Naujagimio svorio augimas yra vienas svarbiausių bendro jo vystymosi ir sveikatos būklės rodiklių. Tėvams, ypač pirmagimių, kyla daugybė klausimų apie tai, ar jų mažylis priauga pakankamai svorio, ar jam užtenka maisto. Nors kiekvienas kūdikis yra individualus ir jo augimo tempas gali skirtis, egzistuoja bendros gairės ir normos, padedančios suprasti, kas yra normalu, o kas turėtų kelti susirūpinimą.
Pradinis svorio kritimas: normalus reiškinys
Vos gimęs kūdikis netenka 3-8 proc., kartais iki 10 proc. savo kūno svorio. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė sverdams 3 kg, pirmomis dienomis jis gali sverti 2,8 kg. Tai fiziologinis svorio sumažėjimas, kurio nereikia baimintis. Šis svorio kritimas yra visiškai įprastas ir normalus. Taip nutinka dėl to, kad apie 75 proc. naujagimio kūno masės sudaro vanduo, kurio dalis palaipsniui pašalinama iš organizmo. Vandens netenkama ne tik su šlapimu ir išmatomis, bet ir per odą bei plaučius. Naujagimis patenka į visai kitą aplinką, nutrūksta jį ir mamą jungusi kraujotaka, jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, maitintis, bando prisitaikyti naujame pasaulyje. Visa tai kainuoja daug pastangų ir energijos.
Pirmasis naujagimių maistas - priešpienis, kuris padeda iš žarnyno greičiau pašalinti mekonijų (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos) ir „užveda“ visą virškinimo sistemą. Pirmosiomis dienomis naujagimiui visiškai užtenka priešpienio.
Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. savo gimimo svorio. Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai. Pieno mišiniu maitinamų naujagimių svoris krenta ne taip ženkliai ir per pirmąsias dienas jie netenka apie 5 proc. svorio. Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams.
Svorio atgavimas ir augimas pirmaisiais mėnesiais
Gimimo svoris, koks buvo gimimo akimirką, „grįžta“ apie 10 gyvenimo parą. Maždaug 70-80 proc. naujagimių savo pradinę kūno masę atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą.
Mėnesio kūdikio svorio prieaugis skaičiuojamas nuo jo gimimo svorio (arba tiksliau, nuo to momento, kai jis pasiekė gimimo svorį). Svorio augimas lemia fiziologija, naujagimio maitinimo būdas ir kiti veiksniai.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo duomenimis, žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Tai reiškia, kad per pirmąjį mėnesį kūdikis turėtų priaugti vidutiniškai 620-964 gramus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius svoris auga greičiau. Pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu kūdikis turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio. Standartai rodo, kad per tris pirmuosius gyvenimo mėnesius krūtimi maitinamas kūdikis per savaitę turėtų priaugti apie 120-210 gramų (t. y., 765-945 gramus per mėnesį).
Svorio augimo tendencijos ir individualumas
- Pirmi 3 mėnesiai: Spartus svorio augimas, vidutiniškai 700-800 g per mėnesį.
- 4-6 mėnesiai: Augimo tempas šiek tiek sulėtėja, priaugama apie 400-500 g per mėnesį. Šiuo laikotarpiu kūdikio gimimo svoris paprastai padvigubėja. Jeigu kūdikis gimė 3,3 kg, tokio amžiaus jis sveria apie 6-7 kg.
- 6-12 mėnesiai: Svorio augimas ir toliau lėtėja, vidutiniškai 400-500 g per mėnesį. Per kitus šešis gyvenimo mėnesius kūdikio svoris auga lėčiau, iš pradžių apie 370 gramų per mėnesį, o vėliau apie 250-300 gramų iki pirmojo gimtadienio.
- Iki 12 mėnesių: Vaikas sveria 3-3,5 kartus daugiau, negu gimęs.
