Kiekvienas dirbantis tėvas ar mama anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai vaikas suserga ir tenka derinti darbinius įsipareigojimus su vaiko priežiūra. Tai ne tik emocinis stresas dėl mažylio sveikatos, bet ir finansinis klausimas. Dažnai kyla nerimas dėl to, kiek stipriai nukentės šeimos biudžetas, kol vienas iš tėvų negalės eiti į darbą. Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema yra gana palanki vaikus auginantiems tėvams, tačiau joje gausu niuansų, procentų ir terminų, kuriuos būtina suprasti, norint tiksliai planuoti savo pajamas.
Pagrindiniai ligos išmokos aspektai: dydis ir apmokestinimas
Pagrindinis klausimas, kuris rūpi daugumai tėvų - kokio dydžio išmokos galima tikėtis. Šiuo metu nustatytas ligos išmokos dydis slaugant šeimos narį yra 65,94 procento nuo gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius gali pasirodyti painus ar mažas, tačiau svarbu suprasti, kad jis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ (bruto).
Ligos išmoka už vaiko slaugą yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM, 15 proc.) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD, 6 proc.) įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo šios sumos nėra skaičiuojamos. Dėl šios priežasties, nors išmoka sudaro 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio, realiai „į rankas“ gaunamas dydis dažnai yra labai artimas jūsų įprastam neto atlyginimui, o kartais netgi didesnis, nes nuo darbo užmokesčio paprastai yra išskaičiuojamos ir VSD įmokos.
Kad sužinotumėte tikslią sumą, turite žinoti, kurį laikotarpį „Sodra“ vertins skaičiuodama jūsų vidurkį. Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai atsirado laikinasis nedarbingumas. Pavyzdžiui, jei vaikas susirgo gegužės mėnesį, „Sodra“ vertins jūsų pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos.
Išmokos mokėjimo trukmė: priklausomai nuo vaiko amžiaus ir ligos sunkumo
Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir slaugos poreikio pobūdžio (ar tai slauga namuose, ar stacionare).
- Vaikai iki 14 metų: Ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tai galioja ambulatorinei slaugai (gydymui namuose).
- Vaikai iki 7 metų, slaugomi stacionare: Jei vaikui iki 7 metų reikalinga slauga ligoninėje ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį.
- Vaikai nuo 7 iki 18 metų, slaugomi stacionare: Jei vaikas nuo 7 iki 18 metų slaugomas stacionare, išmoka mokama ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
- Vaikai iki 18 metų, sergantys ypač sunkiomis ligomis: Slaugant vaiką iki 18 metų, kuriam nustatyta ypač sunki liga, išmoka mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
- Vaikai vyresni nei 14 metų, slaugomi namuose: Jei slaugomas šeimos narys yra vyresnis nei 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Svarbu pabrėžti, kad išmoka mokama už kalendorines, o ne tik darbo dienas. Jei slaugos laikotarpis apima savaitgalį, už šeštadienį ir sekmadienį taip pat skaičiuojama 65,94 proc. dydžio išmoka.
Kas turi teisę į ligos išmoką?
Viena iš lanksčių Lietuvos socialinio draudimo sistemos savybių - galimybė slaugyti sergantį vaiką ne tik tėvams. Teisę į ligos išmoką gali turėti:
- Motina (tėvas)
- Įmotė (įtėvis)
- Globėjas
- Senelė (senelis)
- Budintis globotojas
- Nuolatinis globotojas
- Globėjas, rūpintojas
- Vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis.
Esminė sąlyga - asmuo, kuris slaugo vaiką, turi būti draustas ligos socialiniu draudimu (t.y., būti dirbantis ir mokantis mokesčius) ir turėti reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą. Tai ypač aktualu, kai tėvai dėl darbo specifikos negali imti biuletenio, tačiau dirbantys seneliai turi tokią galimybę.
Norint gauti ligos išmoką, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Minimali ir maksimali ligos išmokos riba
Kaip ir daugumoje socialinių išmokų, vaiko slaugos išmokoms taikomos vadinamosios „grindys“ ir „lubos“.
- Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 procento šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos.
- Maksimali riba: Išmoka taip pat nėra begalinė. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (2 VDU) dydžio. Jei jūsų atlyginimas yra gerokai didesnis nei du vidutiniai šalies atlyginimai, slaugos išmoka bus skaičiuojama tik nuo 2 VDU sumos, o ne nuo viso jūsų atlyginimo. Tai reiškia, kad jei jūsų darbo užmokestis viršija šią ribą, procentiškai gauta išmoka bus mažesnė nei 65,94 proc. nuo jūsų faktinio atlyginimo.
Pavyzdžiui, slaugant šeimos narį šiuo metu maksimali išmoka siekia beveik 123 eurus už darbo dieną.
Kaip gauti ligos išmoką? Praktiniai žingsniai
Visas procesas šiais laikais yra skaitmenizuotas ir palyginti greitas.
