Vaikų motyvacija mokytis yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tėvai ir pedagogai. Dažnai mokykla ar bet koks mokymasis daugeliui vis dar asocijuojasi su požiūriu „Taip reikia, arba taip turi būti“. Tačiau ar mes norėtume ko nors pasiekti per prievartą? Greičiausiai ne. Taip pat ir vaikai - prievarta nėra juos motyvuojantis ir į priekį varantis variklis. Visiškai nemotyvuotų vaikų mokslui nėra, gali nebūti motyvacijos konkrečiam dalykui arba konkrečiu momentu. Žmogaus smegenys yra sukurtos tam, kad mokytųsi. Todėl svarbu atrasti būdus, kaip vaikams įskiepyti norą pažinti, tyrinėti ir siekti žinių ne per prievartą, o per natūralų smalsumą ir džiaugsmą.
Skaitymas kaip pagrindas ugdant smalsumą
Rekomenduojama vaikus nuo mažens pratinti prie knygų ir parodyti, kad skaitymas - vertingas bei įdomus laisvalaikio praleidimo būdas. Norėdami tuo įtikinti atžalas, tėvai privalo rodyti deramą pavyzdį - patys daugiau skaityti. Tinka ne tik knygos, bet ir laikraščiai arba straipsniai internete. Pastebėta, kad skaityti labiau mėgsta tie mažyliai, kuriems gimdytojai prieš miegą sekdavo pasakas arba kartu skaitydavo knygeles. Mėgstantys skaityti vaikai būna daug smalsesni, greičiau įsisavina naują informaciją, pasižymi lakesne vaizduote, todėl ir mokytis būna įdomiau bei lengviau. Skaitymas ne tik turtina žodyną ir lavina vaizduotę, bet ir padeda suprasti sudėtingesnius dalykus, ugdo gebėjimą atpažinti ir analizuoti informaciją, o tai yra itin svarbu mokymosi procese.
Skatinkite mąstyti ir analizuoti
Mokomasi ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime. Todėl tėvai turėtų skatinti atžalas daugiau mąstyti, analizuoti supančią aplinką ir įvairias situacijas. Rekomenduojama mažyliams suteikti daugiau laisvės, prieš priimant sprendimus išklausyti jų nuomonės. Taip vaikai ne tik lavins protą, bet ir jausis svarbūs bei labiau pasitikės savimi. Šios savybės itin padeda mokytis. Skatinant vaiką mąstyti, svarbu užduoti klausimus, kurie reikalauja ne tik atsakymo, bet ir paaiškinimo. Pavyzdžiui, vietoj „Ar supratai?“ paklauskite „Kaip tu tai supranti?“ ar „Kodėl taip manai?“. Tai skatina gilesnę analizę ir savarankišką mąstymą.
Neignoruokite pomėgių ir talentų
Net jeigu atžalų pomėgiai gimdytojams neatrodo verti dėmesio, nederėtų jų ignoruoti arba peikti. Neretai paprasti hobiai perauga į rimtesnį domėjimąsi konkrečia sritimi, galbūt netgi tampa ateities profesija. Vargu ar pavyks priversti vaikus domėtis tuo, kas įdomu tėvams. Jeigu gimdytojai skatins mažuosius siekti aukštumų matematikoje, fizikoje arba chemijoje, o jiems labiau rūpės literatūra ar kiti humanitariniai dalykai, vaikai gali jaustis nesuprasti ir apskritai praras motyvaciją mokytis. Todėl patartina ugdyti esamus atžalų talentus ir nežlugdyti jų asmenybių. Neįgyvendintos tėvų svajonės yra jų, o ne vaikų reikalas. Svarbu atpažinti ir palaikyti vaiko stipriąsias puses, nes tai suteikia pasitikėjimo savimi ir skatina norą tobulėti.
Mokymąsi paversti pramoga
Kad mokslai vargina, žino ir suaugusieji. Todėl nieko keisto, kad vaikams pabosta nuolatinė rutina, kai tenka sėdėti įsmeigus nosį į knygą ir skaityti sunkiai suvokiamus dalykus arba snūduriuoti klausant monotoniško mokytojo balso. Norint paįvairinti mokymosi procesą, kartais jį reikėtų paversti pramoga. Pavyzdžiui, jeigu vaikas visiškai nesigaudo senovės istorijoje, galima kartu pažiūrėti įdomų filmą šia tema. Vaizdinė medžiaga ir įžvalgūs komentarai mažajam padės ne tik suprasti sudėtingus dalykus, bet ir sudomins. Mokymąsi galima paversti žaidimu, naudojant edukacines korteles, interaktyvias programėles ar netgi gamtos stebėjimus. Muzikos klausymas ankstyvame amžiuje gerina lingvistinius gebėjimus ateityje, o garsiai su savimi kalbantys mažyliai mokosi geriau, todėl naudinga vaikus skatinti garsiai išreikšti savo mintis.
