Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje nuo 2016 metų yra privalomas, siekiant užtikrinti visų vaikų, įskaitant turinčius specialiųjų poreikių, tinkamą pasirengimą mokyklai. Šis ugdymo etapas skirtas 5-6 metų vaikams, siekiant atliepti jų individualius poreikius, puoselėti gerovę, skatinti smalsumą, patirtis bei atrasti. Priešmokyklinio ugdymo programa orientuojasi į vaiko savarankiškumo, socialinių, emocinių, pažinimo ir komunikavimo kompetencijų ugdymą, ruošiant jį būsimoms mokyklos aktualijoms.
Priešmokyklinio ugdymo tikslai ir turinys
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa akcentuoja kiekvieno vaiko individualių poreikių tenkinimą ir interesų atsižvelgimą. Nors skaityti ir rašyti išmokti vaikas neprivalo, esminis tikslas yra ugdyti įgūdžius, skatinančius susidomėjimą skaitymu, rašymu ir kūryba, gebėjimą klausytis, klausti, formuoti matematikos ir gamtos mokslų suvokimą. Penkerių ir šešerių metų vaikai mokosi būti savarankiškesni, aiškiai reikšti save ir savo nuomonę. Jie yra kupini energijos ir noro tyrinėti, todėl svarbu šį polinkį nukreipti kryptingai, padedant vaikams atrasti ir pamilti mokslą.
Priešmokyklinėje klasėje ugdytiniai tyrinėja, užduoda klausimus, kuria, taip tobulindami savo mąstymo įgūdžius ir ugdydamiesi mokėjimo mokytis kompetenciją. Mokymasis suprantamas kaip ryšių tarp įvairių žinių formų užmezgimas. Pedagogai skatina smalsumą, parodo, leidžia išbandyti ir patirti, gilindamiesi į savaitės temas.
Šiuo laikotarpiu itin svarbus ir socio-emocinis ugdymas. Vaikams, neturintiems daug išankstinių nuostatų, mokykla padeda skiepyti toleranciją, pagarbą, asmeninę atsakomybę. Pedagogai daug dėmesio skiria socialiniams įgūdžiams - bendravimui su įvairaus amžiaus vaikais, pasitikėjimui suaugusiais, gebėjimui dirbti komandoje ir tartis. Emocinė branda, gebėjimas suvokti save ir jausti kitus, yra esminė šio amžiaus ugdymo dalis. Žaidimas ir žaismingumas yra pagrindinės priemonės vaikams sudominti, padėti ugdytis mokėjimo mokytis bei kitas kompetencijas.
Ugdymo programoje išskiriamos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas. Šiose srityse, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius ir interesus, ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Kompetencijų ugdymas ir pasiekimai
Komunikavimo kompetencija: Vaikai kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines priemones, ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją. Jie plečia žodyną, kuria trumpus pasakojimus, išklauso kitų, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami dalinasi patirtimi, kelia klausimus, išsako pastebėjimus ir nuomonę, stengiasi išlaikyti dėmesį ir išklausyti pašnekovą.
Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais naudojasi žaidimuose, mokymosi situacijose ar projektinėse veiklose. Vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.
Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Jie generuoja ir įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius, kuria istorijas, siužetus. Išbandydami įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius ir vaidybinius elementus, vaikai improvizuoja, akomponuoja, komponuoja, dalinasi savo meniniais sumanymais.
Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio, kalbinio, matematinio, meninio, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo objektus ir reiškinius pagal pastebimus požymius. Žaisdami ir tyrinėdami, jie sieja kalbos garsus su simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius, trumpus sakinius, kelia klausimus, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos.
Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiaudami, paiso savo ir kitų poreikių, gerbia kitų nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo. Dalyvaudami kūrybiniuose projektuose, koncertuose, šventėse atlieka pasirinktą vaidmenį. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių, valstybinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros, tautosakos, etnokultūros tradicijomis. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms, pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai ir ugdosi suvokimą ją tausoti.
Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami ir dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis, jie peržiūri turinį, ieško informacijos, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį) arba pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, apmąsto ir nusako savo jausmus. Reflektuoja savo pomėgius, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigoje, pasaulyje. Dalyvaudami veiklose mokosi valdyti emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius, stengiasi laikytis susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai į jas reaguoti. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą.
Pasirengimas mokyklai ir vaiko branda
Priešmokyklinis ugdymas yra daugiau nei ugdymo programoje apibrėžtų pasiekimų realizavimas. Aplinkos pasikeitimas iš darželio į mokyklą yra svarbus faktorius vaiko gyvenime. Ruošdamasis pirmai klasei, vaikas turi išmokti būti savarankišku (apsirengti, susitvarkyti tualete, pavalgyti), susikurti santykius, susirasti draugų, susiorientuoti mokyklos patalpose. Taip pat svarbu išmokti mokytis: adaptuotis mokykloje, mokytis komandoje, paprašyti pagalbos kai neaišku.
Pasirinkus mokyklą priešmokykliniame amžiuje, ruošiami drąsesni pirmokai, kuriems pradedant pirmą klasę jau būna aiškūs mokyklos susitarimai, mokymosi principai, patalpų išdėstymas, pažįstama aplinka ir mokytojai. Tai padeda vaikams lengviau adaptuotis ir daugiau laiko skirti mokslo pažinimui bei kompetencijų tobulinimui.
