Apsigimimų prevencija ir šiuolaikinės reprodukcinės technologijos: Kompleksinis požiūris

Nėštumas ir vaisiaus vystymasis yra sudėtingi procesai, kuriuos gali paveikti daugybė veiksnių. Nors genetiniai veiksniai atlieka svarbų vaidmenį, aplinkos veiksniai ir motinos sveikatos būklė taip pat turi didelės įtakos. Šiame straipsnyje nagrinėsime apsigimimų priežastis, rizikos veiksnius, ypač sutelkdami dėmesį į nutukimo įtaką, ir aptarsime šiuolaikines reprodukcines technologijas, tokias kaip pagalbinis apvaisinimas (IVF) ir gestacinis nešiojimas, kaip galimus sprendimus nevaisingumo ar kitų reprodukcinių iššūkių atveju.

Nutukimo įtaka nėštumui ir vaisiaus vystymuisi

Nutukimas tampa vis didesne problema visame pasaulyje, ypač reprodukcinio amžiaus moterims. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje turi antsvorį, o nutukusių reprodukcinio amžiaus moterų sparčiai daugėja visose išsivysčiusiose šalyse. Jungtinėje Karalystėje dėl nėštumo besikreipiančioms moterims nutukimas diagnozuojamas dukart dažniau nei prieš dešimtmetį, daugiau nei 50 proc. Lietuvoje 2010 m. pagal PSO duomenis 20,6 proc. gyventojų buvo nutukę, o tai du kartus daugiau nei Švedijoje ir tik šiek tiek mažiau nei Jungtinėje Karalystėje.

Nutukimas dažnai susijęs su hormonų apykaitos sutrikimais, dėl kurių moterų mėnesinių ciklas neretai būna nereguliarus arba visai išnyksta. Tai gali apsunkinti pastojimą ir didinti nevaisingumo riziką. Tačiau didelė problema tampa ne tik nutukimas iki nėštumo, bet ir per didelis svorio prieaugis nėštumo metu, ypač nutukusioms nėščiosioms. Apie 40 proc. nutukusių nėščiųjų patiria per didelį svorio prieaugį.

Nutukimas siejamas su dažnesniais ankstyvaisiais persileidimais. Manoma, kad tai gali lemti labai didelis estrogenų kiekis, skatinantis pernelyg didelį gimdos gleivinės išvešėjimą ir sudarantis nepalankią aplinką embriono implantacijai. Taip pat pastebėta, kad nutukusioms moterims žymiai dažniau pasireiškia padidėjusio arterinio kraujospūdžio (hipertenzijos) būklės nėštumo metu, palyginti su turinčiomis normalų KMI. Šios moterys 3-10 kartų dažniau serga pirmine hipertenzija jau iki nėštumo. Nėštumo sukelta hipertenzija ir preeklampsija (sunki ir klastinga nėščiųjų liga) yra viena dažniausių komplikacijų, dėl kurių nėštumą tenka užbaigti anksčiau gimdymo termino. Preeklampsijos rizika padidėja du kartus kas 5-7 kg/m² KMI iki nėštumo.

Gestacinis (nėštumo sąlygotas) diabetas yra dažnas endokrininis sutrikimas nutukusioms nėščiosioms, tačiau neretai tai gali būti iki nėštumo nediagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas. Todėl visoms nutukusioms moterims rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį pirmąjį nėštumo trimestrą. Nutukusioms moterims, diagnozavus gestacinį diabetą, cukraus kiekio kraujyje korekcijai dažnai nepakanka dietos, tenka skirti insuliną.

Užsitęsęs nėštumas taip pat yra viena iš nutukusių moterų nėštumų komplikacijų, pasitaikanti du kartus dažniau dėl nevisaverčių sąrėmių, lėčiau atsiveriančio gimdos kaklelio, sunkesnio vaisiaus slinkimo gimdymo kanalu. Dėl nevisaverčių sąrėmių gimdymo veiklą dažniau tenka skatinti medikamentais. Literatūroje nurodomi dažnesni vaisiaus širdies ritmo pokyčiai, mekonijumi suteršti vaisiaus vandenys gimdymo metu, todėl aprašomas ir didesnis cezario pjūvio operacijų skaičius.

