Julija Kostina - jauna, aštuoniolikos metų asmenybė, kurios gyvenimo kelias nebuvo tiesus ir paprastas. Nuo pat gimimo, neišnešiotai gimusiai ir vos 900 gramų svėrusiai mergaitei teko patirti iššūkių. Pirmieji gyvenimo mėnesiai praleisti Santariškių klinikose, vėliau - ilgalaikis ortognatinis gydymas, siekiant išspręsti su sąkandžiu susijusias problemas. Šiandien Julija, pasiekusi brandą, dalinasi savo patirtimi, atskleisdama, kaip vienas didelis gyvenimo pokytis - žandikaulių operacija - atvėrė naujas galimybes ir padėjo atrasti save iš naujo.
Sąkandžio problemos ir jų įtaka vaikystei
Nuo pat mažens tėvai pastebėjo, kad su Julijos sąkandžiu kažkas ne taip. Įvairiais būdais buvo bandoma stabdyti apatinio žandikaulio augimą, tačiau gydymas nedavė laukiamų rezultatų. Specialistai buvo vieningos nuomonės: visiškai išspręsti problemą įmanoma tik chirurginiu būdu, sulaukus pilnametystės. Ši diagnozė nulėmė ir tam tikrus Julijos vaikystės ypatumus. Būdama šešerių metų, ji pradėjo kurti, o tai, anot jos, greičiausiai buvo sąlygota netaisyklingo sąkandžio. Ji kalbėdavo neprasižiodama, nejudindama apatinio žandikaulio, kas jai, kaip vaikui, buvo patogiau. Šiuo metu tėvai jau buvo apsisprendę leisti ją į konservatoriją (dabar - menų gimnaziją), kurioje Julija mokosi iki šiol. Nors reikėjo įdėti daug pastangų, atlikti mankštas ir procedūras, kad būtų pašalinta sąkandžio problema ir išmokta taisyklingai artikuliuoti, tai buvo tik pradžia. Laikui bėgant, dantys pradėjo dėvėtis, o negalėjimas tinkamai sukramtyti maisto sukėlė virškinimo sutrikimus. Tėvai pradėjo taupyti pinigus, tačiau, sužinoję gydymo kainą, suprato, kad patys sutaupyti nepajėgs. Julija ir pati nėra tikra, ar be geranoriškų žmonių pagalbos pavyktų sukaupti reikiamą sumą.
Operacija ir naujas gyvenimo etapas
2019 m. kovo 26 d., po ilgo ortognatinio gydymo, veido, sąkandžio ir kvėpavimo takų analizės bei kruopščiai atlikto planavimo, Julijai buvo atlikta abiejų žandikaulių operacija. Šis sprendimas, nors ir reikalavo drąsos, atvėrė kelią į naują gyvenimo etapą. Reabilitacija po operacijos, kaip ir bet kuris kitas gijimo procesas, buvo labiau sudėtinga iš psichologinės pusės - kaip priimti naują save? Naujas atspindys veidrodyje kėlė daug klausimų ir abejonių. Tačiau dabar, jau prabėgus daugiau nei metams, šių abejonių nė kvapo neliko. Julija labai džiaugiasi „naująja savimi“, juk kartais ir toks menkniekis kaip gražus atspindys veidrodyje gali padėti priimti ir pamilti save. Žinoma, taip pat džiugina nauji pojūčiai, kurie yra labai įprasti žmonėms su „normaliu“ sąkandžiu, bet naujovė jai.
Muzikinė karjera Londone ir sugrįžimas į gimtinę
Julija Surovecaitė, vardu Julija, yra viena iš Druskininkiečių, kuri, ilgus metus praleidusi Anglijos sostinėje Londone ir ten siekusi savo svajonių, pagaliau sugrįžo į gimtąjį miestą ir būtent čia surado erdvę mylimoms veikloms. Londone Julijai susiklostė sėkminga muzikinė karjera - mergina dainavo populiariame gospelo chore, ne kartą yra pasirodžiusi scenoje kaip pritariančioji vokalistė su tokiomis žvaigždėmis kaip Robbie Williams ir kitais. Nors teko nemažai koncertuoti, vis dėlto Julija suprato, kad šioje veikloje savęs pilnai nerealizuoja. Ji vis pagalvodavo apie meno terapijos studijas. Kai prasidėjo COVID-19 ir karantinas, kirbėjo mintis sugrįžti į Lietuvą, į gimtuosius Druskininkus.
