Justė Arlauskaitė, plačiai žinoma sceniniu vardu Jazzu, yra viena ryškiausių ir populiariausių Lietuvos muzikos atlikėjų, savo karjerą pradėjusi dar paauglystėje ir nuėjusi ilgą, kupiną patirčių kelią iki tarptautinio pripažinimo. Gimusi 1988 m. balandžio 23 d. Vilniuje, jos gyvenimo ir kūrybos istorija yra neatsiejama nuo muzikos, asmeninių išgyvenimų bei nuolatinių ieškojimų.
Ankstyvoji vaikystė ir muzikinio kelio pradžia
Justė Arlauskaitė gimė 1988 m. balandžio 23 d. Vilniuje. Jau nuo šešerių metų ji pradėjo lankyti muzikos mokyklą, kur mokėsi groti fortepijonu. Šis ankstyvasis muzikinio pasaulio pažinimas padėjo jai vėliau atverti duris į profesionalią sceną. Būdama dvylikos metų, Justė susižavėjo džiazo muzika, kas paskatino ją gilintis į vokalo subtilybes ir dalyvauti įvairiuose konkursuose. Šis laikotarpis buvo itin svarbus, nes būtent tada ji suvokė, jog muzika yra jos pašaukimas ir pradėjo kryptingai siekti savo svajonės.
Po muzikos mokyklos baigimo, Justė tęsė savo muzikinį ugdymą Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kur dar labiau sustiprino savo žinias ir įgūdžius. Jos tėvai, Auksė Arlauskienė ir Gintaras Arlauskas, visada palaikė dukters muzikinę aistrą, o jų santykiai apibūdinami kaip labai gražūs ir artimi, nors patys tėvai yra skirtingi žmonės. Justė teigia, kad būtent iš tėvų ji perėmė svarbiausias vertybes, tokias kaip meilė ir šeima.
Kelias į profesionalią sceną: nuo džiazo iki elektronikos
Justės muzikinė karjera profesionalioje scenoje prasidėjo itin anksti. Jau 2002 m., būdama vos 13-kos, ji pradėjo dainuoti džiazą su įvairiomis grupėmis ir dalyvauti džiazo projektuose. Jos talentas ir jaunatviškas užsidegimas greitai neliko nepastebėti. 2003 m., sulaukusi 15-kos, Justė tapo populiarios Lietuvos elektroninės muzikos grupės „Pieno lazeriai“ (dar žinomos kaip „Milky lasers“) vokaliste. Tai buvo svarbus žingsnis link platesnio pripažinimo, o grupėje ji ne tik dainavo, bet ir kūrė dainų tekstus.
Po grupės „Pieno lazeriai“ iširimo, Justė tęsė savo muzikinį kelią ir 2005 m. susipažino su talentingu prodiuseriu Leonu Somovu. Ši pažintis tapo lemtinga jos karjerai. Kartu jie pradėjo kurti elektroninę muziką, o duetas „Leon Somov & Jazzu“ greitai užkariavo Lietuvos muzikos sceną. Jų bendri kūriniai, tokie kaip „Score“, „Phantoms of the Lake“, „Song about Love“, „You don’t know my name“, tapo hitais ir yra nepamirštami iki šiol. Duetas su Leonu Somovu koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o jų bendradarbiavimas truko net 12 metų.
Nors bendradarbiavimas su Leonu Somovu buvo itin sėkmingas, 2017 m. duetas paskelbė apie savo išsiskyrimą, nuspręsdami tęsti muzikinius projektus atskirai. 2018 m. jie surengė atsisveikinimo turą „Game Over“, kurio metu surengė koncertus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Solinės karjeros pradžia ir tarptautiniai ryšiai
2018 m. Justė Arlauskaitė-Jazzu pradėjo savo solinę karjerą. 2010 m. ji jau buvo pasirašiusi sutartį su švedų muzikos agentūra „Mr. Radar Music“, kas atvėrė jai duris į tarptautinę rinką. 2019 m. atlikėja pristatė savo pirmąjį solinį albumą be pavadinimo, simbolizuojantį jos pačios, kaip visų tų dainų atspindį. Albumas buvo spalvingas ir atspindėjo jos pasaulį, išgyvenimus bei sielos spalvas. Viršelyje uždengta pusė veido simbolizavo jos dualumą ir vidinį skilimą.
Jazzu muzika apima įvairius žanrus: nuo elektronikos ir pop iki eksperimentinės muzikos. Ji yra žinoma dėl savo jautrių tekstų ir stiprių emocijų, kurias perteikia savo dainose. Atlikėja ne kartą yra minėjusi, kad jos dainos gimsta iš stipriausių išgyvenimų ir jausmų.
