Anksčiau nei planuota pasaulį išvydusių vaikų šeimos susiduria su unikaliais iššūkiais, ypač vaiko priežiūros atostogų (VPA) laikotarpiu. Nors Lietuvos Respublikos įstatymai siekia užtikrinti paramą tėvams, auginantiems neišnešiotus kūdikius, praktikoje kyla klausimų dėl adapto, adaptacijos ir bendrojo vaiko raidos palaikymo. Šiame straipsnyje gilinsimės į neišnešiotų vaikučių auginimo specifiką, vaiko priežiūros išmokų sistemą, neperleidžiamus mėnesius, papildomas paslaugas ir iššūkius, su kuriais susiduria tėvai.
Vaiko priežiūros išmokų sistema: pasirinkimo laisvė ir jos ribos
Vaiko priežiūros išmoka yra pagrindinė finansinė parama tėvams, kuri mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesius. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėnesių išmokų varianto priima patys tėvai, atsižvelgdami į savo finansinę situaciją ir poreikius.
18 mėnesių variantas: Šiuo atveju vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o tai atitinka maždaug 77,34 proc. buvusio atlyginimo „į rankas“. Šis variantas yra patrauklus tiems, kurie nori gauti didesnę išmoką trumpesnį laikotarpį.
24 mėnesių variantas: Šis pasirinkimas numato ilgesnį išmokų mokėjimo laikotarpį, tačiau su mažesne išmokos dalimi. Iki vaikui sueis 12 mėnesių, išmoka sieks 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (apie 58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (apie 38,67 proc. „į rankas“). Šis variantas leidžia tėvams ilgiau likti su vaiku, tačiau reikalauja didesnio finansinio planavimo.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko priežiūros išmokų „grindys“ - išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos. Nuo 2026 m. šis dydis bus perskaičiuojamas.
Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai: lygybės ir lankstumo principai
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) privalo prižiūrėti vaiką. Tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šiuo laikotarpiu tėvui arba mamai mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, kurios riboja maksimalią išmokos sumą.
Svarbu suprasti, kad vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo pasirinkto VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė. Pavyzdžiui, jeigu tėvas nepanaudoja savo neperleidžiamų mėnesių, bendra išmokų mokėjimo trukmė sutrumpėja 16 arba 22 mėnesiais.
Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėnesius jam bus mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka.
Seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Pavyzdys: Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais (1 ir 2 mėn.). Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą (23 ir 24 mėn.). Šis pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas.
Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t. y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Tačiau svarbu žinoti, kad kai vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Praktikoje tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, o darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis.
Specifinės situacijos ir papildomos išmokos
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali viršyti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali viršyti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Analogiškai, jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali viršyti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“. Jeigu VPA metu turėsite darbinių pajamų, atitinkančių jų esmę (pavyzdžiui, dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką), išmoka nebus mažinama, jei bendra pajamų ir išmokos suma neviršija 100 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka bus atitinkamai mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. Jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Nuo 2024 m. įsigalioja išimtis didesnes pajamas gaunantiems tėvams, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Šiuo laikotarpiu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. Tai reiškia, kad galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui.
Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių). Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ką svarbu žinoti?
Iššūkiai auginant neišnešiotus vaikus: nuo adaptacijos iki socialinės integracijos
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria neišnešiotų vaikučių šeimos, yra adapto ir adaptacijos laikotarpis. Anaiptol ne visi neišnešioti kūdikiai, sulaukę dvejų metų, jau yra pasiruošę pradėti lankyti darželį ar ilgiau atsiskirti nuo artimojo. Dažnai itin anksti gimę vaikai iki antrojo gimtadienio dar neįgyja bendraamžiams būdingo savarankiškumo. Jų raida vizualiai ir motoriškai gali atsilikti.
Asta Speičytė Radzevičienė, Neišnešiotų naujagimių asociacijos prezidentė, pati auginanti 26 sav. gimusią dukrą, pastebi, kad tokiems vaikučiams reikia ne tiek reabilitacijų ar smegenų mankštinimo, kiek tiesiog laiko. „Ir mes susiduriame su dideliu iššūkiu pastaraisiais metais, kai atėjus laikui išeiti į darželį mamos sako, kad vaikas dar nėra pasiruošęs. Visų pirma mamai yra baugu, kitas dalykas - pačiam vaikui dar reikia pusės metų ar metų, kad būtų pasiruošęs eiti į darželį“, - dėstė ji.
Šis poreikis ilgesniam buvimui su vaiku kelia didelį stresą tiek tėvams, tiek ugdymo įstaigų personalui. Pastebima, kad iki šiol informacijos apie neišnešiotų vaikų poreikius, bendravimą su jais, ugdymą bei pagalbą šeimoms vis dar stinga tiek patiems tėvams, tiek ugdymo įstaigoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, ilgesnės vaiko priežiūros atostogos ankstukų šeimoms galėtų pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą. Tačiau tai sukelia papildomų nepatogumų ir įtampos dėl dabartinės vaiko priežiūros atostogų tvarkos.