Meno terapija ir tarpdisciplininis požiūris
Grįžusi į Lietuvą, Julija svarsčiusi, ką toliau veikti, nes grįžo be konkrečių planų. Visada domėjosi psichologija, o grįžusi į gimtinę sužinojo, kad yra galimybė studijuoti meno terapiją. Ji nusprendė siekti magistro laipsnio. Iki tol teko su teatro pasauliu susidurti - mokykloje vaidino teatro būrelyje, dirbo renginiuose kartu su profesionaliais aktoriais. Studijuodama vokalą, gyvendavo su aktoriais, jie visą laiką būdavo šalia.
Lietuvių sutartinės, kurios 2010 m. buvo įtrauktos į UNESCO nematerialųjį kultūrinį paveldą, dabar vis labiau atpažįstamos. Julijai dar Londone teko dalyvauti keliuose sutartinių ratuose. Ji ten pakvietė savo užsienio draugus ir suprato, kaip gana paprastai galima juos išmokyti dainuoti lietuvių kalba. Viena draugė lankė kirtan, dainavo mantras ir sakė, kad jos panašios į lietuvių sutartines. Lietuvių kalba yra kilusi iš sanskrito - seniausios indoeuropiečių kalbos.
Meno terapija yra suskirstyta į keturias šakas - šokio, muzikos, dramos ir dailės. Julija visada norėjo kuo daugiau jų sujungti į vieną visumą. Sutartinės, jos manymu, yra ritualizuotas dainavimas, kuriame yra užslėpta labai daug senovinių kodų, perduotų mūsų protėvių. Taigi magistro darbą ji nusprendė rašyti būtent apie jas - taip gimė jos tarpdisciplininė veikla. Ji pabandė ieškoti sąsajų tarp dramos, muzikos ir mūsų šaknų. Atliktas mokslinis tyrimas Vilniaus psichikos sveikatos centre su žmonėmis, turinčiais įvairių psichikos problemų. Žinoma, meno terapijoje kiekvienas atsirenka, kas jam tinka. Vienam patinka šokti, kitam - vaidinti, trečiam - klausytis muzikos ar piešti.
Po studijų kilo mintis toliau stažuotis užsienyje pagal ERASMUS+ programą. Sulaukta nemažai pasiūlymų, bet Julija suprato, kad nori likti Lietuvoje. Jos magistro darbo vadovė buvo užsiminusi, kad Vaikų ligoninės VšĮ VULSK filialo reabilitacijos skyrius Druskininkų „Saulutė“ ieško meno terapeuto. Tuo metu Julija negalvojo apie tokį darbą, nors jai labai dažnai siūlydavo dirbti su vaikais. Labiau norėjo darbo su suaugusiaisiais psichikos stacionare, bet ten neatsirado etato, todėl pabandė įsidarbinti „Saulutėje“. Ji iš karto buvo priimta. Tai buvo pirmas meno terapeuto etatas šioje įstaigoje.
Kas yra meno terapija ir kaip ji veikia?
Iššūkiai ir atradimai darbe su vaikais
Pradžioje darbas „Saulutėje“ buvo didelis iššūkis. Vaikai yra viena iš pažeidžiamiausių grupių, todėl Julijai teko pereiti nemažą kelionę per save, savo emocijas, nustatyti tam tikras ribas. Bet dabar tie vaikai jau sugrįžta! Ji mato jų progresą, ir tai jai įžiebė labai daug vilties. Taikoma terapija iš tikrųjų turėtų būti nuolatinė. Praėjusiais metais Julija dirbo tokiose grupėse ir su moterimis. Buvo dvi moterų grupės, su jomis susitikta 10 kartų. Iš pradžių jos bijojo atsiverti, paskui susidraugavo, viena pas kitą vaikus palikdavo. Improvizaciniai teatro žaidimai taip pat padeda vieniems kitus pažinti. Yra vienas iš dramos terapijos metodų - sociometrija - lyginimasis ir supratimas, kad tu nesi vienas su savo problema ar išgyvenimu. Visi tie metodai veikia. Žinoma, Lietuvoje skirstoma - tu tik dramos, tik muzikos arba tik šokių terapeutas. Teko atlikti stebimąją praktiką Vilniaus psichikos centre pas garsų psichoterapeutą Aleksandrą Alekseičiką-Kirinovą, kuris pirmasis Lietuvoje atidarė savo psichiatro kabinetą. Sugrįžusi į savo gimtąjį miestą, dirbdama „Saulutėje“, Julija gilinosi į meno terapiją.
