžių:
- Vaikas bijo žmonių susibūrimo.
- Atsisako žaisti su kitais vaikais.
- Bijo būti paliktas vienas.
- Gali būti agresyvus arba labai baikštus.
- Kiti vaikai nenori su juo žaisti.
Taigi, labai svarbu skatinti socialinių įgūdžių plėtrą ir ugdymą bet kuriame vaiko amžiuje. Tai padės jam ne tik efektyviai bendrauti su kitais, prisitaikyti naujoje aplinkoje, bet ir spręsti iškilusius konfliktus.
Programos, skirtos socialinių įgūdžių ugdymui
Paramos vaikams centro vadovė, psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė pabrėžia: „Labai svarbu kuo anksčiau pradėti stiprinti ne tik vaikų akademinius, bet tuo pačiu ir socialinius emocinius įgūdžius, nes tai yra pamatas, kuris padeda gerai jaustis tiek darželinukams, tiek vėliau mokykloje ir net suaugus. Vaikai jau darželyje išmokę tokių esminių įgūdžių, kaip klausytis ir koncentruoti dėmesį, jausti empatiją, valdyti emocijas, kurti draugystes ir spręsti santykių problemas, juos įpranta taikyti visą laiką“.
Programa „Antras žingsnis darželiams“ - tai kasdienės interaktyvios pamokėlės, kurių metu 4-6 metų vaikai atlieka jų amžiui pritaikytas, įtraukiančias ir lengvai suprantamas užduotis, padedančias pasiekti akivaizdžių rezultatų.
Socialinio ir emocinio ugdymo institutas siekia suteikti pagalbą socialinį ir emocinį ugdymą tyrinėjantiems mokslininkams ir praktikams. Šioje svetainės skiltyje rasite naudingos literatūros šaltinių bei nuorodų.
Leidiniai: Mokymosi būti projekto leidinys. „Mokymasis būti: Socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių vertinimo praktikos bei metodikų plėtojimas švietimo sistemose“ buvo eksperimentinis projektas, suvienijęs švietimo institucijas, mokytojus ir mokslininkus septyniose Europos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Suomijoje. Projekto trukmė - 2017-2020 m. Šiuo laikotarpiu projekto komanda siekė sukurti ir mokyklose išbandyti metodinių įrankių rinkinį, skirtą padėti įvertinti mokinių socialinius ir emocinius bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Komandos nariai taip pat siekė ištirti, kaip pagerinti šių gebėjimų ugdymą mokyklose ir visoje švietimo sistemoje. Šis metodinis rinkinys skirtas pradinėse ir pagrindinėse mokyklose dirbantiems mokytojams. Jame išskiriami pagrindiniai sėkmingo socialinio ir emocinio ugdymo mokykloje principai bei aprašomi praktiniai mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimo metodai, skirti tolesniam vaikų ugdymui klasėje. Šukytė D., Socialinis ir emocinis ugdymas, 2015. Tai pirmasis lietuvių kalba išleistas leidinys apie socialinį ir emocinį ugdymą. Leidinyje pateikta trumpa apžvalga apie socialines ir emocines kompetencijas, socialinį ir emocinį ugdymą bei tai, kaip jis turėtų būti integruotas į mokyklos gyvenimą. Knygoje autorė remiasi praktikų patirtimi, mokslininkų išvadomis ir paaiškina, kodėl socialinis ir emocinis ugdymas yra neatskiriamas nuo kokybiško švietimo ir mokyklų misijos. Autorė pabrėžia, kad sparčiai besikeičianti visuomenė, atviras pasaulis skatina mus vis labiau matyti ne tik save, savo interesus, bet ir kitus; skatina mus gebėti prisitaikyti prie pokyčių, o tam vien akademinių žinių nepakanka. Šią knygutę galite įsigyti Socialinio ir emocinio ugdymo institute.
Nuorodos į socialinio ir emocinio ugdymo programas: www.lions-quest.lt LIONS QUEST programų grupė. Socialinio ir emocinio ugdymo programos nuo priešmokyklinio ugdymo iki dvyliktos klasės. LIONS QUEST programos diegiamos visų tipų ugdymo institucijose. „Antras žingsnis” - tyrimais paremta programa, skirta pradinių klasių vaikams. Organizacija įgyvendina tarptautinę ankstyvosios prevencijos programą „Zipio draugai” ir jos tęsinį arba antrąją dalį programą „Obuolio draugai”, kurios moko ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikus įveikti stresus ir kasdienius sunkumus, ieškoti būdų susitvarkyti su jausmais, įtvirtina vaiko gebėjimą naudotis parama ir ją teikti, ugdo vaikų empatiją. Šių abiejų programų autorių teisės priklauso tarptautinei organizacijai Partnership for Children. Organizacija taip pat sukūrė ir vykdo ankstyvosios prevencijos programą „Įveikime kartu”, kuri yra skirta vyresniems pradinių klasių mokiniams. Tai į vaiko ir šeimos socialinių gebėjimų ugdymą orientuota ankstyvosios prevencijos programa, padedanti ugdyti vaikų emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus. Programose pateikiama plataus spektro socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui skirta medžiaga.