Domėkitės pasiekimais, ne tik pažymiais
Neretai gimdytojai gerą vaikų mokymąsi laiko savaime suprantamu dalyku ir to nesureikšmina. Tačiau kai mažieji gauna prastesnius pažymius, iš karto sureaguoja. Tuomet atžalos jaučiasi nuskriaustos ir nesuprastos. Joms kyla klausimas - kam mokytis, jeigu tėvai nevertina pastangų? Todėl gimdytojai turėtų domėtis, kaip vaikams sekėsi mokykloje, ko naujo jie išmoko. Svarbu akcentuoti žinias ir patirtį, o ne pažymius. Klauskite „Ką šiandien įdomaus sužinojai?“ vietoj „Kokį pažymį gavai?“. Tai padeda vaikui suprasti, kad vertinamos jo pastangos ir įgytos žinios, o ne tik galutinis rezultatas.
Padėkite atlikti namų darbus, bet ne vietoj vaiko
Jeigu tėvai mato, kad atžaloms sunkiai sekasi įveikti namų darbus, turėtų joms padėti. Kai mažieji turi daug darbo ir neįsivaizduoja, kaip viską suspėti, puola į paniką ir daugiau laiko praleidžia blaškydamiesi negu dirbdami. Tuomet gimdytojai turėtų paaiškinti nesuprantamus dalykus. Net jeigu vaikai patys atlieka visus namų darbus, derėtų bent peržiūrėti. Taip tėvai parodo, kad jiems rūpi atžalų pastangos, todėl vaikai stengiasi siekti geresnių rezultatų. Svarbu išmokyti vaiką savarankiškai ieškoti informacijos ir spręsti problemas, o ne tiesiog duoti gatavus atsakymus.
Švęskite pasiekimus ir skatinkite pozityvų mąstymą
Kodėl neatšventus puikaus kontrolinio darbo įvertinimo? Už tai galima nupirkti vaikui mažą dovanėlę, nusivesti į kino teatrą arba išleisti savaitgalio išvykai su draugais. Apdovanojimai už pasiekimus pamalonins atžalų savimeilę ir skatins siekti naujų pasiekimų. Tiesa, reikėtų minėti tik ypatingas progas, antraip mažyliai gali išlepti ir pradėti šantažuoti tėvus. Tačiau svarbiausia - švęsti ne tik galutinį rezultatą, bet ir pastangas bei pažangą.
Išmokykite pralaimėti ir priimti nesėkmes
Net jeigu vaikai stropiai mokysis ir nuoširdžiai norės visur pasiekti puikių rezultatų, to tikrai nebus. Neįmanoma būti lyderiu visose srityse. Gimdytojai turėtų išmokyti mažuosius šios gyvenimo tiesos. Antraip patyrę nesėkmę jie jausis nusivylę ir sugniuždyti. Būtina paaiškinti, kad gyvenimas kupinas pakilimų ir nuopuolių. Pastarieji yra laikini, todėl neverta jų sureikšminti. Kur kas geriau koncentruotis į teigiamus dalykus ir skatinti pozityvų mąstymą. Klaidų reikia ne bijoti, o iš jų mokytis. Gebėjimas pralaimėti yra svarbi gyvenimo pamoka, kuri ugdo atsparumą ir padeda siekti aukštesnių tikslų ateityje.