"Patirk save per balsą" - savęs atradimas per dainavimą
Viena iš neįprastų Julijos profesinės veiklos sričių - užsiėmimų „Patirk save per balsą“ organizavimas. Tai yra savęs patyrimas per balsą. Ateidamas į užsiėmimus, žmogus turėtų žinoti, kad jis bus priimtas toks, koks yra - be jokių lūkesčių, jis galės būti savimi, be jokių kaukių. Per dainavimą Julija gali padėti suteikti betarpišką bendravimą, padrąsinimą ir saugumą. Sutartinės yra dainuojamos mažose grupelėse - žmogus jaučia, kad jis nėra vienas. Tu jauti pastiprinimą iš kitų. Dažnas sako: „Aš nemoku dainuoti, neturiu balso“. Gal vaikystėje kažkas pasakė, kad „ne į toną dainuoja“, kažką išvarė iš choro, kažkam mama sakė: „Tu gal geriau nedainuok“. Julija pati perėjo tokią transformaciją, nes visada labai norėjo dainuoti. Nebaigė muzikos mokyklos, bet pasirinko muzikos studijas aukštojoje mokykloje. Daugelis žmonių yra patyrę nusivylimų, todėl Julijai norisi padėti jiems suprasti, kad viskas yra gerai - kol nelipi į profesionalią sceną, nebūtina tobulai dainuoti. Kai dainuoji sau ir dėl savęs, galima turėti tikrai labai gerų potyrių. Ypatingai vertingos yra liaudies dainos, sutartinės, kurios suvienija. Daug kas prisimena, kaip dainuodavo su savo močiutėmis, prosenelėmis, mamomis. Sutartinės kartais primena mums mamų dainuotas lopšines.
Julija ragina tiesiog ateiti ir pabandyti, be jokio nusistatymo ir nusiteikimo. Nei ji, nei užsiėmimų dalyviai neturėtų iš anksto susikurti didelių lūkesčių. Anksčiau į jos rengiamus užsiėmimus dažniausiai susirinkdavo moterys. O štai pernai per K. Dineikos sveikatingumo parke Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotus užsiėmimus psichinei sveikatai gerinti į jos vestus užsiėmimus ateidavo ir vyrai, ir vaikai, ir jaunimas, ir senjorai. Visiems buvo įdomu pasmalsauti, kai kurie sugrįždavo ir į kitus užsiėmimus. Vienu metu buvo net 50 žmonių - susidarė toks milžiniškas, galingas ratas. Keletą pastarųjų metų „Ryto“ gimnazijoje Julija vedė paaugliams užsiėmimus per ten organizuotas „Psichikos sveikatos dienas“. Svarbiausia - per daug negalvoti, neužsisklęsti savyje, ateiti ir sudalyvauti. O tada pamažu žmonės atsivers, vis nuoširdžiau bendraus. Julija tikrai neprašys iš karto atsistoti ir dainuoti - reikia laiko apsiprasti. Kai esi žmonių grupelėje, tarsi „ištirpsti“ tarp jų. Iš pradžių galima tik klausyti sutartinių, jei pats nenori jų dainuoti. Žinoma, gali tekti keletą kartų pakartoti melodinę liniją - tai ne visada iš karto pavyksta. Julija stengiasi viską pateikti paprastai, kad žmonės kuo greičiau išmoktų. Ir kai pradedama visiems dainuoti, labai dažnai žmonės nustemba - sako niekada nemanę, kad galės padainuoti.