- Kreipimasis į gydytoją: Pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Tai padaryti reikia pirmąją susirgimo dieną. Gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, elektroninėje sistemoje (E. sveikatos sistemoje) išduos nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį Jūsų neatvykimą į darbą dėl sergančio vaiko slaugos. Svarbu žinoti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai atgaline data paprastai neišduodami, nebent yra labai rimtų priežasčių ir tai sprendžia gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Jei kreipiatės į gydytoją pirmadienį, bet vaikas karščiavo jau sekmadienį, gydytojas nedarbingumą išduos tik nuo pirmadienio.
- Informavimas darbdavio: Darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie neatvykimą į darbą dėl vaiko slaugos, nurodytu nedarbingumo pažymėjime laikotarpiu.
- Prašymas „Sodrai“: Kad išmoka būtų paskirta, vieną kartą reikia pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Šį prašymą galite pateikti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką - prašymą galite pateikti bet kada. Kartą pateiktas šis prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams.
Ligos išmoka paprastai pervedama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai pasibaigia nedarbingumo laikotarpis ir visi reikalingi dokumentai (iš gydytojo ir darbdavio) pasiekia „Sodrą“.
Dažniausiai kylančios situacijos ir neaiškumai
Tėvams kyla daugybė specifinių klausimų, susijusių su nestandartinėmis situacijomis.
- Ar gali abu tėvai vienu metu slaugyti tą patį vaiką? Ne. Vienu metu slaugyti tą patį vaiką ir gauti išmoką gali tik vienas asmuo (mama, tėtis ar kitas globėjas). Tačiau, jei šeimoje suserga du vaikai vienu metu, tėvai gali pasidalinti slaugą: tėtis gali imti nedarbingumą vienam vaikui, o mama - kitam.
- Ką daryti, jei vaikas suserga atostogų metu? Taip, jei vaikas suserga jūsų kasmetinių mokamų atostogų metu, turite teisę į nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu atveju „Sodra“ mokės ligos išmoką, o jūsų atostogos darbdavio sprendimu bus pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgo vaikas, arba nepanaudotos atostogų dienos bus perkeltos į kitą laikotarpį. Jei „Sodra“ pastebėtų, kad už tą patį laikotarpį jums buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, ligos išmoka gali būti nemokama arba ją reikės grąžinti.
- Ar tėtis gali gauti išmoką, jei mama yra vaiko priežiūros atostogose? Taip, jei mama yra vaiko priežiūros atostogose su jaunesniu vaiku (iki 3 metų), o suserga vyresnis vaikas, tėtis gali imti nedarbingumo pažymėjimą vyresnėlio slaugai ir gauti išmoką. Tėtis galėtų gauti ligos išmoką tik išimtiniais atvejais, jei vaikų mama tuo laikotarpiu pati sirgtų ir dėl savo sveikatos būklės negalėtų slaugyti sergančio vaiko, kurio priežiūrai jai suteiktos tikslinės atostogos. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad serga pati mama ar kitas vaikas. Tinka gydytojo išvada ar išrašas iš medicinos dokumentų - pats žmogus taip pat gali pateikti išrašą iš www.esveikata.lt sistemos.
- Ką daryti, jei grįžau į darbą po vaiko priežiūros atostogų ir susirgo vaikas? Tokiu atveju gali būti situacija, kad trūksta reikiamo ligos socialinio draudimo stažo. Šio stažo mama gali neturėti, jei į darbą grįžo praėjus daugiau kaip 18 mėnesių po vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos.
- Ar ligos išmoka mokama, jei dirbu dalį dienos? Tėvams svarbu atsiminti, kad „Sodros“ sistema yra sukurta kompensuoti prarastas darbo pajamas, tačiau ji turi savo saugiklius. Vienas iš dažnai pamirštamų aspektų - tai, kad ligos išmoka nemokama už tas dienas, kai asmuo dirbo. Kartais tėvai, net ir turėdami atidarytą nedarbingumo pažymėjimą, bando derinti darbą iš namų porą valandų ar pusdienį. Jei darbdavys už tas dienas tabelyje žymi darbo laiką ir priskaičiuoja atlyginimą, „Sodra“ už tas konkrečias dienas išmokos nemokės.
Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas
Taip pat verta atkreipti dėmesį į reabilitacijos paslaugas. Jei po sunkios ligos vaikui skiriama medicininė reabilitacija sanatorijoje, vienas iš tėvų gali vykti kartu slaugyti vaiką. Už šį laikotarpį taip pat mokama ligos išmoka, tačiau jos trukmė ir sąlygos priklauso nuo vaiko amžiaus (vaikams iki 7 metų apmokama visa trukmė, vyresniems - gali būti ribojama iki 180 dienų). Planuojant tokias išvykas, būtina iš anksto pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ir „Sodros“ konsultantais, kad finansinė pusė būtų visiškai aiški dar prieš išvykstant.
Supratimas apie ligos išmokų mechanizmus leidžia tėvams jaustis užtikrinčiau, žinant, kad net ir sunkiais ligos atvejais šeimos finansinė padėtis bus stabilizuota, o pagrindinis dėmesys galės būti skiriamas vaiko sveikimui.