Lietuvoje sąlygos auginti vaikus, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra vienos geriausių, kalbant apie motinystės atostogas. Tačiau, žinia, tų vaikučių, kurie gimsta labai anksti, pradžia būna labai sunki, jiems reikia kur kas daugiau laiko.
Dėl šių priežasčių tėvai, auginantys vaiką iki 3 metų, turi teisę dirbti sumažintu darbo laiku. Jei turite kintamą atlyginimą, planuojate po VPA mažesnį darbo krūvį ar norite gauti kuo didesnę atostoginių sumą - geriau naudotis kasmetinėmis atostogomis prieš išeinant į Nėštumo ir gimdymo atostogas (NGA).
Papildomos paslaugos ir parama vaikams su raidos sutrikimais
Vaikas su negalia - tai vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. darbingumo lygis. Tokiems vaikams ir jų šeimoms teikiama papildoma parama.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vaikams iki 7 metų yra kompensuojamos vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Šios paslaugos apima ne tik ankstyvą sutrikimų nustatymą, bet ir visapusišką specialistų pagalbą, pritaikytą pagal individualius vaiko poreikius. Pacientams gali būti teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos.
Šias paslaugas skiria gydytojas socialinis pediatras. Specialistų komanda sudaro ir vykdo reabilitacijos programą, kurios metu tėvai taip pat privalo dalyvauti. Gydytojas socialinis pediatras, skirdamas specialistų komandos konsultaciją, pats sudaro reikiamą komandą, atsižvelgdamas į vaiko raidos sutrikimų pobūdį.
Dienos stacionaro paslaugos yra trijų rūšių: „vaiko raida A“, „vaiko raida B“ ir „vaiko raida C“. Teikiant „vaiko raida A“ ir „vaiko raida B“ paslaugas, suteikiamos ne mažiau kaip dviejų, o teikiant „vaiko raida C“ - ne mažiau kaip keturių specialistų paslaugos per dieną. Stacionarinės paslaugos skiriamos, kai vaikui yra nustatytas kompleksinis raidos sutrikimas, kurį sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos bei fiziniai sutrikimai. Kalbos korekcijos paslaugas teikia klinikinis logopedas.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. sprendimą, ar pacientui reikia kalbos korekcijos, ankstyvosios reabilitacijos ar kitų paslaugų, priims šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, konsultacijos metu įvertinęs pacientui nustatytą diagnozę ir kitus svarbius duomenis.
Tėvystės atostogos ir kasmetinės atostogos: galimybių derinimas
Neišnešiotukų tėveliai gali pasirinkti, kada išnaudoti 30 dienų suteikiamas tėvystės atostogas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos tėvystės atostogos.
Kasmetinės atostogos - tai ne tik poilsio laikas, bet ir apmokama galimybė trumpam atsitraukti nuo darbo. Panaudojus atostogas prieš NGA, atostoginiai bus apskaičiuojami pagal paskutinių 3 mėnesių vidutinį darbo užmokestį (VDU). Tuo tarpu panaudojus atostogas po VPA, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, trijų paskutinių mėnesių VDU nebus vertinamas, nes tuo metu darbo užmokestis nebuvo mokamas.
Tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, priklauso teisė dirbti sumažinti darbo laiką. Jei turite kintamą atlyginimą, planuojate po VPA mažesnį darbo krūvį ar norite gauti kuo didesnę atostoginių sumą - geriau naudotis kasmetinėmis atostogomis prieš išeinant į NGA. Tuo tarpu, jei prioritetas - ilgesnis buvimas su vaiku po VPA, verta apsvarstyti kitus variantus.
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (kuris įsigaliojo nuo 2017-07-01) pakeitė kai kurias nuostatas dėl tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato, kad vaiko priežiūros išmokos mokamos pagal tėvų pasirinkimą iki vaikui sukaks vieneri arba dveji metai. Šis vaiko priežiūros išmokos mokėjimo terminas nustatytas visiems vienodas, nepriklausomai nuo to, kada gimsta kūdikis. Trečiaisiais vaiko auginimo metais tėvai gali ir toliau būti vaiko priežiūros atostogose. Jei mama arba tėtis lieka vaiko priežiūros atostogose ir trečiais vaiko auginimo metais arba toks asmuo augina vaiką ir neturi samdomo darbo, ar nedirba savarankiškai, toks asmuo draudžiamas valstybės lėšomis.
Mes visada pasiruošę jums padėti! Mes stengiamės atmintinėse pateikti jums aktualią informaciją apie visas galimybes, priklausančias vaikams su raidos sutrikimais auginančioms šeimoms. Kilo klausimų? O gal turite susijusios patirties?
tags: #neanaudotos #atostogos #motinystes #metu