Eskedar Tilahun-Maštavičienė - tai vardas, kuris Lietuvoje asocijuojasi su įkvepiančia istorija, verslumu, aktyviu pilietiškumu ir nepalaužiama dvasia. Kilusi iš Etiopijos, ji ne tik sėkmingai įsiliejo į Lietuvos visuomenę, bet ir tapo jos aktyvia dalimi, nebijodama kalbėti apie svarbius socialinius klausimus, kovoti už lygybę ir dalintis savo patirtimi, kuri yra kupina išbandymų, bet kartu ir vilties bei stiprybės. Jos gyvenimo kelias, prasidėjęs tolimame Afrikos krašte, atvedė į Lietuvą, kur ji sukūrė naują gyvenimą, šeimą ir verslą, tapdama ryškiu pavyzdžiu tiems, kurie ieško savo kelio ir siekia įveikti sunkumus.
Kelionė į laisvę: Nuo politinio persekiojimo iki pabėgėlės statuso
Eskedar istorija prasideda Etiopijoje, kur ji augo apsupta šeimos meilės ir palaikymo. Jos senelis, kaip ji pati mini, buvo jos didžiausias ramstis ir įkvėpimo šaltinis, ugdęs ją su liberaliu požiūriu ir tikėjimu, kad ji gali pasiekti viską. Tačiau politinės permainos ir aktyvus dalyvavimas studentų demonstracijose tapo jos gyvenimo posūkiu. Dėl politinio persekiojimo 20-metė Eskedar buvo priversta bėgti iš savo gimtosios šalies.
Kelionė į Europą buvo kupina pavojų ir nepatogumų. Bėgdama iš neramumų apimtos Etiopijos, ji su 37 kitais žmonėmis susigrūdo į 5 vietų automobilį. Kelionė per Sacharos dykumą, kur teko eiti basomis deginančiu smėliu, ir vėliau kelionė Viduržemio jūra nedideliu, skęstančiu laiveliu, kur ji buvo 5,5 mėnesio nėščia, tapo košmaru, kurį ji prisimena su siaubu, bet kartu ir su dėkingumu, kad pavyko išgyventi. Ši patirtis ne tik sustiprino jos ryžtą siekti geresnio gyvenimo, bet ir parodė, kokią didelę jėgą turi viltis ir tikėjimas.
Maltoje, pabėgėlių stovykloje, Eskedar patyrė dar vieną smūgį - pareigūno bandymą išžaginti. Šie išgyvenimai paliko gilų pėdsaką, tačiau moteris nepalūžo. Ji visada tikėjo, kad žmogus praranda save, kai praranda paskutinį vilties lašelį. Būtent ši vidinė stiprybė ir tikėjimas ateitimi padėjo jai judėti pirmyn.
Naujas gyvenimas Lietuvoje: Integracija, šeima ir verslas
Atvykusi į Lietuvą prieš šešiolika metų, Eskedar jautėsi saugi ir turinti galimybę augti, kurti ir išreikšti save. Lietuvos futbolo bendruomenė tapo jos pirmuoju žingsniu link integracijos. Jaunas futbolo treneris Justas padovanojo jai pirmuosius futbolo batus ir leido prisijungti prie komandos, taip atverdama duris į naują pasaulį.
Eskedar greitai išmoko lietuvių kalbą, kas, jos manymu, yra esminis žingsnis integruojantis į naują visuomenę. Ji sukūrė šeimą, ištekėjo už lietuvio karininko ir susilaukė trijų sūnų: Hanos, Matijaus ir Masajaus. Nors pradžia nebuvo lengva, ypač dėl kultūrinių skirtumų ir kalbos barjero, Eskedar nuolat stengėsi suprasti ir priimti naująją aplinką. Ji juokauja, kad iš lietuvių išmoko apie žolelių arbatas, o lietuviams - apie kavos ruošimo subtilybes, atvežtas iš gimtosios Etiopijos.