Vitlio privatus darželis Vilniuje laikosi požiūrio, kad bendravimas su kitais, kalbėjimas ir kitų klausymas, dialogai - yra pagrindas, leidžiantis vaikams išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Ankstyvas bendravimo gebėjimų lavinimas padeda vaikams integruotis į visuomenę, būti draugų grupės ar bendruomenės dalimi, mokytis įsiklausyti. Šis konstruktyvumas ugdo gebėjimą spręsti konfliktus ar prisitaikyti įvairiose gyvenimiškose situacijose. Kuo anksčiau vaikai pradeda bendrauti, tuo lengviau jiems sekasi tapti sociumo dalimi, suprasti ir priimti kitus.
Vaikams itin svarbu ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje. Toks pozityvių santykių kūrimas su bendraamžiais dar ikimokykliniame amžiuje kuria pagrindą ateities sėkmei. Jau ir šiame amžiuje vaikai pradeda suprasti socialinių santykių svarbą ir mokosi, kaip drauge spręsti konfliktus ar problemas, kaip dalytis, būti dėkingam, laukti savo eilės ir kita. Pasitelkiamos komandinės veiklos ar žaidimai, taip pat kūrybiniai projektai ar bendri užsiėmimai, padeda vaikams patirti, kaip siekti tikslo kartu, palaikyti vienas kitą.
Skatinkite vaikus dalintis, kaip jiems sekėsi diena, kas patiko, o kas ne. Klauskite, ką privatus darželis Vilniuje šiandien buvo paruošęs veiklų ir pramogų srityje, ką veikė, ką valgė ir pan. Kartu skaitykite knygas, istorijas ir diskutuokite apie tai. Klauskite apie veikėjų elgesį, kaip jie jaustųsi ar elgtųsi veikėjų vietoje. Leiskite vaikams rinktis, pvz. ką apsirengti, kokią knygą skaityti, kokias veiklas rinktis. Skatinkite vaikų dalyvavimą namų ruošoje - susitvarkyti žaislus, padėti gaminant vakarienę, prižiūrėti augintinius.
Darželio pedagogai kuria saugią aplinką, kurioje vaikai gali tyrinėti, bandyti ir mokytis savarankiškai. Darželio veiklos ir užduotys yra struktūruotos taip, kad skatintų savarankiškumą, tačiau paliktų vietos vaikų sprendimams. Vitlio privatus darželis Vilniuje ugdo vaikų gebėjimą valdyti emocijas, išmokti laukti savo eilės, dalytis ir spręsti konfliktus su bendraamžiais. Tėvai ir darželis, veikdami išvien, gali sukurti stiprią ir stabilią ugdymo sistemą, kuri padeda vaikui formuotis ir augti.
Psichologė psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler taip pat pabrėžia vaiko socialinių įgūdžių ugdymą, kaip svarbų aspektą pilnavertei asmenybei formuotis ir tuo pačiu drąsina tėvus kilus sunkumams ieškoti pagalbos. Pasak A. Adler, moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tik gimęs vaikas jau daug ilgiau savo dėmesį sutelkia į judančius daiktus ir veidus. Todėl, panašu, kad vaiko gebėjimas fiksuoti veidus ir atpažinti veido mimikas, o per tai artimiausio žmogaus reakcijas ir pagrindines emocijas - įgimtas. Taigi, tėvai ar kiti vaiku besirūpinantys žmonės vaikui suteikia pirmąją informaciją apie pasaulį. Jeigu vaikas šiame ryšyje jaučiasi saugus, jis gali savo artimiausią aplinką ramiai tyrinėti ir ją palaipsniui noriai plėsti. „Ankstyvoji patirtis ir įsitikinimai nelengvai keičiasi, tačiau nauja pozityvi patirtis sukuria naujas galimybes. Žmonių smegenys yra plastiškos, todėl nauja patirtis mus gali paveikti bet kuriame gyvenimo etape. Mūsų tėvai mus augindami darė klaidas ir dėl to patys būdami tėvais nesąmoningai klystame, tačiau labai svarbu judėti toliau su jausmu, kad galiu rinktis, ką su savo patirtimi daryti, kaip tą patirtį įprasminti ir eiti pirmyn“, - tvirtina A. Adler. Psichoterapeutė įsitikinusi, kad jeigu tėvai bando rasti atsakymus į savo abejones, pripažinti ne visada teisingus sprendimus ir apie juos kalbėti su vaiku, tai kartu moko vaiką, kaip elgtis su savo klaidomis. Pasak A. Adler, kartais mums gali atrodyti, kad vaikas jau pats savaime turi suprasti, kas gera, o kas ne, suvokti santykius ir savireguliacijos mechanizmą valdant emocijas, bet taip nėra.
Vaiko poreikis bendrauti yra įgimtas. Mokydamasis bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir skirtingose aplinkose vaikas plečia savo socialinio bendravimo patirtis, per tai patiria tapatumo jausmą, susiformuoja … Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos siekis padėti jaunam žmogui pasiruošti gyvenimui, įgyti įgūdžių, kurie reikalingi įvairiose situacijose ir erdvėse. Programos turiniu siekiama padėti išmokti konkrečių įgūdžių, atpažinti, analizuoti ir vertinti situacijas kaip algoritmus. Įgytas žinias, vertybes ir nuostatas bus mokomasi kūrybiškai pritaikyti įvairiuose kontekstuose.
Šių gebėjimų ugdymas, ypač priešmokyklinio amžiaus vaikams, yra investicija į jų ateitį, padedanti užtikrinti harmoningą asmenybės vystymąsi ir sėkmingą integraciją į visuomenę.
tags: #bendravimo #gebejimaisvarba #priesmokykliniame #amziuje