Tėvams, besirenkantiems, kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, svarbu nepamiršti, kad vaiko elgesys namuose ir viešose vietose gali skirtis. Nors tėvai visapusiškai pažįsta vaiką, svarbu atkreipti dėmesį, kaip jis apsipranta naujoje aplinkoje, kaip motyvuotai priima naujas užduotis. Nauja aplinka ir patyrę pedagogai gali sudaryti sąlygas skleistis kitoms vaiko charakterio savybėms.
Vaiko pasirengimą galima vertinti stebint jo elgesį: ar jis smalsus, klausinėja, nori sužinoti; ar noriai imasi jam paskirtų darbų; ar susitvarko darbo, valgio, žaidimo vietą; ar savarankiškas tualete, ar pats apsirengia, nusirengia; ar dirba susitelkęs, ar siekia pradėtą darbą baigti iki galo. Dažnai tėveliams vaiko brandą padeda stebėti ir atskleisti ne tik darželio pedagogų grįžtamasis ryšys, bet ir būrelių lankymas.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir kaina
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus, dažniausiai prašymą pateikiant elektroniniu būdu. Privačios ugdymo įstaigos priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, kai kuriuose darželiuose priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio, kas aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams.
Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga, ypač kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems vaikams.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogas: reikalavimai ir darbo sąlygos
Pedagogo profesija Lietuvoje susiduria su senėjančia bendruomene ir nepakankamu studentų srautu į pedagogikos studijas. Švietimo politikoje numatoma dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.
Mokytojų poreikio prognozavimo modelis, sukurtas 2016-2020 m., skirtas tikslesniam pedagogų planavimui. Laisvos pareigybės skelbiamos ugdymo įstaigos interneto svetainėje, pretendentai kviečiami į pokalbį.
Kvalifikacija ir stažuotė
Mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, kvalifikacijai keliami šie reikalavimai: turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 m.) išsilavinimą ir būti baigęs mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programą, turėti auklėtojo kvalifikaciją. Taip pat privaloma būti išklausiusiam teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokymus ir turėti tai patvirtinančius dokumentus.
Pirmieji darbo metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę, kuri trunka metus ir yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę, gaunant pagalbą. Stažuotę organizuoja švietimo įstaiga, bendradarbiaudama su aukštąja mokykla. Pedagoginiam stažuotojui skiriamas mentorius, kuris teikia konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Aukštoji mokykla skiria praktikos vadovą stažuotei koordinuoti.
Darbo sąlygos ir atlyginimas
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos, iš kurių 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, o 3 valandos - netiesioginiam darbui (planavimas, dokumentų rengimas, bendradarbiavimas). Jei pedagogas dirba įstaigose, skirtose vaikams su dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais, sanatorijų mokyklose ar sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Valstybės ir savivaldybių mokyklų mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai nustatyti teisės aktais. Atlyginimas gali didėti atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą, pavyzdžiui, dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, ar mažose klasėse, kuriose dauguma mokinių negeba valstybinės kalbos.
Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, metinis etatui tenkantis valandų skaičius yra 1512 valandų. Pradedantiesiems mokytojams skiriama mažiau kontaktinių valandų.
Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas
Mokytojas privalo skirti mažiausiai 102 valandas per metus veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui. Tai apima darbą su tėvais (konsultavimas, informavimas, bendravimas), bendradarbiavimą su mokyklos darbuotojais, mokyklos veiklos planavimą ir tobulinimą. Taip pat skatinamas dalyvavimas tarpinstitucinio bendradarbiavimo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas.
Poilsio laikas ir atostogos
Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus skiriamos 40 darbo dienų atostogos (esant 5 darbo dienų savaitei) arba 48 darbo dienos (esant 6 darbo dienų savaitei). Šis ilgesnis atostogų laikas vertinamas kaip kompensacija už didesnę nervinę, emocinę ir protinę įtampą. Mokytojai gali gauti papildomų poilsio dienų, pavyzdžiui, auginant neįgalų vaiką ar kelis vaikus.
Karjera ir atestacija
Mokytojai karjeros laiptais kyla pereidami atestaciją, po kurios suteikiama kvalifikacinė kategorija (mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto). Aukštesnė kategorija lemia didesnį atlyginimo koeficientą. Mokytojo statusas nesuteikia automatinės teisės tapti mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju - į šias pareigas skelbiamas konkursas.
Darbo sutarties nutraukimas ir pensinis amžius
Mokytojus į darbą priima ir atleidžia ugdymo įstaigos vadovas, vadovaudamasis Darbo kodeksu. Įprastai pedagogas priimamas neterminuotam laikui. Darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo prašymu, šalių sutarimu, darbdavio iniciatyva (darbuotojo kalte arba be jos). Apie darbo sutarties nutraukimą vadovas turi pranešti iš anksto, o atleidžiamam darbuotojui išmokama išeitinė išmoka. Mokytojas taip pat gali būti priimamas terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją, pavyzdžiui, išėjusį vaiko priežiūros atostogų.
Nors nėra privalomo darbuotojo atleidimo sulaukus pensinio amžiaus, remiantis Darbo kodeksu, darbuotojas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus. Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą, su sąlyga, kad po jų išėjimo padidės vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius.