Nerijus Numa, anksčiau žinomas kaip Nerijus Numavičius, yra viena įtakingiausių ir turtingiausių figūrų Lietuvos verslo pasaulyje. Jo gyvenimo kelias, prasidėjęs kuklioje aplinkoje, nuvedė jį iki verslo imperijos, kurios dalis yra mažmeninės prekybos gigantė „Maxima“, farmacijos tinklai ir nekilnojamojo turto plėtros projektai. Nors pats verslininkas vengia viešumo, jo veikla ir verslo istorija yra neatsiejama nuo modernios Lietuvos ekonomikos raidos.
Verslo Pradžia ir „VP Devintukas“
Nerijaus Numos verslo kelionė prasidėjo 1990 m., kuomet, studijuodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, jis kartu su studijų draugais - broliais Žilvinu ir Gintaru Marcinkevičiais bei Ignu Staškevičiumi - pradėjo kurti verslą. Vėliau prie šios grupės prisijungė Nerijaus broliai Julius ir Vladas, Marcinkevičių brolis Mindaugas, jo bendraklasis Mindaugas Bagdonavičius, taip pat Renatas Vaitkevičius. Taip susiformavo vadinamasis „VP devintukas“, vėliau trumpam išsiplėtęs iki dešimtuko.
Ši grupė, neturėjusi oficialios akcininkų sutarties, akcijas paskirstydavo pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus. Nors kai kurie šeimos nariai, pavyzdžiui, Numavičių seserys Eda ir Jolita, taip pat užėmė svarbias pareigas įmonėse, jie liko už „devintuko“ ribų.
Pradžioje grupė nebuvo susikoncentravusi vien į mažmeninę prekybą. Pirmaisiais nepriklausomybės metais jų rankose atsidūrė įvairių gamybinių įmonių, tokių kaip Vilniaus paukštyno, Birštono mineralinių vandenų, Vilniaus mėsos kombinato, akcijos. Svarbus postūmis mažmeninės prekybos tinklo plėtrai įvyko 1995 m., kai grupė įsigijo keturių cukraus fabrikų akcijas. Šias akcijas 1998 m. jie gerokai brangiau perleido Danijos bendrovei „Danisco Sugar“, gautus 100 mln. litų investuodami į tolesnę verslo plėtrą. Šis sandoris, nors ir tapo pirmąja kontroversija „Vilniaus prekybos“ istorijoje, teisėsaugai neužkliuvo.
Vienas ankstyvųjų grupės pirkinių buvo gėrimų parduotuvė, įsigyta perpardavimui. Sandoriui nepavykus, jos veiklą teko tęsti, ir, pasakojama, taip gimė „VP devintuko“ meilė mažmeninei prekybai. Nuo 1992 m. grupės rankose atsidūrė daugybė įvairiausių verslų, tarp kurių buvo ir nekilnojamojo turto prekyba, ir privatizacijos čekių supirkinėjimas.
Kapitalo Kaupimas ir Sėkmės Istorijos
Vertybiniai popieriai tapo svarbiausia būsimo kapitalo kaupimo priemone. „VP devintuko“ nariai viešo privatizavimo aukcionuose įsigydavo parduotuves, o atsiradus investiciniams čekiams, aktyviai veikė antrinėje rinkoje, tarpininkaudami tarp čekius norinčių parduoti ir pirkti žmonių. Šis procesas tęsėsi iki maždaug 1994 m. pabaigos, o vėliau, apie 1995-1997 m., įvairių gamybos įmonių smulkiųjų akcininkų akcijas jie supirkdavo jau už pinigus.
Didžiausia sėkmė grupę aplankė 1995 m., kuomet privatizavus keturis cukraus fabrikus, 1998 m. už juos gauta 100 mln. litų. Šios lėšos leido investuoti į kitas verslo sritis ir sparčiai plėsti veiklą.
„VP devintukas“ turėjo akcijų įvairiose gamybinėse įmonėse, tokiose kaip „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus mėsos kombinatas“, „Vilniaus duona“. Buvo svarstoma netgi apie mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą. Nors dabartinis bendrovės susitelkimas į mažmeninę prekybą gali atrodyti kaip strategijos pasikeitimas, sėkmingi įvairių bendrovių pirkimo-pardavimo sandoriai padėjo didinti visos grupės pelną ir investicijas į tolesnę plėtrą.
