Nėštumas - tai ne tik fizinis kūno pokytis, bet ir gilus vidinis virsmas, vedantis moterį į naują suvokimo ir buvimo pasaulyje lygmenį. Tai kelionė, kurioje susipina dieviškoji erdvė ir žemiškas įsižeminimas, kurioje moteris mokosi giliai įsiklausyti į save, paleisti senus vaidmenis ir pasitikti naują gyvybę bei save pačią. Ši istorija atskleidžia, kaip nėštumas, lydimas vidinių ritualų, santykių transformacijos ir sąmoningo pasiruošimo, tampa transformuojančiu patyrimu.
Vidinis Kosmosas ir Įsižeminimo Pradžia
Nėštumas prasideda ne tik fiziškai, bet ir subtiliais vidiniais procesais. Kaip poezija, dauguma patirčių išlieka neaprėpiamose vidinėse erdvėse, kuriančiose išorinį pasaulį ir nešiojančios galybę jausmo. Tai praeitas etapas, į kurį nebereikia grįžti, nes su vaikelio atėjimu moteris ir vaikas atlieka didžiulį darbą, keliaudami abu per savo gimties virsmus. Ši kelionė reikalauja mokymosi nurimti, sustoti, dar labiau sustoti, įsiklausyti į save taip giliai, kad suprastum, jog ir tai dar ne paskutinis sluoksnis. Tirpdant sluoksnį po sluoksnio, išgirstamas tik vidinis balsas, Siela.
Iš pradžių susitikimas su mažyliu vyksta vidiniuose vaizduose, kosmose, kurdama šviesą ir saugodama vienas kitą. Tai vyksta dieviškojoje erdvėje. Po truputį moteris pradeda jausti, kaip vis labiau įsižeminama, viskas tankėja ir vaikelis įsikuria, lyg nusėda jos gimdoje. Jis jau buvo ten, įsitvirtinęs. Prasideda mūsų jungtis su Žeme. Šiame etape svarbūs tampa gamtos ritualai, kviečiant miško, žemės, vandens, oro, ugnies dvasias ir stichijas palaiminti būsimą vaikelį. Tai vienas iš gimties ritualų, lyg žingsnelis, vedantis prie gimties slenksčio peržengimo.
Gimties Šokis ir Paleidimo Menas
Gimties šokis vyksta apsijungus su moterų ratu - seserimis. Atsisveikinama su esamais namais, paleidžiami jie, nes žinoma, kad gimus vaikeliui jie daugiau niekada nebebus tokie, kokie buvo iki tol. Sudedami vaikelio daiktai taip, lyg viskas būtų paruošta šeimoje ypatingai laukiamam žmogui, sakant: „Mes tavęs taip laukėme, čia viskas paruošta tau, užeiki, tai dabar ir tavo namai.“ Piešiamas gimties labirintas, atliekamos prausynos ir vis paleidžiama, paleidžiama tai, kas sena ir nebereikalinga.
Viena moteris supranta, kad gimdymas gali būti toks greitas ir buitiškas, jog nebus kada įsijungti pasiruošto muzikos rinkinio, gal net išsiūbuoti, apsijungti su žeme ir dangumi ir padaryti dar ką nors, su kuo siejosi gimimo laikas. Tuomet suprantama, kad viską, ko nori, turi pasidaryti iki gimdymo. Maždaug nėštumo viduryje išėjus iš darbų, viskas pasineria į ramybę, įsižeminimą, priėmimą to, kas vyksta, ką svarbu padaryti, paleidimą to, ką reikia paleisti.
Santykių Transformacija ir Vaikelio Laukimas
Nepaprastai svarbus nėštumo etapas yra santykių su mylimu vyru transformacija. Mokomasi jį priimti, įleisti į save giliau, pažinti save, padėti jam pažinti moterį. Tai vienas iš uždavinių, vienas iš gimties virsmo laiptelių. Žengiama ant šio laiptelio sąmoningai, nuoširdžiai, atvirai ir su meilės pilnu vienas kito priėmimu. Tai gimties ir santykių pakilimo pakopa.
Vaikelis - taip vadinamas mažylis, augantis moters pilvelyje. Nežinoma, kas ten - mergaitė ar berniukas. Nors vaizduotėje visuomet pasirodo mergaitė, protas palaiko erdvę ir berniukui. Tik paskutinę savaitę prieš gimimą visa savimi pajuntama ir priimama vienodai, kad manyje esantis vaikelis gali būti tiek mergaitė, tiek berniukas.
Gimties Ritualai ir Pasiruošimas
Vieną vakarą, tyliai sakant sau ir vaikiui, kad viskas jau suruošta, klausomasi, ar dar yra kažkas, dėl ko jis dar nepasiruošęs gimti. Tuomet suskamba vaikelio baimė gimties proceso ir atėjimo į tai, kas yra už gimdos. Siunčiama daug meilės, šviesos, švelnumo ir motiniškos globos vaizdais, mintimis, žodžiais, prisilietimu. Tai dar vienas gimties virsmo žingsnis. Tą vakarą dar kartą paleidžiama save ir buitis. Jau būdavo įprasta palaikyti tvarką, nes juk bet kada gali tekti išvažiuoti, o tąkart leidžiama sau neplauti galvos, neskusti kojų, nevalyti kriauklės ir nesiurbti grindų. Pasikartojama, ko norima per gimdymą ir einama miegoti. Užmigama šviesiame, švelniame vyro glėbyje.
Gimimo Bangos ir Greitas Kelias
Pabudimas nuo bėgančių vandenų. Tai trečias nėštumas, o vandenys pirmą kartą nubėgo savaime. Tai vienas iš norėtų dalykų. Ramiai keliama iš lovos, ramiai einama praustis ir džiaugiamasi tuo, kas vyksta. Kalbama su vaikiu, kaip gera, džiugu, kad jis jau gimsta, jau greitai glausiu jį prie krūtinės, glostysim ir myluosim. Sąrėmiai prasideda iškart, suprantama, kad jie jau gana dažni, kartojasi maždaug kas tris minutes. Bangos ramiai iškvėpuojamos, galvojama apie paleidimą. Nusiprausimas, išplauta galva, įsiverti auskarai, užsidėta apyrankė. Daroma tik tai, kas tuo metu svarbu, o pasipuošti svarbu. Tuomet apsirengiama, apkabinama, atsisveikinama su namuose liekančiais vaikais ir einama į automobilį. Nuo vandenų nubėgimo praėjusi maždaug valanda.
Įsėdus į automobilį iškart pajuntama, kad padėtis nėra lengva. Sniegduobės dar labiau suintensyvino sąrėmius. Ramybė išsisklaidė kažkur tarp gatvėje susispaudusių sniegduobių, kūnas įsitempė bandydamas išbūti tokioje padėtyje, kurioje pavyktų švelniau prabūti sąrėmius. Prieš kelionės pabaigą pastebėta, kad bangos ateina beveik kas minutę, o kai jau reikėjo lipti iš automobilio, pasijuto ir artėjančios stangos sumišusios su noru tuštintis. Pradėta nesuprasti, kas tiksliai vyksta, kaip tai valdyti, nes paleidimas, kuriam tiek treniruotasi, tuo metu visai netiko. Reikėjo judėti, pasiekti akušerę ir gimdyklą. Tarp automobilio ir gimdyklos sąrėmių metu jau šaukta apie tai, kaip norisi stumti, o buvo sakoma, kad dar nestumti, negali čia gimdyti. Tai buvo kaip tik tas išgyvenimas, kuris patirtas antrojo gimdymo metu. Tąkart sakė, jog dar nestumti, laikyti, nes kaklelis dar per mažai atsivėręs. Bandyta tai daryti, bet greitai atėjo mintis, jog tai yra visiška nesąmonė - neleisti vaikui gimti, kai jis jau gimsta. Šįkart priežastis buvo rimtesnė. Sąrėmius ir sulaikymą buvo lengviausia prabūti garsiai dejuojant, gal net labiau šaukta. Kažkas dar sakė, jog trečiakartė, o taip šaukia. Daryta tai, kas tuo metu lengviau.
Akušerės vadovavimas ir Gimdymo Viltis
Galiausiai gimdykloje pasirodė akušerė ir išgirsti jos tvirtas švelnumas ir žodžiai: ne stumk, o prakvėpuok. Šie žodžiai atėjo kaip išrišimas, kaip magiška žinia, ką reikia daryti. Pagaliau pajusta į kurią vietą ir kaip kvėpuoti, vėl grįžo ramybė. Tik per visą chaosą ir greitį pamiršta apie išsvajotą pokalbį su vaikiu, kuomet jis keliaus gimdymo keliais. Nusiteikta, kad dabar galės ieškoti sau patogios gimdymo pozos. Tai buvo dar vienas iš norėtų dalykų. Tačiau pasakyta gulti ant nugaros ir kažkaip kažkur padėti kojas. Ant nugaros? Juk tai ta poza, apie kurią visi rašo kaip nepalankiausią gimdymo pozą. Kodėl ant nugaros? Ar negali paieškoti kitos, patogios? „Pabandykime taip, jeigu netiks, pakeisim“ - pasakė akušerė. Pasitikėta ja, o ir pagaliau ramiai gulėti pasirodė visai patogu. Viskas paruošta, gali stumti. Jau? Pati nustebta, kad jau. Šalia buvo vyras, kuris priminė kvėpuoti, akušerė priminė kalbėti su vaikiu, jausti, kaip jis juda gimimo taku. Pagaliau grįžta į save, į tai, kam tiek ruošiamasi ir treniruotasi. Matyta, girdėta, jausta. Štai tokio gimdymo ir norėta.
Po 1 valandos ir 45 minučių nuo vandenų nutekėjimo, gimė berniukas. Vos tik jį pamačius, sušukta, kad tai - Patrikas. Nėštumas manyje liko kaip graži kelionė. Su pamokomis, uždaviniais, kuriuos jaučiamasi praėjusi. Žingsnis po žingsnio. Jaučiamasi taip, lyg šis nėštumas ir gimdymas vedė į naująją save.
Po Gimdymo: Priėmimas ir Nauja Savęs Versija
Nors ruoštasi gimdymui plaukiant ramybėje, labiausiai ruoštasi išlaikyti šią ramybę ir gimdymo metu, priimant bet ką, kas gali nutikti. Tačiau tos 25 minutės nuo namų iki gimdyklos išmušė iš susikurtų vėžių. Tas šauksmas, vaikelio suspaudimas, negalėjimas nei atsiduoti tam, kas vyko, nei to valdyti, liko skambėti manyje, graužti kaip priekaištas sau, kad ir vėl iki galo gerai nepasirodė. Ieškota paguodos, pateisinimų, norėta klausti akušerės: „Na, kaip aš pasirodžiau?“. Tačiau gimdymas - tai visai ne pasirodymas ir neturėtų būti svarbu, kaip vertina ligoninės personalas. Tuomet dėmesys nukreiptas į vaikelį. Juk tai jis šioje situacijoje labiausiai nukentėjo, tai jis patyrė didžiausią stresą, kai pakrikusi stengtasi jį sulaikyti savyje. Mintys ir jausmai sukosi ratu. Stengtasi pasakoti savo gimdymo istoriją, kam tik pasitaikė. Kažkam paklausus, kaip viskas praėjo ar kaip jautiesi, neapsiribojama bespalviu „viskas gerai“ (juk abu su vaikiu sveiki, sūnelis gimė be rimtesnių komplikacijų), visada pridėta, kad greitas gimdymas buvo nemenkas išbandymas, kuris visai nesisiejo su džiugesiu ir manymu, kad greitas gimdymas - tai trumpos kančios. Iškalbėta, išverkta, išplauta.
Priėjimas prie priėmimo, pirmiausia, savęs. Sakoma sau, kad dariau tai, ką tuo metu esamomis aplinkybėmis galėjau geriausia, valdžiau save tiek, kiek galėjau, nepasileidau į visišką pakrikimą, judėjau, klausiau, kas sakoma, ir gražiai (savo pačios vertinimu) pagimdžiau gimdykloje, šviesoje ir ramybėje. Tuomet priimta ir vaikelio istorija: jis atkeliavo su savo gyvenimo uždaviniais ir galbūt jam reikėjo patirti būtent tokį gimimą. Vyras klausė, ką dabar darytų kitaip. Gal neplautų galvos ar kaip kitaip stengtųsi greičiau nuvykti į gimdymo namus? Atsakyta, kad kvėpuotų. Tik dabar jau iš patirties žinoma, kaip ramybėje kvėpuoti per sąrėmių bangas ir kaip ramybėje kvėpuoti, kai vaikelis jau gimsta, bet dar truputį reikia palaukti. Ar bus ketvirta galimybė viskam apsijungti ir pagaliau patirti palaimingą, vientisą nėštumo ir gimdymo kelią? Turbūt tik dangus žino. Bet turbūt žino ir tai, kokie kiti uždaviniai atkeliaus su nauju gimties virsmu.
Nors jos kelias nebuvo lengvas, šiandien ji drąsiai kalba apie tai, ką jai teko patirti ir kas padeda sunkiausiomis akimirkomis. „Visada norėjau būti jauna mama, tad džiaugiuosi, kad bent iki trisdešimtmečio mums gimė sūnus“, - sakė Airida, kuriai teko patirti tris IVF (In vitro fertilizacija - apvaisinimas mėgintuvėlyje) procedūras.
Nevaisingumo Kelias ir Vilties Istorijos
Airida pasakojo, kad labiausiai paskatino dalintis savo patirtimi tai, jog mažai kas apie tai kalba. Lietuviškai buvo galima rasti tik Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir įvairių klinikų informaciją jų svetainėse. Tačiau mažai tikrų patirčių, pasidalinimų. Skaitant tik teoriją apie procedūras, sunku įsivaizduoti, kas tavęs laukia, todėl kitų patirtys gali būti tikrai naudingos. Norėjosi sudėti savo patirtį, kad galbūt kas nors, atradęs jos paskyrą, rastų tai, ko jai pačiai labai reikėjo. Kita priežastis, kodėl pradėta kalbėti garsiai ir dalintis istorija, - tai nevaisingumo normalizavimas, kalbėjimas apie tai, informacijos dalijimasis ir bendrumo jausmas. Nori, kad kuo daugiau žmonių suprastų, jog čia nėra nieko „dirbtinio“, tik pagalba natūraliam procesui. Labai norisi, kad moterys ir vyrai, kurie susiduria su nevaisingumu, suprastų, kad jie ne vieni. Paskyra sukurta sau, tarsi dienoraštis, kad turėtų, kur išleisti emocijas, susidėlioti mintis ir sekti savo istoriją. Matant, kad daug užsienio paskyrų yra apie tai, tai viduje pajautas noras ir pačiai turėti tokią paskyrą.
Dėl savo sveikatos būklės Airida žinojo, kad pastoti gali būti sunkiau, tačiau niekada nesitikėjo, kad prireiks pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Ji turi policistinį kiaušidžių sindromą, taip pat buvo apsisukusi viena kiaušidė, dėl ko ji yra silpnesnė. Atlikus daugiau jos ir vyro tyrimų, buvo nustatytas abipusis nevaisingumas, taigi, sudėjus juos kartu, vilties pastoti natūraliai nebeliko. Šią žinią priėmė gan ramiai, atrodė, atliks vieną procedūrą ir bus tėvai. Daug sunkiau buvo, kai pirmi kartai nepavyko…
Po pirmų nepavykusių procedūrų sunku buvo suprasti, kad visgi gali ir nepavykti. Tai tikrai buvo emociškai sunkūs momentai. Tačiau nepasidavė, žiūrėjo į nevaisingumą kaip į iššūkį, o ne problemą. Priėmė tai kaip jų gyvenimo etapą, kurį jie su vyru įveiks (ir įveikė) kartu. Taip pat neleido pasiduoti ir vilties suteikė pažįstamų pavyzdžiai ar istorijos internete. Tiki, kad kam nors suteiks vilties ir jų istorija!
Patarimai ir Vilties Žodžiai
Galbūt skambės banaliai, tačiau Airida linki neprarasti vilties. Taip pat neprarasti ir savęs procedūrose, nepamiršti pasilepinti, nueiti į pasimatymą, džiaugtis mažais dalykais, suprasti, kad gyvenimas čia nesustoja. Nes labai lengva pasinerti vien tik į tokias mintis, kai pradeda atrodyti, kad gyvenimas tęsis ar laimė ateis tik pastojus… Jiems tikrai išėjo į naudą metų pertrauka prieš 3 IVF procedūrą, taigi linki ir kitiems atrasti savo tempą ir nespausti savęs.
Kai Airida sužinojo, kad laukiasi, sunkiai patikėjo. Pirma mintis buvo tokia, kad atsakymas „neneigiamas“. Iš pradžių viskas buvo labai trapu, bet su daug džiaugsmo, kad pastojo. Matyt, po tiek patirčių, kai turėjo ir negimdinį nėštumą, pasidaro truputį baisu džiaugtis. Iš pradžių laukė, kad patvirtintų, jog nėštumas įsitvirtinęs gimdoje, po to laukė, kad pradėtų plakti širdelė. Vienas laukimo etapas eina po kito… Nėštumas, jos akimis, buvo normalus (arba tiesiog turėjo labai realistiškus lūkesčius), su savo dažnai pasireiškiančiais ypatumais: pykinimas ir šleikštulys pirmus mėnesius, antrame trimestre atsiradęs geležies trūkumas, raumenų mėšlungis, nugaros skausmai ir tinstančios galūnės nėštumo pabaigoje. Taigi, tikrai nebuvo ta spindinti ir lakstanti nėščioji.
Gimdymas buvo netikėtas - 37-ą savaitę ir su skubia Cezario pjūvio operacija. Jie dėkingi medicinai tiek už vaikelio atsiradimą, tiek už sėkmingą jo atėjimą į šį pasaulį.
Naujagimio Susitikimas ir Motinystės Iššūkiai
Airida mano, kad tikrai svarbu kaupti žinias nėštumo metu apie vaikelio priežiūrą, galimas sveikatos būkles, žindymą, galimą mamos psichologinę būseną po gimdymo. Jos lūkesčiai motinystei nebuvo aukšti, nesitikėjo, kad viskas bus kaip pro rožinius akinius, todėl stengiasi mėgautis motinyste ir kiekvienu mažu ir dideliu džiaugsmu. Šiuo metu laikosi tikrai gerai, sūnelis auga linksmas ir stiprus. Pastojusi pradėjo galvoti, ką darys su savo „Instagram“ paskyra, kur kalbėjo apie pagalbinį apvaisinimą. Natūraliai taip išėjo, kad dalinosi nėštumo ypatumais, taigi toliau tęsia paskyrą apie gyvenimą su mažyliu.
Airida yra dėkinga artimiesiems už palaikymą. Nuo pat pradžių nutarė kalbėti atvirai su šeima, draugais, kolegomis. Jautė didžiulį palaikymą ir supratimą. Esu dėkinga vyrui už tai, kad visą kelionę išgyveno kartu, vienas kitą palaikydami ir įkvėpdami vilties. Esu dėkinga medicinai už galimybę susilaukti vaikelio, kai reikia pagalbos.
Nėštumo Eiga ir Gimdymo Termino Skaičiavimas
Dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, jog kelioms dienoms užsitęsus nėštumui, naujagimis bus pernešiotas arba atvirkščiai - pagimdžius šiek tiek anksčiau, jis bus neišnešiotas. „Ne visos moterys gimdo tą dieną, kuri laikoma preliminaria gimdymo diena. Todėl kelios dienos prieš ar po numatytos datos dar nereiškia, kad tai - neišnešiotumas ar pernešiojimas,“ - pasakoja gydytoja akušerė ginekologė.
1812 metais formulę gimdymo termino skaičiavimui sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe. Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas.
Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino, dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslų naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių. Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kad moteris jaustųsi kuo komfortiškiau ir jaustų mažesnį stresą. Remiantis moksliniais duomenimis, artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais.
Skaičiuojant gimdymo datą, svarbu atsižvelgti ne tik į paskutinio menstruacijų ciklo pirmąją dieną, bet ir į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, atlikus pagalbinį apvaisinimą, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką, todėl ši skaičiuoklė keičiasi. Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą. Žinant gimdymo terminą (po atlikto pagalbinio apvaisinimo) ir jei nėštumas nekomplikuotas, vaisius vystosi gerai, jis aktyvus, o jo vandenų kiekis pakankamas, tai nėštumas gali tęstis savaitę ar net ilgiau po numatytos gimdymo datos. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Įvairios Nėštumo Patirtys ir Iššūkiai
Lollita dalinasi savo patirtimi, klausiant, kodėl jai uždrausta net santykiai ar dėl kokių asmeninių priežasčių grėsė persileidimas. Po embriono perkėlimo (FET) paklausus apie sportą, RMC vedėja pasakė, kad jei natūraliai būtų pastojusi, net nežinotų ir gyventų įprastą gyvenimą, tad sportuoti ir dabar, kiek jėgos leidžia. Gimdos padėtis šonu, tad embrionas niekaip negali iškristi. Lollita taip pat domisi, kodėl jai reikės daugiau echoskopų ir kaip jai argumentavo, kad reikės daugiau echoskopų. Toks ir buvo argumentas, kad nėštumas po IVF. Lollita mano, kad jei prieš nėštumą intensyviai sportavo, tai normalu tęsti, tik proto ribose. Jau ir taip organizmas apkrautas, o šiaip manau, kad čia nuo gydytojo priklauso, kiekvienas turi skirtingą nuomonę. Kiti klausia, kaip argumentavo, kad reikės daugiau echoskopų. Sveiki, aš savo prižiūrinčios gydytojos paprašiau, kad dažniau pažiūrėtų, nes man irgi labai ilgai laukti kas tuos du mėnesius, tai sakė, kad ok, ir dabar einu kas 3-4 savaites. Kaip fainai, kad taip lanksčiai žiūri. Aš buvau užsiminusi, kad norėčiau, bet sakė neva nereikia taip dažnai. Lollita dabar yra po sėkmingo pirmo FET ir tikrai geriau susilaikyti nuo intensyvaus sporto. Tiesiog sąmoningai reikėtų susidėlioti prioritetus - įprastas gyvenimas ar nėštumas. Būna tokių atvejų, kad ankstyvą nėštumą išlaiko tik poilsinis režimas. Jai pagal 7 savaites buvo liepta gulėti išvis pagrinde.
