Ikimokyklinio ugdymo principai: Visuminio ugdymo ir kontekstų kūrimo svarba

Ikimokyklinio ugdymo pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principą, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principą, žaismės principą, sociokultūrinio kryptingumo principą, integralumo principą, įtraukties principą, kontekstualumo principą, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principą, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principą, reflektyvaus ugdymo(si) principą ir šeimos ir mokyklos partnerystės principą.

Ugdymo(si) Principų Pagrindimas

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai sudaro visuminio ugdymo(si) sistemos pagrindą, garantuojantį, kad kiekvienas vaikas gautų visapusišką ir kokybišką ugdymą.

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Tai reiškia, kad net ir paprasčiausios kasdienės veiklos, tokios kaip persirengimas, valgymas ar žaidimas, yra apgalvojamos ir integruojamos į ugdymo(si) procesą, suteikiant vaikui galimybę mokytis ir tobulėti per kasdienybę.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Šis principas pabrėžia būtinybę derinti ugdymo(si) turinį ir metodus su vaiko individualios raidos tempu ir ypatumais. Ugdymas neturi būti skubotas ar per ankstyvas, jis turi atitikti vaiko amžių ir jo gebėjimų lygį, užtikrinant natūralų augimą ir mokymąsi.
• Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė vaikystės veikla, per kurią vaikai tyrinėja pasaulį, mokosi bendrauti, sprendžia problemas ir išreiškia save. Šis principas skatina integruoti žaismingumą į visus ugdymo(si) aspektus, užtikrinant, kad mokymasis būtų džiaugsmingas ir motyvuojantis.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas turi atsižvelgti į vaiko socialinę ir kultūrinę aplinką, skatinant jo supratimą apie savo bendruomenę, tradicijas ir vertybes. Tai padeda vaikui formuoti savo tapatumą ir tapti aktyviu visuomenės nariu.
• Integralumo principas: Ugdymas turi būti vientisas ir apimti visas vaiko raidos sritis - kognityvinę, emocinę, socialinę, fizinę ir kūrybinę. Nė viena sritis neturėtų būti atmesta ar ignoruojama.
• Įtraukties principas: Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo individualių poreikių, gebėjimų ar kilmės, turi turėti lygias galimybes dalyvauti ugdymo(si) procese ir pasiekti savo potencialą. Tai apima pritaikytą aplinką, metodus ir pagalbą.
• Kontekstualumo principas: Ugdymo(si) turinys ir veiklos turi būti susietos su vaiko patirtimi ir aplinka, darant mokymąsi reikšmingu ir suprantamu. Tai skatina gilesnį supratimą ir ilgalaikį žinių išsaugojimą.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas yra ne tik informacijos perdavėjas, bet ir partneris, kartu su vaiku tyrinėjantis, atrandantis ir mokantis. Tokia sąveika skatina vaiko aktyvumą, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Šis principas pabrėžia kokybišką, o ne kiekybinį mokymąsi. Vaikams suteikiama pakankamai laiko ir erdvės gilintis į temas, tyrinėti, eksperimentuoti ir suprasti, vengiant skubėjimo ir paviršutiniškumo.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Tai padeda vaikui suprasti savo veiksmus, jausmus ir mokytis iš savo patirties.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Tai užtikrina nuoseklų vaiko ugdymą ir palaiko jo raidą tiek namuose, tiek mokykloje.

