Per mažas vaiko svoris: priežastys, pasekmės ir sprendimai

Per mažas vaiko svoris yra svarbus sveikatos rodiklis, kurį būtina suprasti ir tinkamai įvertinti. Nors kartais jis gali būti siejamas su natūraliu smulkesniu sudėjimu, svarbu atskirti tai nuo mitybos nepakankamumo ir galimų ilgalaikių sveikatos pasekmių. Šiame straipsnyje gilinsimės į per mažo svorio priežastis, jo paplitimą Europoje ir Lietuvoje, diagnostikos metodus, rizikos veiksnius ir praktinius patarimus tėvams.

Per mažas svoris ir lieknumas: skirtumai

Svarbu suprasti, kad per mažas vaiko svoris nėra tapatintinas su vaiko lieknumu. Kai kurie vaikai yra tiesiog smulkaus sudėjimo, ir jų svoris yra visiškai normalus, palaikomas subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo. Lieknumas, kaip ir antsvoris, yra kūno svorio kategorija, kuri vertinama pagal specialias augimo diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir lytį. Pagrindinis skirtumas slypi priežastyse ir potencialiose pasekmėse. Nors smulkaus sudėjimo vaikai gali atrodyti liesesni, jų fizinė ir psichinė raida yra normali. Tuo tarpu per mažas svoris, ypač jei jis yra ilgalaikis ir nesusijęs su natūraliu sudėjimu, gali signalizuoti apie mitybos nepakankamumą ar kitas sveikatos problemas.

Per mažo svorio paplitimas Europoje ir pasaulyje

Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, todėl šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos. Vis dėlto, turimi duomenys rodo, kad problema egzistuoja ir yra reikšminga. 2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas, siekdamas 8-9 %. Ypač didelis paplitimas pastebėtas Rytų Europoje. Per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija.

Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi. Pavyzdžiui, Vengrijoje net 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių. Tuo tarpu Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje šis rodiklis buvo gerokai mažesnis - tik apie 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio.

Nors Europos situacija atrodo kontroliuojama, Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio prie antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus. Tai pabrėžia būtinybę atidžiai stebėti ir spręsti net ir nedidelio svorio problemas, kad būtų išvengta vėlesnių sveikatos sutrikimų.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje per mažo svorio vaikų problema taip pat yra aktuali. Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. net 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį. Šie skaičiai, palyginti su bendrais Europos rodikliais, rodo, kad Lietuva patenka į šalis, kuriose per mažo svorio vaikų dalis yra didesnė. 2022 m. sausio 31 d. duomenys patvirtina šią tendenciją.

Per mažo svorio priežastys ir pasekmės

Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir gali sukelti ilgalaikius neigiamus sveikatos padarinius. Tarp jų:

• Psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimai: Vaikai, turintys per mažą svorį, gali patirti nerimą, depresiją, žemą savivertę.
• Elgesio problemos: Mitybos trūkumas gali turėti įtakos vaiko elgesiui, sukelti irzlumą, agresiją ar apatiją.
• Žemi mokslo pasiekimai: Nepakankama mityba tiesiogiai veikia smegenų veiklą, todėl gali atsirasti sunkumų mokantis, koncentruojant dėmesį ir įsimenant informaciją.
• Sumažėjęs kognityvinis vystymasis: Ypač ankstyvame amžiuje, tinkamos mitybos trūkumas gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi, lemti ilgalaikius kognityvinius sutrikimus.
• Nepalankios sveikatos pasekmės visam gyvenimui: Per mažas svoris vaikystėje gali padidinti riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis vėlesniame amžiuje, tokiomis kaip osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, ar sutrikimai, susiję su imunine sistema.