Kai kurioms moterims pagal kalendorių nėštumas yra 6+2 savaitės, bet ultragarsas rodė maždaug 5+2. Arba embrionas įsitvirtinęs toliau gimdoje ir transvaginalinio echo metu sunku buvo pamatyti tiek visą embriono dydį, tiek kraujotaką (širdelės plakimą).
Vis daugiau ir daugiau kalbama nevaisingumo tema. Susipažinkite su Kotryna (31 m.) ir Kęstučiu (37 m.) Urbomis bei jų stebuklu Gloria. Kotryna jau 14 metų gyvena emigracijoje, Airijoje. Prieš 10 metų susipažino su būsimu vyru Kęstučiu. Kotryna neslepia, kad ji buvo iš tų moterų, kurios nenorėjo turėti vaikų ir paniškai bijojo pastoti. „Tačiau vieną dieną netikėtai pajuto, kad kažkas ne taip! Nusprendė pasidaryti nėštumo testą ir pirmą kartą pamatė 2 juosteles. Tai buvo jos gyvenimo lūžio taškas, kai suvokė, kaip vis dėlto stipriai ji nori tapti mama. Vienas embrionas, kuris buvo gimdoje, neišgyveno. Antras embrionas buvo įsitvirtinęs kiaušintakyje, kuris jau buvo plyšęs. Kotrynai pastoti nebūdavo sunku, tačiau visi nėštumai užstrigdavo kiaušintakyje, tad paraginta draugės moteris susirado pagalbinio apvaisinimo kliniką Latvijoje. Atlikus IVF procedūrą, užplūdo laukimo nerimas. Kotryna pasakoja: „Įkėlėme 2 embrionus. Nėštumo testas bei kraujo tyrimas patvirtino nėštumą. Tačiau, atlikus echoskopą, paaiškėjo, kad tik vienas embrionas įsitvirtino. Bet kartu džiaugėmės, kad procedūra pavyko. Nors viskas lyg ir buvo gerai, mane nuolatos lydėjo keista nuojauta, kartkartėmis pasirodydavo kraujingų išskyrų, lydėdavo skausmas šone. Sunerimusi apsilankiau pas ginekologę, kuri patikino, kad viskas gerai. Priimamojo gydytojai nesuprato, kas jai yra. Su nėštumu susijusios problemos nematė, tad nusprendė palaukti. Paryčiais ji buvo išvežta į operacinę dėl plyšusio kiaušintakio bei prasidėjusio vidinio kraujavimo. Abiem vaisiams buvo 9 savaitės. Operacijos metu jai buvo pašalintas paskutinis kiaušintakis ir, deja, nėštumas gimdoje neišgyveno. Išgyvenus šiuos jausmus, sunku vėl viską pradėti nuo nulio. „Iki šios dienos negaliu patikėti, kad esu mama. Dažnai su vyru žiūrime į dukrą ir galvojame, kad tai, kas įvyko, yra visiškas stebuklas!“ Kotrynos nėštumas buvo labai lengvas. Pilvas nedidelis, placenta priekyje. „Esu be galo dėkinga visatai už visus išbandymus ir už dukrytę!“ Charakteris jos labai sunkus. Kotryna dėkoja ir savo Gloriai: „Kad ji pasirinko mus būti jos tėvais.“ Kotryna su Kęstučiu svajoja apie didelę šeimą. Antras vaikelis tikrai bus - anksčiau ar vėliau, tik dėl trečio abu gerai pagalvos. Kotryna visoms būsimoms mamoms, kurios nesiryžta arba yra pusiaukelėje savo stebuklo link, sako: „Linkiu kiekvienai iš jūsų neprarasti tikėjimo ir nepamiršti - kad ir kokia jūsų situacija, jūs esate VISAVERTĖ moteris. Buvo laikas, kai kaltino save, nes negali vyrui duoti to, ko jis nori. Neturi kiaušintakių ir natūraliai negali pastoti, bet žino, kad yra moterų, kurios neturi gimdos, vyro ar net galimybės įsivaikinti. Svarbiausia išmokti gyventi dabartinėje situacijoje, nieko nekaltinant, ir kartu daryti viską, kas tik įmanoma, kad pasiektumėte savo tikslą! Pats blogiausias patarimas, kurį yra girdėjusi, tai „atsipalaiduok ir tai nutiks natūraliai“! Nelaukite stebuklų, darykite patys stebuklus, tikėkite savimi ir savo kūnu, savo būsimu vaikeliu, kuris galbūt jau pakeliui!“
Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą. Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti. Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja (t.y. Pilvo apimties didėjimas - nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau. Vaisiaus judesiai - pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto - t.y. Pirmieji metai, kai bandė prisišaukti gandrus, buvo nesėkmingi. Apsilankyta pas gydytoją, nepastebėta nieko blogo, išrašyta vitaminų ir liepta toliau gaudyti gandrus. Sekta, skaičiuotos vaisingos dienos, bet taip prabėgo dar pora metų. Gal kad buvo jauni, nelabai kreipta dėmesio į tai, kad gandrai vis neapsilanko ir į rimtesnius specialistus nesikreipta. Baigiantis tretiesiems gandrų gaudymo metams, menstruacijos vėlavo. Pasidarytas nėštumo testas, ir jis buvo teigiamas. Nuėjus pas gydytoją ir paprasčiausios apžiūros metu pasakyta, kad jei testas teigiamas, tai ir laukiama. Buvo paskirtas kito vizito laikas, kurio metu turėjo daryti echoskopiją. Deja… Pradėta kraujuoti ir nuvažiavusi į ligoninę, ten iškart apžiūrėta ir paaiškėjo, kad jokio nėštumo nėra, buvo tik polipas gimdoje, kurį išoperavo. Tada sekė gydymas ir po jo pastota, bet nėštumu džiaugtasi tik iki 8 savaitės, kai išgirsta negailestingas daktaro verdiktas - nėštumas nesivysto. Po metų vėl prisišaukta gandrus - ir vėl ta pati diagnozė. Taip per porą metų patirta dvi operacijos, kurių metu pašalinti nesivystantys vaisiai. Prasidėjo tyrimų maratonas, jie rodė, kad viskas gerai jiems su vyru. Taip sulaukta 25-ojo gimtadienio. Tą vasarą vėl pasijusta nėščia, tik pas gydytojus neskubėta. Nuėjus, kai nėštumui turėjo būti 7 savaitės. Apžiūrėjus echoskopu gydytojas nusiuntė iškart į ligoninę, nes nėštumo gimdoje nebuvo, nėštumas buvo įsitvirtinęs kiaušintakyje, ir jau prasidėjęs vidinis kraujavimas. Ligoninėje padaryta operacija, kurios metu buvo pašalintas vienas kiaušintakis ir sustabdytas vidinis kraujavimas. Po operacijos sekė ilgas gydymas - ne tik pjūvio, bet ir sielos randų. Prasidėjo depresija, nes buvo paaiškinta, kad pastoti turi 50 proc. galimybę, kadangi viena pusė nebefunkcionuoja. Taip metus prasikankinusi su liūdnomis mintimis, nuspręsta su vyru kreiptis į vaisingumo specialistus. Tada prasidėjo tyrimų maratonas tiek jai, tiek vyrui, genetikų konsultacijos. Viskas, rodė, kaip ir gerai, nebuvo jokių nukrypimų. Buvo nuspręsta daryti stimuliacijas. Bet prieš tai buvo padaryta gimdos nuotrauka. Nemaloni procedūra, bet dėl noro turėti mažą stebuklą, buvo galima viską ištverti. Po jos prasidėjo stimuliacijos vaistais. Jų buvo 7, nes ne kiekvieną mėnesį folikulas užaugdavo toje pusėje, kurioje galėtų pastoti. Visos stimuliacijos vaistais buvo nesėkmingos. Pasitarus su gydytoja nuspręsta daryti inseminaciją. Bet prieš jas gydytoja