Daugumos autorių duomenimis, dažniausiai pasitaikantis apsigimimas nutukusių moterų vaisiams yra nervinio vamzdelio vystymosi defektai. Pastebėta, jog apsigimimo rizika tiesiogiai priklauso nuo nutukimo laipsnio. Šio apsigimimo priežastis, manoma, yra per mažas folinės rūgšties kiekis moters organizme, skiriant įprastai rekomenduojamą 400 μg folinės rūgšties dozę. Nutukusioms moterims rekomenduojama skirti 5 mg folinės rūgšties kasdien 1 mėnesį. Kiti dažniau diagnozuojami apsigimimai - įgimtos širdies ydos, viršutinės lūpos ir gomurio nesuaugimas, išangės neišsivystymas, sėklidžių nenusileidimas, galūnių apsigimimai, diafragmos ir bambos išvaržos.

Mitybą ir svorį dieta ir fiziniu krūviu reikia koreguoti iki nėštumo. Nutukusios moterys, planuodamos nėštumą, turėtų būti konsultuojamos dietologo, akušerio-ginekologo, sužinoti apie gresiančias komplikacijas vaisiui ir jai pačiai, apie galimybę jų išvengti. Svarbu žinoti, kad būtina skirti didesnę dozę folinės rūgšties, vartoti vitaminą D, esant preeklampsijos rizikai - aspiriną, galinčius sumažinti nutukusioms nėščiosioms būdingų komplikacijų tikimybę.

Apsigimimų samprata ir priežastys

Apsigimimai, arba įgimti apsigimimai, yra nukrypimai nuo normalios organizmo sandaros, kurie paprastai atsiranda dėl embriogenezės sutrikimo. Daugelis apsigimimų būna dėl atskirų embriogenezės etapų, lemiančių tam tikrų požymių išsivystymą, blokados. Ankstyvajame embriogenezės etape, formuojantis dvipusei kūno simetrijai, keturioms galūnėms, apsigimimų pasitaiko rečiau, bet jie būna didesni. Vėlesniame embriogenezės etape apsigimimų pasitaiko daugiau, tačiau jie mažesni (pvz., dilbio raumenų, ausies kaušelio formos anomalijos). Dauguma naujagimio apsigimimų embrionui yra norma (pvz., anga tarp prieširdžių, išniręs klubo sąnarys), tačiau kai kurie gali reikšmingai paveikti vaiko sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Apsigimimai gali pasireikšti įvairiai: organo nebuvimu (aplazija), mažesniu organu (hipoplazija), organu neįprastoje vietoje (ektopija), organo nesuaugimu (pvz., lūpos nesuaugimas), organų suaugimu (pvz., pasagos formos inkstas, ciklopija - viena akis virš nosies).

Apsigimimus gali sukelti žalingi aplinkos veiksniai: cheminiai (alkoholis, vaistai, nuodai), fiziniai (jonizuojančioji spinduliuotė), biologiniai (virusai, bakterijos, pirmuonys). Nors paveldimi faktoriai kartais išskiriami į atskirą grupę, jie dažnai rodo anksčiau įvykusią mutaciją, kurią galėjo sukelti minėti veiksniai. Žalingiems faktoriams embrionas yra jautriausias pirmajame nėštumo trečdalyje, nes besiformuojantys organai yra labiausiai pažeidžiami: smegenys formuojasi 2-11 savaitę, akys - 3-7, vidaus organai - 3-8, dantys - 6-10, ausys - 7-12, lūpos - 5-6, gomurys - 10-12, pilvo sienelė - 9-10 savaitę.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apsigimimų dažnis įvairiose šalyse yra apie 1,27 % ir skirtinguose regionuose sutampa. 15-16 % apsigimusių kūdikių diagnozuojama ištyrus pirmaisiais gyvenimo metais, registruojant ir mikroanomalijas, neturinčias žalingos įtakos organų veiklai ir kūdikio sveikatai.