Nėštumo ir gimdymo įtaka

Pasitaiko, kad nėštumas trunka tiek, kiek rekomenduojama - 40 savaičių, tačiau naujagimis gimsta mažesnio svorio nei įprasta. Kodėl taip nutinka? Svarbiausios priežastys gali būti:

• Motinos sveikatos būklė: Naujagimio svoris gali būti per mažas (hipotrofiškas) dėl to, kad mama serga lėtine liga ar neinfekcine liga, pavyzdžiui, citomegalija, toksoplazmoze. Nors diabetas dažnai siejamas su dideliu naujagimio svoriu, jei moteris serga diabetu ilgai ir atsirado kraujagyslių pokyčių, naujagimis gali sverti per mažai, nes kraujagyslėmis į vaisiaus organizmą patenka nepakankamai deguonies.
• Motinos mažakraujystė ar širdies ydos: Per mažas vaikelio svoris gali būti dėl motinos mažakraujystės ar įgimtos širdies ydos.
• Gimdos anomalijos ar miomos: Vaisiaus svoris nėštumo pabaigoje gali lėčiau augti dėl gimdos trūkumų (pavyzdžiui, ji dviragė) ar miomų.
• Vaisiaus apsigimimai ir chromosominės ligos: Įtakos turi ir vaisiaus apsigimimai, chromosominės ligos (ypač būdingos Edvardso, Patau sindromams). Tada vaisiaus raida sulėtėja gana anksti ir kūdikis gimsta mažesnis.

Yra du pagrindiniai hipotrofijos tipai:

• Simetrinė hipotrofija: Būna naujagimiui, kuriam deguonies ir maisto medžiagų apykaita sutriko gana anksti ir visi organai nukentėjo beveik vienodai. Todėl ir galva, ir krūtinė tokia pat maža.
• Asimetrinis vaikelis: Ši būklė atsiranda paskutiniais gyvenimo įsčiose mėnesiais. Organizmas, siekdamas apsaugoti svarbiausius organus, gali lemti, kad galva atrodo didelė, o pats kūnas liesas, be reikiamo riebalų sluoksnio.

Skyrus tinkamą maitinimą, dažniausiai naujagimiai priauga reikiamo svorio.

Kiti rizikos veiksniai

Tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra:

• Gyvenamoji vieta
• Motinos ir tėvo išsilavinimo lygis
• Motinos KMI (kūno masės indeksas)
• Motinos dabartinis darbo statusas
• Motinos amžius pirmojo gimdymo metu
• Tėvo profesija
• Vaiko gimimo eilė
• Gyvenamasis regionas

Darytina išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui.

Diagnostika ir vertinimas

Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Šios diagramos, vadinamosios procentilių kreivėmis, leidžia palyginti vaiko matmenis su vidutiniais bendraamžių rodikliais.

• Matavimai: Svarbu reguliariai stebėti vaiko svorį ir ūgį.
• Indikacijos: Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas yra svarbūs signalai.
• Organinė patologija: Jei matavimai yra žemiau 3 procentilių, tačiau augimas yra nuolatinis, tai gali reikšti ne hipotrofiją, o intrauterinį augimo atsilikimą arba šeiminį - konstitucinį žemą ūgį.
• Svoris ir ūgis: Jei vaiko svoris, atsižvelgiant į amžių, yra žymiai mažesnis nei jo ūgis pagal amžių, tai gali rodyti, kad vaikui trūksta maisto.

1 lentelė. Vaiko augimo vertinimas pagal procentiles:

Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus. Tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, tai gali rodyti mitybos sutrikimą.

Pagalba mažo svorio naujagimiams ir vaikams

Jei nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.

Mitybos korekcija

Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie:

• Atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį.
• Pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką.
• Pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus.
• Išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.

Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas. Todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi.

Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retėja iki 5-6 kartų per parą.