Ugdymo(si) Sritys ir Pasiekimai: Visuminis Vaiko Potencialo Atsiskleidimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Rekomenduojamos Ugdymo(si) Sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“: Ši sritis orientuota į vaiko fizinę ir emocinę sveikatą, saugumą ir gerovę. Ji apima supratimą apie sveiką mitybą, asmens higieną, saugaus elgesio taisykles gatvėje, gamtoje ir buityje. Vaikai mokosi atpažinti ir įvardyti sveikus maisto produktus, savarankiškai atlikti higienos procedūras, suprasti saugaus elgesio svarbą ir atpažinti tinkamus bei netinkamus prisilietimus.
  • Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
  • Esminiai gebėjimai:
    • A1. Maisto ragavimas ir ruošimas: Vaikai ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, su suaugusiojo pagalba ruošia maistą (tepa, laužo, mirko). Jie įvardija sveikus maisto produktus, plauna vaisius ir daržoves, gamina užkandžius ir salotas. Mokosi suprasti, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur jis atsiranda, ir teikia pirmenybę sveikiems maisto produktams.
    • A2. Asmens higiena ir savitvarka: Vaikai parodo ar pasako, kad nori į tualetą, savarankiškai ar su suaugusiojo pagalba naudojasi tualetu, prausiasi, šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Jie taisyklingai plauna rankas, atsižvelgia į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
    • A3. Saugaus elgesio taisyklės: Vaikai pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia, ir supranta, kad kelią reikia pereiti kartu su suaugusiuoju. Jie saugiai naudojasi aštriais daiktais, siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių, supranta, kodėl nesaugu eiti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Vaikai atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejoję apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki, ir stengiasi saugoti save bei kitus. Jie paaiškina saugaus elgesio taisykles su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas, paaiškina, kad kūnas priklauso tik jiems, ir sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.

• „Aš ir bendruomenė“: Ši sritis skatina vaiko socialinę ir emocinę raidą, jo supratimą apie save, kitus žmones, šeimą, draugus ir visuomenę. Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, išreikšti savo jausmus, suprasti kitų emocijas, gerbti įvairovę ir tapti atsakingais bendruomenės nariais.

  • B1. Stambiosios motorikos gebėjimai: Vaikai drąsiai juda, įveikia įvairias kliūtis, bėga, šokinėja, lipa laiptais, lavina pusiausvyrą ir koordinaciją. Jie mokosi valdyti savo kūną įvairiose situacijose, nuo paprasto vaikščiojimo iki sudėtingesnių judesių, tokių kaip metimas ar spardymas kamuolio. Dažnai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai, demonstruoja ištvermę.
  • B2. Smulkiosios motorikos gebėjimai: Vaikai lavina pirštų ir plaštakos miklumą, tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais, taisyklingai laiko rašiklį ir žirkles. Jie geba pačiupti ir laikyti daiktą saujoje, susiimti smulkų daiktą dviem pirštais, perimti daiktą iš vienos rankos į kitą. Tai yra svarbu vėlesniam rašymo ir kitų smulkių veiklų mokymuisi.

• „Aš kalbų pasaulyje“: Ši sritis skirta kalbos ugdymui, komunikacinių gebėjimų plėtojimui. Vaikai mokosi taisyklingai tarti žodžius, plėsti savo žodyną, suprasti ir vartoti įvairias kalbos formas, kurti sakinius, pasakoti istorijas, klausytis ir suprasti pašnejovą. Svarbu ugdyti teigiamas nuostatas į kalbų įvairovę.

• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Ši sritis skatina vaiko pažintinius gebėjimus, smalsumą ir norą tyrinėti supantį pasaulį. Vaikai mokosi stebėti, lyginti, klasifikuoti, analizuoti reiškinius ir objektus, ieškoti atsakymų į savo klausimus, naudodamiesi įvairiais pažinimo ir mokymosi būdais. Tai apima gamtos, matematikos, socialinių mokslų elementus.

• „Kuriu ir išreiškiu“: Ši sritis orientuota į vaiko kūrybiškumo ugdymą, meninę ir estetine raiška. Vaikai mokosi išreikšti save per muziką, dailę, judesį, dramą, konstravimą. Jie patiria kūrybos laisvę, džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikę kūrybinius iššūkius.

Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas: Žaismės Ir Tyrinėjimo Erdvių Formavimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.

Pagrindiniai Ugdymo(si) Kontekstai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

• Žaismės kontekstas: Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realios ir virtualios aplinkos kontekstas: Realios ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Visuminis Ugdymas(is) ir Programos Įgyvendinimas

Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.

Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Kompetencijų Ugdymas ir Vaikų Pasiekimų Vertinimas

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #principai