Televizija ir filmografija
Be muzikinės veiklos, Jazzu aktyviai dalyvauja ir televizijos projektuose bei yra nusifilmavusi keliuose filmuose. 2015-2018 m. ji buvo viena populiarios laidos „X Faktorius“ teisėjų, o 2017 m. dalyvavo nacionalinėse Eurovizijos atrankose kaip komisijos narė.
Jos filmografijoje yra keletas vaidmenų:
- 2013 m. - „Streikas“ (Vilniaus mero sekretorė)
- 2016 m. - „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (Kuratorė)
- 2017 m. - „Zero 3“ (Teisėja)
- 2018 m. - „Laisvės kaina. Partizanai“ (Salomėjos Neries vaidmuo)
- 2019 m. - „Laisvės kaina. Disidentai“ (serialo tęsinys)
Vienas svarbiausių jos vaidmenų buvo Salomėjos Neries populiariame televizijos seriale „Laisvės kaina. Partizanai“. Šiam serialui sukurta daina „Rudens naktis sustojo“, kurios tekstą parašė Janina Degutytė, o muziką - Rima Girskytė-Berlovienė, tapo pagrindine serialo daina. Jazzu teigia, kad ši daina primena jai vaikystę ir sukelia stiprias emocijas.
Asmeninis gyvenimas ir motinystė
Justės asmeninis gyvenimas ne kartą buvo aptariamas viešumoje. 2016 m. ji viešai pasirodė su verslininku Donatu Ivanausku, su kuriuo susilaukė sūnaus Majaus Jono, gimusio 2022 m. lapkričio 10 d. Nors nėštumas nebuvo planuotas, pora jį sutiko su džiaugsmu. Jazzu yra sakiusi, kad sutikusi Donatą, pirmą kartą gyvenime aiškiai suprato, kad su juo norėtų turėti vaikų. Motinystė tapo svarbia jos gyvenimo dalimi, nors ji pripažįsta, kad sportas, tapęs svarbia gyvenimo dalimi po vaiko gimimo, padeda jai išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir gamina laimės hormonus.
Justė yra atvira savo išgyvenimais ir sunkumais. Ji yra patyrusi įvairių iššūkių, susijusių su alkoholio vartojimu, savęs dalijimu kitiems, panikos baimę ir net maniakinę depresiją. Tačiau ji teigia, kad tie metai nebuvo prarasti, nes jie padėjo jai suprasti, kur nenori grįžti, ir atrasti save. Dainininkė taip pat daug dėmesio skiria savo fizinei ir dvasinei gerovei, pabrėždama įsižeminimo svarbą.
Kūrybinis kelias: knygos ir naujausi projektai
Be muzikos, Justė Arlauskaitė-Jazzu yra išleidusi ir savo receptų knygą „Skanus Jazzu gyvenimas“. Ši knyga, parengta kartu su žurnaliste Gryte Liandsbergiene ir virtuvės šefu Ignu Višinsku, ne tik dalijasi receptais, bet ir atskleidžia asmenines istorijas, vaikystės prisiminimus ir kelionių nuotykius. Knyga suskirstyta į skyrius, kurie atspindi svarbius jos gyvenimo etapus ir yra apipinti mėgstamų patiekalų receptais.
Justė teigia, kad jos gyvenime svarbią vietą užima ne tik muzika, bet ir maistas, o jos požiūris į virtuvę stipriai pasikeitė per metus, keliaujant ir įgyjant naujų patirčių. Ji yra dėkinga tėvams, kurie ją supažindino su pasaulio skoniais nuo pat vaikystės.
Viena naujausių jos dainų, „Išgėriau išrūkiau“, pasakoja apie uždraustą meilę, priklausomybę nuo žmogaus ir išsilaisvinimą nuo toksiškų jausmų. Ši daina, kaip ir daugelis jos kūrinių, yra giliai asmeniška ir atspindi jos vidinius išgyvenimus.
Justė Arlauskaitė-Jazzu ir toliau tęsia savo muzikinę veiklą, kurdama naują muziką ir dalindamasi savo patirtimi su gerbėjais. Jos kelias nuo gimimo Vilniuje iki tarptautinių scenų yra įrodymas, kad aistra, atkaklumas ir nuoširdumas gali atverti duris į didžiąją svajonę. Ji yra atlikėja, kuri nebijojo būti atvira, dalintis savo gyvenimu ir jausmais, todėl jos muzika taip rezonuoja su daugybe žmonių.
tags: #juste #arlauskaite #gimimo #vieta