Persileidimas ir jo tipai

Persileidimas gali būti ankstyvas, t. y. iki 12 nėštumo savaitės, arba vėlyvas. Moters pageidavimu, iki 12 savaitės gydytojas akušeris-ginekologas gali abortą atlikti dirbtinai. Jeigu abortą atlieka ne akušeris-ginekologas, jis laikomas nelegaliu ir yra nusikalstamas.

Stresas taip pat gali turėti įtakos nėštumo eigai. Jei be paliovos patiriate stresą, organizmas privalo nuolat būti pasiruošęs į jį reaguoti. Kai kurių autorių duomenimis, persileidimu baigiasi beveik 50 % nėštumų dar prieš tai, kai moteris pasigenda mėnesinių. Tokie persileidimai dažnai nepajaučiami ir nepastebimi.

Skiriami šie persileidimo tipai:

• Gresiantis persileidimas: Tokį persileidimą galima sustabdyti ir išsaugoti vaisiaus gyvybę.
• Nevisiškai įvykęs abortas: Pasišalina tik dalis vaisiaus, pasireiškia gausus kraujavimas.
• Ektopinis nėštumas: Vaisius vystosi ne gimdoje, o kituose audiniuose, dažniausiai kiaušintakyje. Toks nėštumas gali sukelti didelių komplikacijų, todėl būtina kuo skubiau pašalinti ne vietoje besivystantį gemalą.

Šiuolaikinės reprodukcinės technologijos: Pagalbinis apvaisinimas ir gestacinis nešiojimas

Šiuolaikinės reprodukcinės technologijos suteikia vilties poroms, susiduriančioms su nevaisingumu ar kitais reprodukciniais iššūkiais. Viena tokių technologijų yra apvaisinimas in vitro (IVF), dažnai vadinamas pagalbinio apvaisinimo metodu.

Pagalbinio apvaisinimo (IVF) procesas ir tikimybė

Iš 100 sveikų porų pastoti per pirmą mėnesį pavyksta tik 15. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė džiaugėsi, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Tačiau, pasak jos, šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui. Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros yra 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc.

„Tarkime, jei turime 100 sveikų porų, kurios norėtų šį mėnesį pastoti, tai pavyktų tik 15, kitą mėnesį - dar maždaug tokiam pačiam skaičiui ir per pusmetį pastotų 90 proc. moterų. 10 proc. iš jų taip ir nepastotų. Taigi dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų. Mūsų specialistų nuomone, tai geras rezultatas, tačiau pacientų lūkesčiai yra dideli, jie tikisi 100 proc., todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia“, - svarstė ginekologė.

Pasak jos, nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau tai nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. „Manoma, kad maždaug iš vieno milijono gyventojų šios procedūros reikėtų maždaug tūkstančiui per metus. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms“, - tikino pašnekovė.

Gestacinis nešiotojo apvaisinimas (IVF)

Gestacinis nešiotojo apvaisinimas IVF, dažnai vadinamas gestacine surogatine motinyste, yra reprodukcinė technologija, leidžianti asmenims ar poroms, negalinčioms pastoti, susilaukti vaiko. Ši procedūra apima apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), kurio metu naudojant numatomų tėvų ar donorų kiaušinėlius ir spermą sukuriamas embrionas.

Pagrindinis gestacinio nešiotojo IVF tikslas - suteikti kelią į tėvystę toms, kurios susiduria su įvairiais reprodukciniais iššūkiais. Tai gali būti moterys, turinčios sveikatos sutrikimų, kurie neleidžia joms saugiai išnešioti nėštumo, poros, turinčios nevaisingumo problemų, arba tos pačios lyties vyrų poros, norinčios turėti vaikų.

Gestacinis nešiotojų IVF rekomenduojamas dėl įvairių priežasčių:

• Medicininės sąlygos: Moterims, turinčioms tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip sunkūs gimdos sutrikimai, lėtinės sveikatos problemos (pvz., širdies ligos ar diabetas) arba pasikartojantys persileidimai, gali būti rekomenduojama naudoti gestacinį nešioklę. Gimdos anomalijos, tokios kaip pertvarinė gimda arba gimdos nebuvimas (Mayer-Rokitansky-Küster-Hauser sindromas), gali neleisti moteriai išnešioti nėštumo. Sunkios sveikatos būklės, keliančios didelę riziką nėštumo metu, tokios kaip sunki hipertenzija, autoimuninės ligos ar tam tikri vėžio tipai, taip pat gali paskatinti rinktis gestacinį nešiotoją.
• Nevaisingumas: Poros, susiduriančios su nevaisingumu dėl tokių veiksnių kaip vyresnis motinos amžius, sumažėjęs kiaušidžių rezervas arba vyrų nevaisingumas, gali rasti sprendimą - gestacinį nešiotoją. Moterims, patyrusioms kelis persileidimus, taip pat gali būti naudingas gestacinis nešioklės IVF.
• Tos pačios lyties vyrų poros: Tos pačios lyties vyrų poroms, norinčioms tapti tėvais, gestacinis nešiotojas IVF suteikia galimybę susilaukti biologinio vaiko.
• Genetinės problemos: Poros, turinčios žinomų genetinių sutrikimų, gali rinktis gestacinį nešiotojų IVF, kad užtikrintų, jog jų vaikas neturi specifinių genetinių sutrikimų. Prieš perkėlimą embrionams gali būti atliekamas preimplantacinis genetinis tyrimas (PGT), siekiant patikrinti genetinius sutrikimus.

Gestacinis nešiotojų IVF proceso etapai:

1. Konsultacija su vaisingumo specialistu: Pirmas žingsnis - suplanuoti konsultaciją su vaisingumo specialistu, turinčiu patirties nėštumo nešiotojų IVF srityje.
2. Medicininiai įvertinimai: Tiek būsimiems tėvams, tiek nėštumo nešiotojui bus atlikti išsamūs medicininiai įvertinimai, apimantys kraujo tyrimus, vaizdinius tyrimus ir infekcinių ligų patikras.
3. Psichologinis konsultavimas: Psichologinės konsultacijos dažnai rekomenduojamos tiek būsimiems tėvams, tiek būsimai nešiotojui.
4. Teisiniai susitarimai: Labai svarbu sudaryti teisinį susitarimą tarp būsimų tėvų ir nėštumo nešiotojo, kuriame būtų nurodytos kiekvienos šalies teisės ir pareigos, įskaitant finansinius susitarimus, medicininius sprendimus ir tėvų teises.
5. Gyvenimo modifikacijos: Tiek būsimi tėvai, tiek nėštumo nešiotoja turėtų laikytis sveikos gyvensenos įpročių prieš procedūrą.
6. Vaisingumo gydymas būsimiems tėvams: Jei būsimoji motina naudoja savo kiaušinėlius, jai gali prireikti kiaušidžių stimuliacijos, kad būtų pagaminti keli kiaušinėliai.
7. Embriono sukūrimas: Ištraukus kiaušinėlius, jie bus apvaisinti numatyto tėvo arba donoro sperma.
8. Embriono perkėlimas: Po kelių dienų stebėjimo atrenkami geriausios kokybės embrionai perkėlimui į gestacinį nešiotoją. Perkėlimas yra paprasta procedūra, kurios metu plonas kateteris per gimdos kaklelį įvedamas į gimdą, kur įsodinami embrionai.
9. Nėštumo priežiūra: Nėštumui progresuojant, bus aptariami gimdymo planai.

Gestacinis nešiotojų IVF: Rizika ir kontraindikacijos

Nors gestacinis nešiotojų IVF yra vertinga reprodukcinė galimybė, svarbu suprasti, kad tam tikros būklės ar veiksniai gali padaryti pacientę netinkamą šiai procedūrai.