Patarimai tėvams, kaip skatinti vaiko apetitą ir gerinti mitybą:

• Atsipalaiduokite: Maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso nei vaikui, nei tėvams.
• Sukurkite teigiamas emocijas: Pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme.
• Leiskite vaikui valgyti pačiam: Tai skatina savarankiškumą ir didina susidomėjimą maistu.
• Būkite geras pavyzdys: Valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų.
• Reguliarus maitinimo režimas: Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) likus valandai iki pagrindinio valgio.
• Įtraukite įvairius maisto produktus: Siūlykite įvairių daržovių, vaisių, grūdinių produktų, baltymų šaltinių.
• Mažos porcijos, dažnesni maitinimai: Jei vaikas nenori valgyti didelių porcijų, siūlykite mažesnius kiekius, bet dažniau.
• Žaiskite su maistu (saikingai): Kartais žaidimas ar pasakojimas apie maistą gali sudominti vaiką.
• Neskubinkite: Leiskite vaikui valgyti savo tempu, nesistenkite jo priversti.
• Venkite skysčių prieš valgį: Vanduo ar sultys prieš valgį gali sumažinti apetitą.

Naujagimio svoris ir jo priežiūra

Mažo svorio naujagimiui gali kilti šilumos ir deguonies trūkumas.

• Šiluma: Hipotrofišką naujagimį gali ištikti šalčio stresas, nes riebalinis apsauginis sluoksnis labai mažas, kūdikis blogai reguliuoja kūno temperatūrą. Jei akušeris žino, kad gims mažo svorio naujagimis, stengiamasi, kad gimdykloje būtų šilčiau. Kaip ir neišnešiotukas, toks laiku gimęs, bet mažai sveriantis naujagimis guldomas į inkubatorių, o iš jo iškeltas į lovytę kartais dar šildomas specialia lempa.
• Deguonis: Mažo svorio naujagimiui kartais jau gimdoje gali pradėti stigti deguonies, būna, jo trūksta ir gimstant. Vaikas gali būti pridusęs, todėl gali būti skiriama deguonies terapija.
• Mityba: Per mažo svorio naujagimiui gali trūkti gliukozės, todėl tiriamas vaiko kraujas ir stengiamasi, kad mama kuo greičiau pažindytų, nes su pienu gautų ir gliukozės.

Sukrėsto kūdikio sindromas: išskirtinis dėmesys

Nors tai nėra tiesiogiai susiję su per mažu svoriu kaip mitybos trūkumo pasekme, svarbu paminėti sukrėsto kūdikio sindromą, kuris gali pasireikšti tarp kūdikių ir mažų vaikų. Šis sindromas, dažniausiai atsirandantis dėl smurto, gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.

Sukrėsto kūdikio sindromo esmę sudaro įvairūs galvos smegenų sužalojimai, kraujavimas akių tinklainėse ir santykinai nedideli išoriniai sužalojimai, kurių gali ir nebūti. Dažniausiai tai - tyčinis sužalojimas, kai tėvai praranda kantrybę, kai vaikas verkia. Būna asocialių šeimų, kur tėvai, paveikti alkoholio, nemoka kitaip elgtis su verkiančiu vaiku. Įtakos gali turėti pogimdyvinės mamų depresijos. Neskaitant to, kad nesusivaldė, tėvai sau kaltės kažkokiu kitu būdu neprisiima. Deja, pasitaiko ir netyčinių sužalojimų. Jų, tenka pripažinti, yra gana nedaug. Pasitaiko, kai užspringusį vaiką intensyviai bandoma gaivinti, purtant už kojų. Taip pat šiuo metu populiarios vadinamosios dinaminės mankštos. Tuos pratimus reikėtų atlikinėti tikrai taisyklingai ir tik išmokus pas kvalifikuotą specialistą.

Kaip gaivinti užspringusį kūdikį:

Užspringusį kūdikį galima švelniai palaikyti žemyn galvą. Tuo metu pliaukštelėti per nugarytę tikrai galima. Labai geras metodas - kažkokį kąsnį, kurį matome burnoje, tiesiog ištraukti pirštais, bet, esant vertikalioje pozicijoje, vaiką stipriai daužyti per nugarą ar, paėmus už kojų, stipriai kratyti, nuleidus jį žemyn galvą, tikrai nereikėtų.