Svarbu suprasti, kad kūdikių svorio augimas yra individualus ir gali smarkiai svyruoti tarp skirtingų to paties amžiaus kūdikių. Vienos šeimos vaikai būna skirtingi - ir ūgiu, ir svoriu, ir charakteriu. Gimdamas vaikas „atsineša“ abiejų tėvų ir senelių genetiką. Net ir dvyniai gali augti ir vystytis skirtingai. Taigi, vienos šeimos seserys ir broliai nebūtinai turi vienodai priaugti svorio. Yra pastebėta, kad dažniausiai daugiau svorio per mėnesį priauga gimusieji mažesnio svorio kūdikiai. Tačiau ne visada.
Ūgio ir svorio skalės, kuriomis vadovaujasi pediatrai, turi labai dideles ribas. Pavyzdžiui, nieko keista, kad sulaukęs pusės metų vienas vaikas sveria 6, o kitas - 8 kg.
Kūdikiui suėjo 6 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Asta Brazauskienė
Kiek reikia kalorijų per parą?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad siekiant gerinti vaikų mitybą bei užtikrinti jos pilnavertiškumą, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Pagal įsigaliojusias normas rekomenduojama patiems mažiausiems iki 6 mėn. vaikams dienos maistinių medžiagų normą apskaičiuoti kūno svorį (kg) dauginant iš 91 kcal, o 7-12 mėn. vaikams svorį (kg) dauginant iš 81 kcal.
Kai svoris neauga: kada sunerimti?
Kartais gali pasitaikyti, kad maitindama tik savo pienu mama nepastebi, jog kūdikis nepriauga pakankamai svorio, bet tai turėtų pastebėti vaiko gydytojas. Būna, kad tėvai nieko nenujaučia: vaikas ilgai žinda, auga ramus, o pasvėrus poliklinikoje paaiškėja, kad svorio beveik nepriauga. Tokį kūdikio „ramumą“ galima paaiškinti: gaudamas pieno tik gyvybei palaikyti, badaujantis organizmas taupo energiją ir tampa labai ramus, vangus. Tačiau svorio priaugama per mažai ne tik todėl, kad vaikui trūksta maisto.
Per mažai svorio galima priaugti dėl įgimtos patologijos: širdies ydos, medžiagų apykaitos sutrikimų. Labai ilgai badaujančio kūdikio akys atrodo labai didelės, ausytės pasidaro tarsi peršviečiamos, pirščiukai balti su melsvu atspalviu, o kojyčių odelė sudribusi, jose matyti skersinės raukšlės. Veidas atrodo kaip senuko. Šie požymiai pastebimi, kai vaikui vystosi didelė hipotrofija (t. y. didelis svorio trūkumas).
Jei kūdikis svorio priauga nereguliariai ar netgi jo netenka, privalote pasitarti su pediatru. Gydytojas apžiūrės jūsų kūdikį, paklausinės jo tėvus, jeigu reikia, paskirs papildomus tyrimus, arba patikrins, ar teisingai maitinama krūtimi, arba, tikėtina, jog rekomenduos primaitinti.
Maitinimo rekomendacijos ir būdai
Nuo 10 gyvenimo paros iki 2 mėn. kūdikis per parą suvalgo apie 1/5 savo kūno masės, tai yra 600-900 ml per parą.2-4 mėnesių kūdikiai - 1/6 savo kūno svorio, t. y. 900 -1000 ml per parą.Kūdikiai nuo 6 mėn. - 1/8 savo kūno svorio, t. y. 1000 - 1100 ml per parą.Metų pabaigoje - 1/8 -1/9 savo kūno svorio, t. y. 1000 - 1200 ml per parą.
Jei žindomas 1-6 mėn. kūdikis yra per mažo svorio, nepatartina nutraukti žindymo, tačiau vertėtų pasitarti su žindymo konsultante. Labai svarbu įvertinti, ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir efektyviai išraukia pieną; žindyti pagal poreikį, t.y.