Muzikos įvairovė ir bendrystės jausmas
Pastaruoju metu žmonės linkę ieškoti savęs, gilintis į įvairias filosofijas, dažnai - rytietiškas. Kai Julija sugrįžo į Lietuvą, pirmiausia gilinosi į lietuviškas dainas, sutartines. Bet vėliau prisiminė, kad jos pirminė idėja visada buvo panaudoti daugiau skirtingų dainų ir skirtingų pasaulio tradicijų. Kadangi ji pati yra dainavusi labai skirtingų žanrų muziką - ir Gospelą, sujungiantį juodaodžių religinę muziką, ir Pietų Amerikoje per jų tradicinius ritualus naudojamą medicinos muziką, ir indiškas mantras, ir lietuviškas sutartines, Julija suprato, kad visa ši muzika yra apie panašius dalykus. Dainuojant kartu, jai svarbu per bendrą veiklą suvienyti žmones, suteikti vilties, kai jiems yra labai sunku, kai jie neranda savęs, neturi bendraminčių.
Yra tikrai nemažai savęs patyrimo per balsą susidomėjusių žmonių. Kai tik Julija pradėjo pasakoti aplinkiniams apie šią savo idėją, daugelis nesuprato ir į ją žiūrėjo gana keistai. Bet po to jai buvo suteiktas šansas pabandyti.
Pirmiausia, Julija turi galimybę save realizuoti. To pritrūksta, kai dabar gyvena Druskininkuose ir daug nekoncertuoja. Kadangi jai trūksta muzikinės savirealizacijos, ateityje galbūt norėtų Druskininkuose kokį gospelo choriuką suburti. Kai gyveno Anglijoje, Londono gospelo choras per du metus jai labai daug davė, buvimas jame buvo tarsi studijos. Repetuodavo triskart per savaitę, labai daug koncertuodavo - kartais būdavo trys koncertai per dieną. Chore turėjo daug gerų mokytojų iš viso pasaulio. Dar niekada nebuvo mačiusi tokio didelio tautų katilo viename chore. Buvo beprotiškai žavu matyti jų skirtumus, stebėti, kaip jie susikalba, per muziką save išreiškia. Ir tai iš tikro buvo labai didelis paskatinimas jai kažką panašaus daryti, nes labai daug išmoko, labai daug patyrė. Norėtųsi ir per savo veiklą bent mažą kruopelę viso to perteikti - paprastumo, lengvumo, nebijojimo pasirodyti kvailam, nemokančiam ar juokingam. To nebijojimo išlaisvinti būtent savo vidinį vaiką, nebijojimo žaisti, pakvailioti jai suteikė darbas „Saulutėje“ su vaikais. Tai yra labai reikalinga. Meno terapijoje vienareikšmiškai labai svarbi struktūra. Ji svarbi ir vaikams, turintiems raidos problemų, ir dainuojantiesiems sutartines. Bet visada svarbu nebijoti ir tos laisvės, improvizacijos.
Atšilus orams, Julija kvies padainuoti gamtoje. Svarbiausia - tiesiog pasibūti, gerai praleisti laiką. Kai atliko praktiką Psichikos sveikatos centre, pamatė, kad daug žmonių suserga būtent dėl to, kad jie jaučiasi vieniši. Jie net į tą centrą ateina, kad pajaustų bendrystę, per užsiėmimus pabūtų vaikais. Tie suaugę žmonės nors trumpam nori pajusti, kad jie neturi atsakomybių, nes darbuose patiria perdegimą, mobingą, išgyvena konfliktus ar pasyvią agresiją. O centre yra tarsi nusiimamos visos kaukės - būna paprastas pabuvimas, nebijojimas kito žmogaus, žinant, kad jis tavęs nesužeis, išbuvimas, skirtingų emocijų patyrimas. Gali būti ir dešimt žmonių, kuriems bus sunku tą dieną ar savaitę. Bet jie gali pabūti kartu, drauge paverkti. Galima ir dainą surasti, kuri būtų tinkama tam jausmui. Tai tokia laisva improvizacija.