Kurti geranorišką aplinką ir rodyti pavyzdį
Įprasti ir plačiai naudojami metodai, skirti skatinti mažuosius mokytis, mažai veiksmingi, nes yra prievartinio pobūdžio. Pavyzdžiui, bausmės už prastą pažymį arba neatliktus namų darbus. Visiškai nesvarbu, ar jos fizinės, ar ne. Tiesa ta, kad bausmės nėra veiksmingos. Yra tėvų, kurie matydami, kad vaikai prastai mokosi, pasisodina juos ir ima gąsdinti apie blogą ateitį, jeigu nesusiims. Tai taip pat neveikia. Geriausi motyvacijos būdai yra šie: kurti geranorišką aplinką. Tai reiškia, kad šeimoje turi būti rodoma pagarba mokyklai, mokytojams, pamokų ruošimui ir vaikų pastangoms. Deja, dažnai mažieji girdi priešingus dalykus - mokykla prasta, mokytojai irgi ir kt. Girdint tokią kritiką, vaikų noras mokytis tikrai nedidėja. Rodyti deramą pavyzdį. Atžalų noras mokytis tiesiogiai susijęs su gimdytojų noru mokytis. Jeigu suaugę šeimos nariai niekuo nesidomi, netobulėja, to nenorės ir vaikai.
Kaip ugdyti sunkius vaikus išvengiant pykčio ir šauksmų
Individualus požiūris ir nuolatinis palaikymas
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į jo individualius pomėgius, gabumus ir mokymosi tempą. Negalima reikalauti, kad mažyliai visus dalykus mokėtų puikiai. Svarbu palaikyti vaiko savęs vertinimą, sakant: „Aš tavimi tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį“ arba „Pažiūrėk, jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją pabaigti. Pamėgink dar kartą.“ Taip pat svarbu kontroliuoti savo kalbą - jei tris kartus vaiką pavadinsite tinginiu arba kvailiu, ketvirtą kartą jis ir elgsis kaip tinginys ar kvailys, užsiprogramuos nesėkmei. Jei vaiką drąsinsime, kad „tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi…“, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad sodo ir daržo darbai skatina geresnį vaikų mokymąsi. Pasak mokslininkų, žaidimas kaladėlėmis gerina matematinius gebėjimus. Vaikai geriau mokosi su nauju dalyku pažindindamiesi savarankiškai, o ne gavę suaugusiųjų nurodymus, ką turėtų daryti. Dažnai besijuokiančios atžalos pasižymi geresne atmintimi. Anot JAV mokslininkų, rimavimas padeda mokytis trupmenų. Įrodyta, kad tie vaikai, kurie eina pogulio, gali pasigirti aukštesniu intelekto koeficientu. Mokslininkai taip pat pastebi, kad vaikai geriau įsimena informaciją, kai ji pateikiama vaizdiniais metodais. Tai galima pritaikyti mokantis lietuvių kalbos taisykles, literatūros kūrinius, užsienio kalbas ar net matematikos formules. Pasitelkus žaidimus, galima labai nesunkiai ir veiksmingai išmokyti vaiką įvairių nuobodžių dalykų.
Svarbiausia - nenumarinti mažylių noro mokytis, nes vos pradėję lankyti mokyklą, jį turi visi. Domėjimasis išoriniu pasauliu atsiranda maždaug nuo 3 m., galbūt netgi anksčiau. Nuo tada ir reikėtų skatinti vaikų norą gilinti žinias. Mokymasis produktyviausias tada, kai vaikui įdomu. Sudominkime vaiką, sukelkime jam žinių alkį - tai gali būti paprasčiausias klausimas, nuostaba, paklausimas jo nuomonės, paprašymas pagrįsti nuomonę ir t.t. Prieš paaiškindami atsakymą, pradžiuginkite vaiką. Suintriguokite, įtraukite vaiką į diskusiją. Paaiškinkite, kokią naudą vaikams duoda ši pamoka ar aptariamas dalykas. Visada išsakykite savo nuostabą ir žavėjimąsi tuo, ko mokote vaiką. Vaikai geriausiai įsimena, kai pateikiamas netikėtas pavyzdys. Vaikai įsimena tai, kas vaizdinga ir tai, ką galima praktiškai išbandyti ar pritaikyti. Paprašykite vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą. Vaikai visada nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti. Pamoka vyksta ne tuomet, kai kažkas kažką moko, bet tuomet, kai susirinkusiems gera kartu.
Vadovautis šiais patarimais pažodžiui, kaip čia surašyta, gali būti sudėtinga. Jei panaudosime nors dalį šių patarimų, tuomet smagus ir turiningas laikas su vaiku bus garantuotas. Svarbu yra sudominti vaikus, jų paklausti, išklausyti juos, kartu rasti sprendimą ir parodyti sprendimo naudą vaiko ateičiai. Laimi abi pusės.