Nekilnojamojo turto dovanojimas, ypač kai viena iš šalių yra nepilnametis vaikas, kelia daug klausimų ir reikalauja kruopštaus teisinių aspektų išmanymo. Lietuvoje apie 6,7 tūkst. nepilnamečių turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 131,5 mln. eurų, tačiau svarbu suprasti, kokios yra šių sandorių pasekmės ir kokios teisinės procedūros būtinos. Šiame straipsnyje nagrinėsime, ar galima dovanoti buto dalį nepilnamečiui, kokie yra su tuo susiję teisiniai niuansai, mokesčiai ir kiti svarbūs aspektai.
Dovanojimo sutartis ir nepilnamečio teisės
Dovanoti turtą nepilnamečiui vaikui yra įmanoma, nes nepilnametis asmuo turi teisę įgyti nuosavybės teise jam priklausantį turtą. Tačiau svarbu suprasti, kad vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto, yra vaiko nuosavybė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kai dovanojamas nekilnojamas daiktas, taip pat kai dovanojama didesnės kaip 14 500 EUR vertės dovana, dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Tai reiškia, kad dovanojant butą ar jo dalį, kurios vertė viršija nurodytą sumą, būtina sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Jeigu sutartis nėra patvirtinta notaro, ji gali būti laikoma niekine. Notaras, tvirtindamas sutartį, privalo nustatyti tam būtinas aplinkybes.
Dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, būtina gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą. Jei turtas tvarkomas patikėjimo teise, reikalingas turto savininko rašytinis sutikimas.
Mokesčiai dovanojant nekilnojamąjį turtą nepilnamečiui
Dovanojantis turtą, pats dovanotojas pajamų negauna, todėl jam nereikia mokėti jokių mokesčių. Tačiau turtą kaip dovaną gavęs asmuo, priklausomai nuo turto vertės ir dovanotojo asmens, tam tikrais atvejais gali turėti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Svarbu pabrėžti, kad nekilnojamojo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams - tėvams, vaikams (įvaikiams), sutuoktiniams, broliams, seserims, vaikaičiams ir seneliams - nėra apmokestinamas GPM. Tai reiškia, kad dovanojant butą ar jo dalį savo vaikui, nepriklausomai nuo jo vertės, valstybei mokesčiai mokėti nereikia.
Tačiau, jeigu turtas dovanojamas asmenims, su kuriais nesieja pirmos eilės giminystės ryšiai (pvz., dėdė, tetai, draugai), ir nekilnojamojo turto vertė viršija 2 500 Eur, būtina mokėti 15% GPM nuo vertės viršijančios šią sumą. Pavyzdžiui, jei dovanotas butas kainuoja 120 000 Eur ir gautas iš dėdės, GPM bus skaičiuojamas nuo 117 500 Eur (120 000 Eur - 2 500 Eur).
Nepilnamečių turto tvarkymas ir teismo leidimai
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisos, kurios pakeitė tvarką, susijusią su nepilnamečių turto pardavimu ar įkeitimu. Anksčiau, parduodant ar įkeičiant turtą, kuris priklausė šeimai su nepilnamečiais vaikais, reikėjo gauti teismo leidimą. Dabar šią funkciją atlieka notarai.
Jei parduodamas būstas yra vienintelis šeimos gyvenamasis turtas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, bus reikalingas notaro sutikimas sandoriui. Notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės, užtikrinant, kad vaikai neliktų be gyvenamojo būsto ir išliktų tinkamos sąlygos jų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi. Už šią paslaugą notarui teks susimokėti, atsižvelgiant į būsto vertę (nuo 20 iki 250 eurų).
Panašiai, norint įkeisti turtą bankui ar kitai kredito įstaigai, kai yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimo nebereikės - šią funkciją atliks notaras.
Dovanojimo sutarties panaikinimas ir išimtys
Nors dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo turtas neatlygintinai perduodamas, Civilinis kodeksas numato atvejus, kai dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, tyčia juos sunkiai sužaloja, arba kai apdovanotojo veiksmai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį ir šalių santykius, yra smerktini geros moralės požiūriu. Taip pat dovana gali būti grąžinta, jei apdovanotasis su turtu, turinčiu didelės neturtinės reikšmės dovanotojui, elgiasi taip, kad kyla reali turto žuvimo grėsmė.
Jei dovanojamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, būtinas visų bendraturčių sutikimas.
Kaip parduoti butą (1): iš anksto sutvarkykite dokumentus
Turto pardavimas po dovanojimo
Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti bet kada, tačiau svarbu žinoti, kada toks pardavimas yra apmokestinamas. Pajamos už parduotą dovanotą turtą apmokestinamos GPM, jei dovanos gavėjas nuosavybės teisės į jį neišlaiko ne trumpiau kaip 10 metų nuo dovanojimo datos. Tokiu atveju mokamas 15% GPM nuo turto vertės prieaugio.
Tačiau GPM mokėti nereikia, jei pardavėjas bent paskutinius 2 metus iki pardavimo gyveno tame būste ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Taip pat GPM netaikomas, jei pardavėjas gyveno trumpiau nei 2 metus, bet buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, ir per metus po pardavimo gautas lėšas panaudojo kito būsto Europos ekonominėje erdvėje įsigijimui.
Nekilnojamojo turto dovanojimas - tai viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Svarbu žinoti, kad dovanojant nepilnamečiui vaikui, būtina laikytis visų teisinių formalumų, užtikrinant, kad vaiko teisės ir interesai būtų tinkamai apsaugoti.
Dokumentai, reikalingi dovanojant butą nepilnamečiui
Dovanojant butą nepilnamečiui, reikalingi šie pagrindiniai dokumentai:
- Dovanojimo sutartis: Ji turi būti sudaryta raštu ir, jei buto vertė viršija 14 500 Eur, patvirtinta notaro.
- Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai: Tiek dovanotojo, tiek nepilnamečio vaiko (ir jo teisėtų atstovų - tėvų ar globėjų) pasai arba asmens tapatybės kortelės.
- Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: Kadastrinių matavimų byla, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, patvirtinantis dovanotojo nuosavybę.
- Sutikimas parduoti/įkeisti turtą (jei aktualu): Notaro sutikimas, jei turtas parduodamas ar įkeičiamas, o vaikas yra bendrasavininkis.
- Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą: Abiejų šalių (dovanotojo ir vaiko su tėvais/globėjais) gyvenamosios vietos pažymos.
- Kiti dokumentai: Priklausomai nuo situacijos, gali prireikti bendraturčių sutikimo (jei butas bendroji jungtinė nuosavybė), pažymos apie skolas ir pan.
Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su notaru ar teisininku, kad būtų užtikrintas tinkamas visų procedūrų atlikimas ir išvengta galimų klaidų.
tags: #ar #galima #padovanoti #puse #buto #nepilnameciui