Sugrįžimas į šaknis ir siekis išlaisvinti vidinį pasaulį
Julija labai džiaugiasi, kad grįžo. Žinoma, sugrįžti į mažą miestą iš Londono megapolio, kuriame turėjo tikrai puikias sąlygas pasitobulinti ir įgyti patirties, buvo didelis žingsnis. Bet ji jautė, kad ten jau atliko savo misiją, padarė tai, ką turėjo padaryti, pakoncertavo ten, kur labiausiai norėjo. „Royal Albert Hall“ buvo paskutinis pastatas, kuriame labai norėjo padainuoti. Žinojo - jei ten pasirodys, jau galės sugrįžti į Lietuvą. Sugrįžimo kelionė nebuvo lengva. Buvo sunku adaptuotis, nes svetur pragyvenus daug metų, sugrįžti tarsi į naują šalį. Gal net sunkiau, nes tam tikri ryšiai jau būna nutrūkę - daug kas išvažiavę, išsiskirstę, daug draugų užsienyje. Bet Julijai labai svarbios yra jos šaknys, jos šeima. Druskininkai galbūt daugiau orientuoti į šeimą. Bet čionai sugrįžta vis daugiau žmonių iš užsienio, jie parsiveža didelį patirties bagažą ir čia kuria puikius dalykus. Džiaugiasi, kad yra nemažai holistinio, vakarietiško mąstymo žmonių, turinčių naujų idėjų, norinčių save išreikšti, nebijančių būti tokiais, kokie jie yra. Jų daugėja, manau, daugės ir ateityje. Ir pačiai norisi išlaisvinti viduje, ir kitus išlaisvinti. Jaučia, kad, sugrįžusi iš Londono, ir pati po truputį tampa vis konservatyvesnė, todėl labai svarbu ir savo, ir kitų vidinę ugnelę pakurstyti. Norisi rasti žmones, kuriems įdomu tai, ką ji daro. Norisi dalintis. Iš tikrųjų ateina labai daug kūrybiškų, įdomių žmonių, kurie jau realizuoja savo veiklas. Įdomu kiekvieną iš jų skirtingai pažinti. Kiek atsiskleidžia įvairių talentų! Kartais ateina žmogus - visiškai kuklus, nešnekantis. Sako: „Aš nieko nemoku, nedarau, o tada pradeda traukti savo sukurtas pasakas, poeziją, dainas. Tiek gražių turtų atsiveria!
Asmenybės tobulėjimas ir drąsa keisti kryptį
Lietuva ir Julijos gimtieji Druskininkai per pastaruosius 10-15 metų labai pasikeitė. Mieste tikrai daug vietos savirealizacijai, tik reikia eiti, ieškoti, nebijoti pabandyti. Iš tikrųjų, jeigu nepatiks, tai juk visada gali mesti, nebeateiti. Julija ir pati stengiasi išeiti iš savo komforto zonos, nes turi didelį smalsumą gyvenimui. Juk jeigu nepabandysi, nesužinosi. Taigi ji nuolat bando, ieško, atranda, tobulėja. Gyvenime jai labai svarbus asmenybės tobulėjimas, nebijojimas keisti profesijas. Dabar labai daug žmonių meta darbus, pradeda savo veiklas, net hobius, tai, ką mėgo vaikystėje, įveiklina. O vaikystėje beveik visi mėgome dainuoti, šokti, piešti, vaidinti.
Julija pristato pokalbį, kurį kūrė kartu su viena mėgstamiausių jos kompozitorių - Juste Janulyte. Per kelerius pastaruosius metus ji turėjo prabangą apsilankyti įvairiose jos premjerose, po kurių ne sykį ją šlovino. Vienu garsiausių šiuolaikinių kompozitorių Austrijoje laikomas Klausas Ageris yra figūra, stipriai daranti įtaką europiniam šiuolaikinės muzikos kontekstui. 2006-2014 metais Briuselyje eidamas Europos kompozitorių forumo prezidento pareigas, vadovaudamas Vienos kompozitorių sąjungai, K. Ageris taip pat išlaikė nepaprastai aktyvią ir produktyvią kūrybinę bei akademinę karjerą. Jei būtų apklausiami žmonės, kurie su Lietuvos teatro ir muzikos akademija (LMTA) neturi jokių ryšių, mažai kas iš jų žinotų jaunus lietuvių kompozitorius. Labai liūdina, kad talentai dažnai lieka nepastebėti. Todėl Julija nusprendė pasišnekučiuoti su jaunąja kompozitore Julija Kostina ir geriau su