Mažmeninės Prekybos Tinklų Augimas
Didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu tapo vis besiplečiantys mažmeninės prekybos tinklai. 1994 m. tinklas turėjo kelias parduotuves pavadinimu „Urdžia“. 2000 m., praėjus aštuoniems metams nuo pirmojo prisilietimo prie mažmeninės prekybos, UAB „VP Market“ valdomo tinklo pajamos siekė 1,685 mlrd. litų, o jį sudarė virš 100 parduotuvių įvairiais pavadinimais.
Palyginimui, 2021 m. bendrovė vien Lietuvoje turėjo 252 parduotuves, kurių apyvarta siekė 1,759 mlrd. eurų. 1997 m. įkurto prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prisimena, kad „Vilniaus prekyba“ padarė stiprų šuolį, o apie 2000-uosius pasiekė savo šlovės laikotarpį.
2001 m. 34-erių Nerijui Numai iš Italijos buvo atvežtas prabangus automobilis „Ferrari Modena 360 F1“. Nors šis automobilis galėjo būti tik simbolis, jis žymi naują, ambicijų kupiną „VP grupės“ etapą.
Ambicijų ir Skandalų Metai (2001-2009)
Tūkstantmečio sandūra atnešė ir rimtą dėmę „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Įmonių steigimas ir mokesčių planavimas, ypač neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ atvejis, buvo narstomas ilgai. Sukūrus įmonę „Optimali investicija“, jai buvo perleistos „Maxima“ parduotuvės ir kiti stambūs objektai, kurių vertė siekė 600 mln. litų. „Optimalios investicijos“ akcijos priklausė neįgaliųjų bendrovei „Spindulys“, kuriai tuo metu buvo taikoma mokesčių lengvata, leidusi VP grupės akcininkams nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Iš valstybės susigrąžinus milijonus, neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ nebeliko, o vietoj jos įsteigtas labdaros fondas „Vilties spindulys“. Nors šios istorijos reputacinė dėmė įmonę lydi iki šiol, finansus ji paveikė minimaliai - po tyrimų verslininkams teko sumokėti 24 mln. litų baudų, tačiau jie atgavo 76 mln. litų.
2002 m. Vilniuje atidarytas pirmasis „Akropolis“, laikytas grupės galios simboliu ir naujo, esminių pajamų generatoriaus, tinklo pradžia. Tuo pat metu grupė plėtėsi užsienyje - 2000 m. pradėjusi plėstis Latvijoje, po penkmečio turėjo 85 parduotuves Latvijoje ir 13 - Estijoje. 2005 m. plėtėsi Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Antrąjį įmonės veiklos dešimtmetį ryškiausiai įprasmino „Vilniaus prekybos“ įsitraukimas į energetikos sferą. Įsteigta kompanija „NDX energija“ 2003 m. nupirko 77 % Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) akcijų. Vėliau pasipylė klausimai dėl VST turto vertės ir elektros kainų nustatymo schemų. Nenuostabu, kad energetikos verslas tapo dar vienu didelių pinigų šaltiniu. Skaičiuota, kad 2004-2007 m. „NDX energijai“ išmokėtų VST dividendų suma siekė apie 687 mln. Lt. Vėliau, vystant naujosios Visagino atominės elektrinės planus, „NDX energijos“ valdomi VST tapo jungtinės įmonės „Leo LT“ dalimi. Po ilgų spekuliacijų ir skandalų ši įmonė buvo išardyta, o „Vilniaus prekyba“ per „NDX energiją“ gavo 680 mln. litų kompensaciją už VST.
Finansine ir galios prasme šis dešimtmetis buvo auksiniai „Vilniaus prekybos“ laikai. Tačiau pasaulis buvo pradėjęs ristis link didžiausios finansinės krizės.
„VP Dešimtuko“ Iširimas ir Akcininkų Pokyčiai
2008 m. pasaulio ekonomikos griūtis atnešė ir „VP dešimtuko“ pabaigą. „VP dešimtuko“ iširimas tapo reikšmingu riboženkliu „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Šiandien galutinių naudos gavėjų liko trys: Nerijus Numa valdo didžiausią akcijų paketą, jo brolis Vladas Numavičius ir ilgametis bičiulis Ignas Staškevičius. Nerijus Numa, prieš dešimtmetį turėjęs 37 % akcijų paketą, šiemet jį padidino iki 87 %. Jo broliui Vladui Numavičiui priklauso 10 % grupės akcijų, o dar 3 % valdo Ignas Staškevičius. Tokios akcininkų sudėties link eita daugiau nei dešimtmetį.
2009 m. iš grupės pasitraukė Darius Nedzinskas, o Žilvinas Marcinkevičius iš veiklų traukėsi, tačiau liko akcininku.