Kontraindikacijos gestaciniam nešiotojų IVF:

• Gimdos anomalijos: Moterys, turinčios reikšmingų gimdos anomalijų, tokių kaip įgimti apsigimimai, sunkios fibromos arba kurioms buvo atlikta gimdos operacija, pažeidžianti gimdos ertmę, gali netikti gestaciniam nešiotojų IVF.
• Sunkios medicininės būklės: Asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nekontroliuojamas diabetas, hipertenzija ar autoimuniniai sutrikimai, nėštumo metu gali padidėti rizika.
• Užkrečiamos ligos: Tam tikros infekcinės ligos, tokios kaip ŽIV, aktyvus hepatitas ar kitos užkrečiamos infekcijos, gali kelti pavojų tiek nėštumo nešiotojui, tiek besivystančiam vaisiui.
• Psichikos sveikatos problemos: Asmenys, turintys negydytų sunkių psichikos sveikatos problemų, gali būti netinkami kandidatai gestaciniam nešiotojų IVF.
• Piktnaudžiavimas medžiagomis: Piktnaudžiavimas veikliosiomis medžiagomis, įskaitant alkoholį, narkotikus ar tabaką, gali smarkiai paveikti nėštumo nešiotojo ir vaisiaus sveikatą.
• Amžiaus veiksniai: Nors vien amžius nėra griežta kontraindikacija, vyresnis motinos amžius (paprastai vyresnis nei 40 metų) gali padidinti su nėštumu susijusią riziką.
• Trūksta paramos: Palaikanti aplinka yra labai svarbi sėkmingai nėštumo nešiojimo patirčiai.

Galimos komplikacijos:

• Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (OHSS): Ši būklė gali pasireikšti moterims, kurioms stimuliuojamos kiaušidės, dėl to gali patinti kiaušidės ir atsirasti diskomfortas pilve.
• Negimdinis nėštumas: Retais atvejais embrionas gali implantuotis už gimdos ribų, dažniausiai į kiaušintakį.
• Emociniai iššūkiai: Nėštumo nešiotojai ir būsimiems tėvams gali kilti emocinių iššūkių, susijusių su procedūros eiga, rezultatais ir pačiu nėštumo nešiojimo procesu.

Nėštumo eiga ir priežiūra po IVF

Po embriono perkėlimo svarbu palaikyti subalansuotą mitybą, kurioje gausu maistinių medžiagų. Rekomenduojama sutelkti dėmesį į visavertį maistą, įskaitant vaisius, daržoves, liesus baltymus ir neskaldytus grūdus. Taip pat labai svarbu gerti pakankamai skysčių.

Po embriono perkėlimo paprastai rekomenduojama atlikti lengvą fizinį krūvį, pavyzdžiui, vaikščioti. Tačiau bent savaitę reikėtų vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kilnojimo ir didelio intensyvumo treniruočių. Rekomenduojama po embriono perkėlimo pailsėti bent 24-48 valandas.

Lengvas mėšlungis po embriono perkėlimo yra dažnas, tačiau paprastai išnyksta per kelias dienas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali skirti vaistų, tokių kaip progesteronas, nėštumui palaikyti.

Nėštumo testas paprastai atliekamas maždaug po dviejų savaičių nuo embriono perkėlimo. Jei testas teigiamas, nešiotoja toliau stebi savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Nuolatinė priežiūra (3-12 savaitės): Jei nėštumas patvirtinamas, nėštumo nešiotoja reguliariai tikrins nėštumo eigą. Dauguma gestacinių nešiotojų gali grįžti prie įprastos veiklos per kelias savaites, priklausomai nuo individualaus pasveikimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo patarimų.

Jei nėštumo testas neigiamas, svarbu leisti sau išgyventi gedulą ir apdoroti emocijas. Jei nėštumas patvirtinamas, būtina pasiruošti reguliariai tikrindamasi, palaikydama sveiką gyvenimo būdą ir aptardama visus rūpesčius su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Ultrasonografinis vaisiaus tyrimas ir jo ribotumai

Kone visoms nėščioms moterims atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris yra vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu. Tyrimo tikslas - įsitikinti, ar vaisius vystosi ir auga tinkamai, ar nėra įgimtų problemų. Nors šiuolaikinė ultragarso technologija yra gana patikima, toks tyrimas ne visada yra tikslus. Tam tikri veiksniai lemia tyrimų rezultatus, kurie kartais gali būti įvairiai interpretuojami, net - klaidingai.

Maždaug 3 procentai visų nėštumų yra su įgimtais defektais (tiek sunkiais, tiek lengvais). Maždaug trys iš keturių jų būna aptinkami ultragarso tyrimo metu. Antro nėštumo trimestro metu atliekami ultragarso tyrimai (nustatant vaisiaus anomalijas) paprastai būna tikslesni negu atlikti pirmojo trimestro metu. Vieni vaisiaus defektai yra lengviau pastebimi už kitus.

