Nors dirbtinio apvaisinimo (IVF) technologijos sparčiai tobulėja, pirmasis IVF bandymas ne visada baigiasi sėkmingai. Ši realybė gali sukelti nusivylimą ir nerimą poroms, ilgai kovojančioms su nevaisingumu. Svarbu suprasti, kad nė viena klinika ar gydytojas negali garantuoti nėštumo, nei Lietuvoje, nei užsienyje. Pirmasis IVF bandymas turėtų būti suprantamas kaip vienas iš žingsnių siekiant tikslo, o ne galutinis rezultatas. Tikimybė pastoti po pirmojo IVF ciklo svyruoja apie 50 proc., o sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, pradedant poros sveikatos būkle ir baigiant kiaušialąsčių bei spermatozoidų kokybe.
Pagrindinės pirmųjų IVF bandymų nesėkmės priežastys
Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl pirmasis IVF bandymas gali būti nesėkmingas:
- Moters amžius: Su amžiumi mažėja tiek kiaušialaisčių kiekis, tiek jų kokybė, o tai tiesiogiai veikia apvaisinimo ir nėštumo tikimybę. Moterims virš 35 metų tikimybė pastoti po pirmojo IVF jau yra mažesnė, o sulaukus 40 metų ji dar labiau sumažėja.
- Hormoniniai sutrikimai ir stimuliacijos pasekmės: Naudojami hormonai, siekiant skatinti superovuliaciją, gali sukelti nepalankią terpę nėštumui. Padidėjęs kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo (OHSS) pavojus mažina pastojimo tikimybę.
- Nepakankamas kiaušialaisčių skaičius: Kuo mažiau kokybiškų kiaušialaisčių pavyksta gauti punkcijos metu, tuo mažesnė tikimybė sėkmingam apvaisinimui ir nėštumui. Tai ypač aktualu IVF natūraliu ciklu, kai hormoninė stimuliacija nenaudojama.
- Nepakankamas embrionų skaičius ir kokybė: Net jei pavyksta gauti pakankamai kiaušialaisčių, ne visos jos gali sėkmingai apvaisinti. Vystantis embrionams, jie atidžiai stebimi ir atrenkami. Jei į gimdą perkeliamas tik vienas kokybiškas embrionas, sėkmės tikimybė ženkliai sumažėja.
- Endometriozė: Jei moters gimdos gleivinė (endometriumas) yra nevienalytė ar nepakankamai stora, implantacija gali nepavykti.
- Ankstesni abortai ar operacijos: Jei moteris yra turėjusi abortų ar kitų ginekologinių operacijų, kurios galėjo paveikti gimdos gleivinės būklę, tai gali turėti įtakos implantacijos sėkmei.
- Genetinis partnerių nesuderinamumas: Nors tai ne pati dažniausia priežastis, kartais genetinė nesuderinamybė gali lemti nesėkmingą IVF. Rekomenduojama atlikti suderinamumo tyrimus, ypač poroms, kurių amžius virš 35 metų.
- Lėtinės ir ūminės ligos: Hormoninės stimuliacijos metu didelės vaistų dozės gali pabloginti esamas lėtines ligas (inkstų, kepenų, širdies, diabeto ir kt.). Taip pat virusinės infekcijos ar peršalimas po embrionų perkėlimo gali sumažinti sėkmės tikimybę.
- Prasta spermos kokybė: Jei IVF atliekamas su donoro sperma, ši problema pašalinama, nes donoro sperma griežtai tikrinama. Tačiau jei naudojama partnerio sperma, jos kokybė yra kritiškai svarbi.
- Hidrosalpinx: Skysčio kaupimasis kiaušintakiuose gali trukdyti nėštumo eigai, net jei jis ne visada pastebimas medicininės apžiūros metu. Kai kurie specialistai mano, kad tai gali lemti iki trečdalio nesėkmingų bandymų.
Idiopatinės priežastys ir kiti veiksniai
Kartais, net ir atlikus visus tyrimus, embrionai būna geros kokybės, o gimdos gleivinė tinkamai paruošta, implantacija vis tiek neįvyksta. Tai vadinamosios idiopatinės priežastys, kurias sunku paaiškinti. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad ne viskas yra gydytojų kontrolėje.
Sėkmės tikimybę po pirmojo bandymo mažina ir:
- Per didelis svoris: Viršsvoris gali neigiamai paveikti vaisingumą ir nėštumo eigą.
- Nesveikas gyvenimo būdas: Rūkymas ar alkoholio vartojimas, net ir mažais kiekiais, po embrionų perkėlimo gali sumažinti sėkmės tikimybę.
- Amžius: Kaip minėta, amžius yra vienas svarbiausių veiksnių. Moterims iki 35 metų tikimybė pastoti po pirmojo IVF yra didesnė, o vėlesniame amžiuje ji mažėja.
Ką daryti po nesėkmingo pirmojo IVF bandymo?
Nesėkmingas pirmasis IVF bandymas nėra pasaulio pabaiga. Svarbiausia yra neprarasti vilties ir tinkamai pasiruošti kitam etapui.
Nevaisingumo istorijos: Airidos IVF kelionė ir PKS (1 dalis) | Vaisingumo šaknys #19
- Atlikite papildomus tyrimus: Pasitarkite su gydytoju, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, siekiant nustatyti nesėkmės priežastis ir koreguoti kitą IVF protokolą.
- Rūpinkitės psichologine būkle: Depresija ir nerimas gali neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą ir trukdyti pastoti. Jei jaučiate stiprų emocinį krūvį, verta kreiptis pagalbos į psichoterapeutą.
- Suteikite organizmui laiko atsigauti: Tarp IVF bandymų rekomenduojama daryti bent 1-3 mėnesių pertrauką, kad organizmas galėtų atsigauti. Šiuo laikotarpiu svarbu ilsėtis, užsiimti lengva fizine veikla, plaukti, mėgautis teigiamomis emocijomis. Gydytojo leidimu galima išbandyti fizioterapiją, hirudoterapiją, masažą.
- Atkreipkite dėmesį į kito ciklo galimybes: Jei pirmasis IVF buvo atliktas be hormoninės stimuliacijos, naują protokolą galima planuoti jau kitą mėnesį. Jei buvo stimuliacija, svarbu leisti organizmui atsigauti.
- Apsvarstykite krioprotokolą: Jei po pirmojo IVF liko kokybiškų embrionų, juos galima užšaldyti ir panaudoti vėliau krioprotokolo metu. Tai leidžia išvengti papildomos hormoninės stimuliacijos ir punkcijos.
- Skaitykite savo medicininį įrašą: Būkite aktyvūs savo gydymo procese. Jei pastebite, kad klinika ar gydytojai neatlieka savo darbo tinkamai (pvz., prastos kokybės embrionai, netinkamas perkėlimas), nedvejodami ieškokite kitos pagalbos.
- Pasinaudokite artimųjų ir draugų parama: Neizoliuokite savęs. Dalinkitės savo išgyvenimais su artimaisiais, vyru, draugais. Palaikymas padės išlaikyti optimizmą.
Statistika rodo, kad dažniausiai ilgai lauktas nėštumas po IVF įvyksta antrojo bandymo metu (apie 45 proc. atvejų), o 25 proc. atvejų - po trečiojo protokolo. Šiuolaikinės reprodukcinės technologijos suteikia vilties moterims įgyti motinystės džiaugsmą įvairiame amžiuje. Svarbiausia - neprarasti tikėjimo ir nenuleisti rankų.