ja susipažinti. Julija Kostina - akademinės kompozicijos antrakursė, kuriai dėsto kompozitorius prof. Rytis Mažulis. Gydytojas anesteziologas - reanimatologas Andrius Luneckas Santaros klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų. Johannesas Kretzas yra austrų kilmės kompozitorius, dėstantis kompiuterinę muziką ir muzikos teoriją. Patirtis dirbant IRCAM institute Paryžiuje susiejo šio kompozitoriaus kūrybinį kelią su algoritminės kompozicijos praktika. Kretzas dirba ir gyvena Vienoje, originaliai žvelgia į harmoniją ir sintezuoja unikalų skambesį. Už savo kūrybą ir neeilinį požiūrį į muziką kompozitorius 2004 metais buvo apdovanotas Austrijos valstybine premiją. Jei esate meno kritikas ar istorikas, susitikimas su dr. Gilda Williams prilygsta hipotetinei situacijai, kai sutinkate tikrą Kalėdų Senelį savo mėgstamiausios roko grupės koncerte. Ji - populiarios knygos „Kaip rašyti apie šiuolaikinį meną“ autorė. Daugeliui kultūros žmonių puikiai pažįstama muzikologė Skirmantė Valiulytė jau ilgokai darbuojasi Filharmonijos visuomenės informavimo srityje, rašo straipsnius ir dažniausiai lieka kitoje viešo matomumo pusėje. Įdomu pakalbinti ir iš arčiau pažinti šią asmenybę, juolab kad jos interesų laukas yra nepaprastai platus. XX a. istorija, ypač meno, buvo nusėta didžių žmonių ir jų pasiekimų. Lietuva taip pat neliko nuošalyje. Valstybės teatras tarsi pats savaime sėjo daigus augti nuostabiam derliui. Ir tas derlius suviešėjo. Ko gero, pats nuostabiausias vaisius, buvo maestro Jonas Aleksa (1939-2005), kuriam šiemet vasario 23-iąją būtų sukakę aštuoniasdešimt metų. Eva Reiter - ryški senosios ir šiuolaikinės austrų muzikos atlikėja bei kompozitorė, kuri nebijo eiti savo keliu. Jos kūrybos nesupainiosi su niekuo kitu - garsinės erdvės tarsi kruopščiai sumontuoti sonoriniai stebuklai kuriamos jos pačios įvaldytais instrumentais viola da gamba ir išilgine fleita. Šių metų pradžioje menininkė, teatro kūrėja Jane Arnfield lankėsi Kaune. Lietuvoje ji viešėjo nebe pirmą kartą - praėjusiais metais dalyvavo VDU vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Teatras ir atminties karai“, kurioje pristatė savo performansą „Alavinis žiedas“. Šį kartą menininkė atvyko su edukacine misija. Su J. Šis žmogus visą savo gyvenimą ir karjerą paskyrė vienam tikslui - pasauliui pristatyti Austrijos modernios muzikos sceną. Muzikologas ir žurnalistas Christianas Heindlis, ko gero, asmeniškai pažįsta daugiau austrų kilmės kompozitorių, nei bet kuris kitas šių dienų muzikologas. Vis dažniau baruose, klubuose ir tiesiog miestuose galime nugirsti keistesnės, neįprastos muzikos skambesį. Alternatyviosios akademinės bei elektroninės muzikos festivalių lankytojų kiekis ir susidomėjimas jais auga. Lietuvos muzikinis pogrindis pradėjo sparčiai kisti. Vieną vėlų žiemos penktadienį susitiko su keturiais vyrais, atsakingais už alternatyvios muzikos koncertų ciklą „CRRNT“. Tai Aurelijus Užameckis, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas ir Simonas Kaupinis. Viktoriją Damerell sutiko prieš mėnesį, kai Kompozitorių namuose ji pristatė savo ir Gailės Griciūtės bendrą darbą - garso instaliaciją „Akių gimnastika“. Tądien Viktorija vaišino lęšių troškiniu ir vynu, bei kvietė apsilankyti už kelių dienų atsidarysiančioje parodoje „Kasablanka“. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) neseniai įvyko miuziklo „Džekilas ir Haidas“, sukurto pagal mistinę Roberto Louiso Stevensono novelę „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, premjera. Greta tarp gėrio ir blogio besiblaškančio daktaro Henrio Džekilo, kūrinyje nemažiau ryški yra jį pamilusi Liusi Haris, įkūnijanti aistrą ir viltį. Šį rugsėjį jaunas akordeonistas Vytenis Danielius drauge su daugiau nei šimtu akordeonistų iš devyniolikos skirtingų valstybių dalyvavo pasauliniame akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“. Su V. Šiemet Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinei trumpametražių filmų programai „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) pateikta 58 filmai, iš kurių 32 darbai sukurti Lietuvos, 12 - Latvijos, 14 - Estijos jaunųjų kūrėjų. Pernai absoliučia konkurso nugalėtoja tapo jaunoji režisierė Klaudija Matvejevaitė ir jos filmas „Paskutinė diena“. Šiemet K. 2012-2013 m. 2013.06.10-15 d.d. IV Tarptautinis Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų, violončelininkų, pianistų konkursas. Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos 6a klasės mokinė Valerija Almanovaitė. 2013.06.06-10 d.d. V Tarptautinis konkursas „GRADUS ad PARNASSUM” Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos 6a klasės mokinė Valerija Almanovaitė. Tarptautiniame konkurse Italijoje VALTIDONE mieste 2013m. birželio 9d. Festivalis Ramygaloje ,,Džiazas su tortu” 2013m. Festivalis,,Draugų melodijos” Panevėžio m.m. 2013m. 2013 m. balandžio 27-28d. Latvijoje vyko „Aprila pilieni” konkursas. Tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas ,,Gintarinė gaida-2013” 2013-04-26-27 Laureatės Mėja Valikonytė ir Milda Grambaitė 1a kl. 2013 m. balandžio 4 d. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje vyko IX respublikinis jaunųjų pianistų konkursas, skirtas Claude Debussy 150 gimimo metinėms. Šis konkursas vyksta kas antri metai. Mokyklą atstovavo trys jaunos pianistės: 9 klasės mokinė Beatričė Šimaitytė (III vieta), 9 klasės mokinė Žydrūnė Kovalenkaitė (diplomantė), 11 klasės mokinė Ana Tretjakova. 2013 m. balandžio 4 d. Vilniuje įvyko respublikinis akordeonistų konkursas. Mokyklai atstovavo 3 ansambliai. Diplomantais tapo mišrus ansamblis: šeštokai Karolis Šulskis (fleita), Jonatanas Kazulis (fleita), Saulius Gudaitis (akordeonas), mokytojos Julija Maksimec, Aušra Bukauskienė ir akordeonų trio Greta Karaktinavičiūtė 7kl., Edvinas Janulevičius 6kl., Daugirdas Galkus 7kl., mokytoja Ala Fetingienė. 2013 m. kovo 22 dieną Vilniuje vyko respublikinis muzikos (meno) mokyklų instrumentinių duetų festivalis-konkursas „Mokytojas ir Mokinys“, skirtas LMTA 80-mečiui. Konkursą organizavo Vilniaus “Ąžuoliuko” muzikos mokykla. Panevėžio Vytauto Mikalausko mokyklos 3a klasės mokinė Džiugilė Bukelytė ir jos mokytoja Loreta Mažulytė buvo apdovanotos diplomu. 2013 m. kovo 21d. Panevėžio muzikos mokykloje vyko Panevėžio apskrities X - asis solfedžio konkursas. Konkurse dalyvavo 4 mūsų mokyklos moksleiviai - Levinas Gytis 4a kl., Stokytė Anželika 4a kl., Almanovaitė Valerija 6a kl., Kostina Jakaterina 7a kl. V. Almonovaitė konkurse laimėjo II vietą, o G. Levinas ir A. Stokytė iškovojo III vietą. Koncertas LMTA Vilniuje 2013-03-12. Fortepijoninis ansamblis Luka Tamulionytė ir Vesta Matiukaitė 6a kl. 2013 m. kovo 1d. Vilniuje Karoliniškių muzikos mokykloje ir Naujosios Vilnios muzikos mokykloje vyko XI-ojo Jono Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkurso respublikinis turas. Konkurse dalyvavo 10kl. mokinė Eglė Buzaitė (kanklės) mokytoja Laimutė Mazūrienė ir 7 a kl. Resp. jaunųjų akordeonistų konkursas, II turas (Panevėžio apskrities mok.). 