Verslas tapo dar viena svarbia Eskedar gyvenimo dalimi. Ji baigė verslo vadybos ir finansų valdymo studijas, tačiau suprato, kad darbas banke ar tarptautinėje įmonėje - ne jos pašaukimas. 2010 m. ji įkūrė savo pirmąjį verslą, o vėliau - kavos verslą, kurioje kartu su partneriais į Etiopiją ir kitus Afrikos kampelius gabena šviežias kavos pupeles, jas skrudina ir parduoda Lietuvoje. Jos ambicija - paversti Lietuvą šalimi, kurioje gaminama geriausia pasaulyje kava, sekant Italijos pavyzdžiu.
Pilietiškumas ir socialinis aktyvumas: Kovojant už lygybę ir įtrauktį
Eskedar Maštavičienė yra ne tik verslininkė ir mama, bet ir aktyvi pilietė, nebijanti reikšti savo nuomonės ir kovoti už socialinį teisingumą. Gavusi Lietuvos pilietybę po dešimties metų gyvenimo šalyje, ji tapo pilnateise Lietuvos Respublikos piliete, tačiau neatsisako savo šaknų.
Jos patirtis su "Swedbank", kai 2007 m. jai buvo atsisakyta atidaryti banko sąskaitą dėl pabėgėlės statuso, ir vėlesnis kvietimas vesti banko renginį, sukėlė diskusijas apie "netikrą feminizmą" ir diskriminaciją. Eskedar kritikuoja situacijas, kai žmonės samdomi ne už nuopelnus, o pagal lytį ar kilmę, ir pabrėžia, kad kiekvienas turėtų būti vertinamas pagal savo talentą ir gebėjimus. Ji taip pat atkreipia dėmesį į "toksišką feminizmą" ir "jie prieš mus" politiką, kuri gali skaldyti visuomenę.
Eskedar aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, remia moteris, kurios patiria sunkumų, ir siekia didinti supratimą apie pabėgėlių potencialą. Ji organizuoja labdaros akcijas, pavyzdžiui, "Padovanok suknelę", kurios tikslas - padėti sunkiau besiverčiančioms moterims pasijusti gražioms ir vertinamoms. Jos tikėjimas, kad bet kas gali pradėti iš naujo ir pasiekti didelių tikslų, yra nuolat stiprinamas jos pačios gyvenimo istorija.
Asmeninis gyvenimas ir iššūkiai: Stiprybė nelaimės akivaizdoje
Eskedar gyvenimas neapsiribojo tik sėkmėmis. Ji išgyveno skyrybas, kurios buvo sunkus, bet neišvengiamas procesas. Etiopijoje įprastas šeimos susibūrimas ir bendravimas, padedantis spręsti nesutarimus, Lietuvoje ne visada buvo prieinamas. Tačiau ji sugebėjo išlaikyti draugiškus santykius su buvusiu sutuoktiniu ir sutelkė dėmesį į savo vaikus.
Didžiausias smūgis jos gyvenime įvyko 2023 m. balandžio 29 d., kai jos 8-metis sūnus Masajus buvo partrenktas automobilio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje Vilniuje. Nors vaikas patyrė rankos lūžį, Eskedar, būdama sukrėsta, pareiškė, kad nieko nekaltina, nes tokios nelaimės gali nutikti bet kam. Jos žodžiai po sūnaus operacijos - "Aš esu laiminga mama, ir Dievas mane myli. Šiandien jis dar kartą padovanojo man savo vaiką" - atspindi jos nepalaužiamą tikėjimą ir stiprybę net ir sunkiausiomis akimirkomis.
Eskedar Maštavičienė yra moteris, kurios gyvenimo istorija yra kupina iššūkių, bet kartu ir neįtikėtinos stiprybės, atkaklumo ir meilės. Nuo pabėgėlės, ieškančios saugios vietos pasaulyje, ji tapo sėkminga verslininke, mylinčia mama ir aktyvia Lietuvos visuomenės nare. Jos patirtis ir požiūris į gyvenimą yra įkvėpimas daugeliui, primenantis, kad net ir sunkiausiuose išbandymuose galima rasti viltį, jėgų judėti pirmyn ir kurti geresnę ateitį sau ir kitiems.
tags: #eskedar #mastaviciene #vaikai