2016 m. Oksfordo universiteto ir Paryžiaus Dekarto universiteto atliktų tyrimų apžvalgoje padaryta išvada, kad ankstyvuoju ultragarsu galima nustatyti vaisiaus anomalijas maždaug 30 % mažos rizikos nėštumų ir 60 % didelės rizikos nėštumų. Nors technologijos sparčiai žengia į priekį, o ultragarso vaizdo aiškumą stengiamasi pagerinti, smulkesnės detalės ne visada yra pastebimos. Geri tyrimų rezultatai - neabejotinai džiuginantis dalykas, tačiau jie negali būti laikomi tiesiogine garantija, kad jūsų kūdikis gims be sveikatos sutrikimų.

Svarbus vaidmuo atitenka tyrimą atliekančio specialisto įgūdžiams. Nuo jų labai dažnai priklauso ultragarso tyrimų rezultatų tikslumas. Tačiau yra ir džiugių žinių: šis tyrimas taip pat gali būti netikslus, nustatydamas teigiamą vaisiaus apsigimimo diagnozę. 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad 8,8 % įgimtų defektų, nustatytų ultragarsu, buvo visiškai neteisingi (klaidingai nustatyta diagnozė) ir 9,2 % buvo neteisingai klasifikuoti. Šis rodiklis paaiškina, kodėl apsigimimai nediagnozuojami remiantis vien tik ultragarso tyrimu. Kai kuriais atvejais ultragarso tyrimas parodo galimą problemą, bet nesuteikia pakankamai informacijos, reikalingos galutinei diagnozei nustatyti. Vienas tokių pavyzdžių yra įtariamas Dauno sindromas.

Vaisiaus padėtis gimdoje ir gimdymo paruošimas

Nėštumo pabaigoje svarbu įvertinti vaisiaus padėtį gimdoje, kuri lemia gimdymo eigą. Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės, atliekant apčiuopą ir klausantis vaisiaus širdies tonų.

Dažniausios vaisiaus padėtys gimdoje:

• Išilginė padėtis: Pati dažniausia ir normali vaisiaus padėtis, kuomet jo ir mamos kūno ašys sutampa.
• Skersinė padėtis: Vaisiaus kūnas guli skersai gimdos.
• Įstrižinė padėtis: Vaisiaus kūnas yra įstrižai gimdos.

Vaisiaus pozicija ir vaizdas nurodo vaisiaus pasisukimą gimdoje priekiu, nugara arba šonu. Normalaus, mažiausią komplikacijų riziką turinčio gimdymo atveju vaisiaus vaizdas yra priekinis, o pozicija - pirmoji.

Vaisiaus pirmeiga: Tai vaisiaus kūno pasisukimas gimdymo takų atžvilgiu. Skiriamos:

• Galvos pirmeigos: Pakaušinė (dažniausia ir normali), viršugalvinė, kaktinė, veidinė (pasitaiko retai, kuomet vaikelio galva yra atsilošusi).
• Sėdynės pirmeigos: Tikroji sėdmenų pirmeiga (kojos ištiestos išilgai kūno į viršų, link galvos), mišrioji sėdmenų pirmeiga (vaisius tarsi sėdi lotoso poza, parietęs po savimi per klubus ir kelius sulenktas kojas).
• Kojų pirmeiga: Viena ar abi vaisiaus kojos yra ištiestos per klubus ir kelius.

Dauguma mamų pačios pajunta, kad vaisius jau nusileido. Kiekviena nėščioji gali imtis paprastų priemonių, skatinančių vaikelį apsiversti: daugiau būti vertikalioje padėtyje ir nepamiršti fizinio aktyvumo. Sėdint dubuo visuomet turėtų būti aukščiau kelių.

Vaisiaus neišnešiotumas yra dar viena galima komplikacija, kuriai svarbu skirti tinkamą dėmesį ir priežiūrą.

tags: #kaip #pasalinti #embriono #apsigimimai