Nerijaus Numos Asmeninis Gyvenimas
Nerijus Numavičius (dabar Numa) yra turtingiausias Lietuvos žmogus, sukaupęs apie 3,8 mlrd. litų turto. Jis gimė 1967 m. gegužės 12 d. Šilalėje. Verslininkas keletą metų gyvena Jungtinėje Karalystėje.
N. Numa du kartus buvo vedęs. 2008 m. nutraukė santuoką su pirmąja žmona Lina. 2015 m. susituokė su ekonomiste Kaetana Leontjeva, kuri po vestuvių pasikeitė pavardę į Leontjeva-Numavičienė, o vėliau - į Numa. 2020 m. Nerijus ir Kaetana oficialiai sutrumpino savo pavardes iki Numa. Pora susilaukė vaikų - 2021 m. jiems gimė sūnus Neo, o vėliau - antrasis sūnus, kurį pavadino Noviu.
Nerijus Numa Šiandien
Šiuo metu Nerijus Numa yra pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas ir vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Per beveik trisdešimt metų prirašyta ir prikalbėta daug apie jį ir jo įkurtą „Vilniaus prekybą“, nors pats verslininkas įprastai vengia bendrauti su žiniasklaida.
2023 m. iš kadaise garsaus VP dešimtuko liko tik dvejetas - Nerijaus Numos „Bertona Holdings Limited“ iš brolio Vlado Numavičiaus perėmė daugiau nei 8 % „Vilniaus prekybos“ akcijų. 2022 m. N. Numa iš Mindaugo Marcinkevičiaus įsigijo visą jo valdytą 10 % akcijų paketą. Dabar N. Numai priklauso kiek mažiau nei 97 % „Vilniaus prekybos“ akcijų, likusios - Ignui Staškevičiui.
„Vilniaus prekybos“ pajamos 2022 m. augo 17 %, iki 6,5 mlrd. eurų, grynasis pelnas siekė 207 mln. eurų. N. Numos verslo pamatas - mažmeninės maisto prekybos tinklai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje („Maxima“), Lenkijoje („Stokrotka“) ir Bulgarijoje („T-Market“). Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat veikia maisto prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“. 2022 m. Lietuvos pirkėjai sudarė 39 %, Lenkijos - 27 %, Latvijos, Estijos ir Bulgarijos kartu sudėjus - 34 % tinklus valdančios „Maxima grupės“ pajamų (iš viso 5,15 mlrd. eurų).
Kita svarbi N. Numos verslo sritis - didmeninė ir mažmeninė vaistų prekyba. Bendrovė „Euroapotheca“, valdanti 792 vaistines trijose Baltijos šalyse ir Švedijoje, 2022 m. surinko 1 mlrd. eurų pajamų. Prekybos ir pramogų centrų plėtra ir valdymu besiverčianti „Akropolis Group“ gavo 75 mln., „Ermi Group“, valdanti „Ermitažo“ ir „Bauhof“ prekybos tinklus Lietuvoje ir Estijoje, - 245 mln. eurų.
N. Numa vis aktyviau veikia ir nekilnojamojo turto srityje - jo netiesiogiai valdoma „Galio Group“ plėtoja gyvenamosius, biurų, komercinės, sandėliavimo paskirties pastatų projektus Vilniuje, Klaipėdoje, Rygoje. Vienas ambicingiausių projektų - „reVingis“ kvartalas ilgai apleistoje buvusioje teritorijoje prie Vingio parko Lietuvos sostinėje.
N. Numos „NDX Group“ 2022 m. pardavė Baltarusijos konservų fabriką „Kvin Food“, kurį įsigijo 2010 m. pirkdama Lenkijos įmonę „Mispol“. Pastarąją taip pat pardavęs N. Numa traukiasi iš gamybos verslo.
Iranas - imperijos kapavietė?
Nors pagrindinių „Vilniaus prekybos“ akcininkų nekalbumas nėra kliūtis prisiminti į ketvirtą dešimtį įkopusio verslo istoriją, Nerijaus Numos gimimo data - 1967 m. gegužės 12 d. - žymi žmogaus, kuris ne tik tapo turtingiausiu Lietuvos asmeniu, bet ir suformavo reikšmingą dalį šalies ekonomikos kraštovaizdžio. Jo verslo kelionė yra ne tik finansinės sėkmės, bet ir strateginio mąstymo, atkaklumo ir nuolatinių pokyčių istorija.
tags: #nerijaus #numaviciaus #gimimo #data