2013-02-23 Jame dalyvavo jaunieji muzikantai iš Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio rajono, Panevėžio miesto muzikos mokyklų ir mūsų mokyklos akordeono klasės mokiniai ir jų draugai pūtikai. Visi Vytauto Mikalausko menų mokyklos mokiniai tapo laureatais : Domas Jurevičius 2kl. (mokytoja Ala Fetingienė), mišrus ans. Saulius Gudaitis (akordeonas) 6a kl., Karolis Šulskis (fleita) 6b kl., Jonatanas Kazulis(fleita) 6a kl. ,mokyt. Aušra Bukauskienė, Julija Maksimec, akordeonų trio Daugirdas Galkus 7a kl., Greta Karaktinavičiūtė 7a kl, Edvinas Janulevičius 6a kl. (mokytoja A. Fetingienė), mišrus ans. Greta Gražulytė (fleita) 9a kl., Toma Lauciūtė (akordeonas) 10kl., Modestas Šukis (fagotas)11kl. mokyt. 2013 m. vasario 20 d. mūsų mokyklos akordeonistai buvo pakviesti į Kupiškį dalyvauti II Respublikiniame festivalyje - konkurse ,,Liepsnojantys akordeonai 2013″. Į Kupiškį suvažiavo visas būrys jaunųjų akordeonistų iš Panevėžio apskrities, Utenos ir kitur. 2012 m. gruodžio 7d. Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje vyko III tarptautinis jaunųjų pianistų konkursas „Mano vaikystės draugas - Fortepijonas”. Konkurse dalyvavo jaunieji pianistai iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos. Jame dalyvavo mūsų mokyklos 2a. klasės mokinė Sikora Poleščiuk (mokyt. Asta Kapučinskienė) ir 5a. klasės mokinė Luka Tamulionytė (mokyt. 2a. klasės mokinė Sikora Poleščiuk (mokyt. 5a. klasės mokinė Luka Tamulionytė (mokyt. 2012 m. gruodžio 1 d. Latvijoje Kokneses muzikos mokykloje vyko IX tarptautinis P. Čaikovskio v. jaunųjų pianistų konkursas. Jame dalyvavo 5a. klasės fortepijoninis ansamblis Luka Tamulionytė (mokyt. Jolanta Sriubiškytė) ir Vesta Matiukaitė (mokyt. Asta Kapučinskienė). Luka Tamulionytė (mokyt. Vesta Matiukaitė (mokyt. Smuikininkų tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K. V. B. J. P. L. V. A. J. S. L. A. J. B. J. 2-5 kl. L. M. M. V. T. K. T. Ž. J. N. J. J. L. J. L. S. T. M. A. J. J. A. A. E. D. A. J. 3-5 klasių styg. Kamer. R. G. A. Instrum. A. D. I. M. M. K. E. D. S. J. B. E. E. E. K. I. J. K. E. K. J. B. J. D. A. S. A. J. V. V. V tarptautinis S. V. V. Smuikininkų tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. V. V. V. IX šv. T. Styg. orkestr. Respublikinis jaunųjų choro dirigentų konkursas, skirtas šv. E. G. E. E. J. V. Stygi. ans. S. T. M. A. J. J. A. A. J. E. R. L. II respublikinis festivalis „Skambioji fleita 2013“ Kauno M. S. A. J. T. M. J. A. A. L. J. L. M. L. G. J. K. E. K. A. J. L. V. J. A. G. V. J. Z. V. D. L. XXI -sis J. P. T. A. P. A. E. D. M. A. R. O. I. D. M. A. K. E. S. K. L. L. St. S. S. S. S. S. S. J. J. J. G. A. XI Respublikinis jaunųjų pianistų konkursas, skirtas C. B. Ž. A. A. J. L. S. A. J. G. D. A. S. L. Respublikinis violončelininkų festivalis D. M. K. S. E. S. K. J. A. J. G. D. A. T. M. A. S. A. J. G. D. A. N. V. A. L. V. V. I. M. K. S. S. MOKINIŲ LAIMĖJIMAI 2012/2013 M.M. Fortepijoninių etiudų konkursas 2-8 kl. S. A. V. K. A. I. E. E. U. L. K. K. A. M. J. K. A. V. E. E. 2-8 kl. 12 kl. 4a ir 4b kl. A. G. V. J. 8-11 kl. 8-11 kl. choro dirigavimo spec. 1-4 kl. pučiamųjų skyriaus mokiniai (11 dalyvių): B.Vilčinskas, P. 11 kl.