Jeigu kūdikis yra per mažai priaugęs svorio, gali būti rekomenduojama primaitinti pieno mišiniu. Primaitinti pieno mišiniu rekomenduojama naujagimius, o vėliau tuos kūdikius, kurie praranda arba priauga per mažai svorio. Kai kuriais atvejais kūdikiai turi žindymo problemų, atsisako žįsti, jiems pasireiškia įvairios kilmės žindimo sutrikimai arba gimsta su defektu, kuris neleidžia jiems teisingai apžioti krūties. Kartais neišnešiotas naujagimis būna per silpnas žįsti krūtį, jis gali pavargti ir atsisakyti žįsti arba per anksti užmigti prie krūties. Kai kurios moterys krūtyse turi mažai pieno, todėl prie krūties pridėtas kūdikis pyksta ir nervinasi, nes jo pastangos yra bergždžios, todėl galiausiai jis gali atsisakyti žįsti. Tokiu atveju kūdikio alkiui numalšinti taikomas primaitinimo metodas.
Labai svarbu stimuliuoti laktaciją kiek įmanoma dažniau glaudžiant kūdikį prie krūties, nutraukinėti pieną pientraukiu, tęsti žindymą naktimis ir motinai gerti kuo daugiau skysčių.
Taurelė turėtų būti iš permatomos medžiagos, kad galėtumėte matyti pieno kiekį kūdikio burnoje. Ji turėtų būti ganėtinai minkšta, kad būtų galima ją suspausti norint kūdikiui palengvinti gėrimą. Jos kraštas turėtų būti palenktas į išorę ir užapvalintas. Turite specialų taurelės kraštelį priglausti prie kūdikio apatinės lūpos, kad prie jos liestųsi ir taurelė, ir palaukti, kol kūdikis pradės griebti pieną viršutine lūpa. Šaukštelis turėtų būti mažas, plokščias ir, pageidautina, plastikinis. Panašiai kaip su šaukšteliu, kūdikiui esant padėtyje pusiau gulomis, galite jį maitinti pipete.
Jeigu primaitinate kūdikį, tuomet kuo labiau norite, kad jis pamažu sugrįžtų prie krūties žindimo, tuo svarbesnis yra žinduko pasirinkimas. Be medžiagos, iš kurios pagamintas buteliukas ir žindukas, ir kuri turi būti saugi kūdikiams, kita būtina sąlyga yra tai, kad žindukas neturėtų trukdyti natūraliam žindimo būdui ir ritmui. Svarbu, kad žinduko čiulpimo technika būtų kiek įmanoma panašesnė į krūties žindimą; žindukas turėtų pailgėti ir susitraukti kūdikio burnoje kaip krūties spenelis, ir tuo pačiu metu, jo pagrindas turėtų sudaryti stabilią atramą lūpoms (jis neturėtų būti per minkštas). Žindukai iš homogeninio silikono šios funkcijos neužtikrina, nes kieti žindukai neturi pailgėjančio galiuko, o minkštų žindukų pagrindą kūdikiai kandžioja. Todėl geriausias pasirinkimas yra dinaminis žindukas, kurį sudaro heterogeninio silikono sluoksniai, plonas, minkštas galiukas ir kietas pagrindas. Žinduko dizainas turėtų būti toks, kad kūdikio lūpos galėtų tvirtai priglusti prie žinduko ir šitaip būti visą maitinimo laiką.
Stebėjimo svarba ir procentilės
Naujagimių ir kūdikių augimui ir vystymuisi įvertinti naudojamos specialios lentelės ir diagramos. Jų esmė - dydžiai suskirstyti į 100 intervalų. Jeigu gydytojas sako, kad kūdikio svoris yra 25 procentilėje, tai reiškia, kad 75 proc. tokio pat amžiaus kūdikių sveria daugiau už jūsiškį, o 25 proc. sveria mažiau. Kūdikis yra vidutinio svorio, tačiau į mažesnę vidurkio pusę (t. y. sveria šiek tiek mažiau nei vidutiniškai). Tačiau jeigu kreivė drastiškai krenta žemyn, reiškia, kūdikio mityba gali būti nepakankama.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t. y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.
Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo. Sunerimti verta, kai: augimas ne toks spartus, kokio tikimasi; nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse; netenka svorio.
Išvada
Naujagimių ir kūdikių svorio augimas yra svarbus rodiklis, kurį būtina stebėti ir fiksuoti, siekiant užtikrinti ne tik optimalų ir sveiką augimą, bet ir vertinant bendrą sveikatos būklę. Tai padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui. Taip pat tai gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas, ir tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant, ar vaikelis auga normaliai. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.