Apie žaidimus su vaikais metant aukštyn:

Esu šių mankštų priešininkas, bet, žinoma, tai yra tėvų teisė. Šiuos pratimus rekomenduočiau atlikti tik su kvalifikuoto instruktoriaus priežiūra. Norėčiau pasakyti, kad kelių mėnesių vaikas juoku gali reaguoti ne tik į džiaugsmą, bet ir į gąsdinančią situaciją. Tai - baimė. Tai nereiškia, kad vaikui tai labai patinka.

Sukrėsto kūdikio sindromas yra sunki trauma, paliekanti gilius sužalojimus, grubius liekamuosius reiškinius. Labai dažnai šis sindromas pasibaigia paciento mirtimi. Neurochirurgui tenka taikyti chirurginio gydymo metodus. Liekamieji reiškiniai - grubūs. Dažniausiai - raidos sutrikimas, epilepsija, hidrocefalija, regos sutrikimai.

Vaiko svoris ir tėvų vaidmuo

Svarbu suprasti, kad vaiko svoris yra vienas iš jo sveikatos indikatorių. Jeigu vaikas mažai priauga svorio, tėvai jaudinasi, nors nerimauja dažnai nepagrįstai. Vaikai auga skirtingai.

• Genetika ir aplinka: Genetika vaiko svorį lemia apie 20-25 %, todėl vis dėlto svarbiausia yra sukurti vaikui tokią aplinką, kurioje augdamas jis nenutuktų. Tėvų užduotis - auginti jį taip, kad jis atitiktų standartus, puikiai žinomas ūgio-svorio lenteles. Nepamirškime, kad jose normos ribos yra labai plačios, todėl apie kažkokį suvaržymą, vaiko spraudimą į rėmus nėra ir kalbos.
• Pediatrų ir šeimos gydytojų vaidmuo: Kūdikius prižiūri pediatrai ar šeimos gydytojai, mažyliai lankosi ten gana dažnai, vertinamas jų vystymasis ir augimas. Tokius kūdikius, kurie gimsta rekordinio didelio arba mažo svorio, žinoma, medikai stebi atidžiau, nes toks svoris byloja apie galimus sveikatos sutrikimus ir ligas, kurios turi būti pastebėtos greitai.
• Kada susirūpinti: Susirūpinti reikia pirmą kartą, kai šeimos gydytojas, pasvėręs ir pamatavęs vaiką, pasako, jog jo svoris neatitinka procentilių. Nereikia laukti kitų metų ir tikėtis, kad problema išsispręs savaime.
• Veiksmai: Paprasčiausiai reikia nustoti vaiką šerti, o pradėti maitinti, sugebėti vaiką sudominti fizine veikla, o ne sėdėjimu prieš ekraną. Reikėtų pasikalbėti su seneliais, kurie labiau linkę šerti vaikus ir bėgioti paskui su šaukštu.
• Tėvų pavyzdys: Kai vaikui nustatomas antsvoris ar per mažas svoris, pirmiausia reikia ir patiems tėvams atsistoti prieš veidrodį. Tėvų įpročiai ir mitybos pasirinkimai daro didelę įtaką vaikui.
• Veiklos svarba: Vaiko liekninimas ar svorio korekcija prasideda nuo šeimos, nuo tėvų. Svarbu vaiką skatinti judėti, skirti laiko aktyvioms pramogoms.

Jei vaikas gerai jaučiasi, jo kraujas geras, jis aktyvus ir linksmas, nereikėtų per daug nerimauti dėl kiekvieno gramo. Svarbiausia - užtikrinti jam sveiką aplinką, subalansuotą mitybą ir pakankamai fizinės veiklos.

tags: #mazas #storas #vaikutis