dar padarė laparoskopiją, kad įsitikintų, jog toje pusėje, kuri normaliai funkcionuoja, nėra jokių sąaugų. Po laparoskopijos turėta 2 inseminacijos, kurios buvo nesėkmingos. Paskutinė buvo šių metų žiemą, ir kai rezultatas buvo neigiamas, nuspręsta su vyru, kad kuriam laikui atideda vaikų planavimą, nes nuo vaistų jau buvo pavargusi, ir organizmą norėjo pailsinti prieš naujus planus. Praėjo mėnuo, jautėsi, kad turi susirgti, pilvą skauda, bet nesuserga. Dienos vėluoja apie savaitę, pasidarytas nėštumo testas, nors vilties mažai, tuo labiau kad ovuliacija prieš mėnesį kaip tik vyko gerojoj pusėj. Testas vėl teigiamas, bet negali patikėti tuo, ką mato. Kitą dieną pasidarytas dar vienas, vėl teigiamas. Tada jau pasakyta viską vyrui ir jis nupirko trečią testą, kuris taip pat teigiamas. Pasiskambinta gydytojai ir sutarta, jog po savaitgalio pas ją atvažiuos, kad pažiūrėtų. Tada pradėta teplioti, ir jau susitaikyta, kad nieko gero nebus, nes taip buvo su pirmaisiais nėštumais, o ir laikas atitinka. Bet pirmadienį vis tik nuvažiuota pas gydytoją, kuri echoskopijos metu pamatė pūslytę. Išrašyti vaistų, kurie nėra pigūs, bet dėl to džiaugsmo, kuris yra manyje, negaila nieko. Tepliojimas pasibaigė. Po poros savaičių vėl reikėjo pasirodyti pas gydytoją. Pasirodo, mano pūslytei jau ir širdutė plaka! Bet džiaugtasi su vyru tyliai ir niekam nesakyta. Iki 12 savaičių niekam nesakyta, kad laukiama kūdikio. Po to pasakyta tik artimiausiems žmonėms. Dabar iki susitikimo su sūneliu liko vos mėnuo. Viskas gerai, nėštumas labai sklandus, tai stebina ir gydytojus, ir visus žinančius mūsų situaciją. Esu dėkinga likimui už tą atsiųstą dovaną, kad ir kiek ilgai teko jos laukti. Ir palinkėti norėčiau visoms šeimoms niekada nenuleist rankų ir neprarasti vilties, kad ir kaip kartais sunku būna. Laukiama ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias. Na, o dabar suteikiama žodis mums parašiusiai Ingai.
Sunkus nėštumas. Sveiki, noriu papasakoti savo gimdymo istoriją. Norėjau natūralaus gimdymo, bet likimas iškrėtė pokštą. Pirmi trys nėštumo mėnesiai buvo košmariški, visą laiką praleista ant sofos ir tualete. Blogumas buvo nežmoniškas, pykindavo net nuo vyro kepamų bulvių. Netekta 10 kg, gydytoja įtarė dehidrataciją. Kadangi gyvena Norvegijoje, gydytoja tik liepė gerti daug vandens, apie jokius medikamentus neleido net pagalvoti. Antras trimestras buvo geriausias, kartais nesijausdavo, kad laukiasi. Trečias trimestras taip pat buvo nelengvas. Sunku miegoti naktimis. Tempdavo pilvą, skaudėdavo nugarą, pūškuodavo kaip pingvinas. Visą nėštumą prižiūrėjo sesutė, su ja aptarti visi gimdymo ypatumai: kad norėtųsi gimdyti vandenyje, be jokių nuskausminamųjų, kuo natūraliau.
Nesėkmingas bandymas apversti kūdikį pilve. 36 savaitę akušerė pastebėjo, kad mergytė pilvelyje sėdi kaip princesė soste. Gautas siuntimas į ligoninę - bandys apsukti kūdikėlį. Prisiskaičiusi, kad tai gali būti pavojinga vaisiui, bet ligoninėje gydytojai papasakojo visą sukimo procesą, tad sutikta. Sukimas buvo labai skausmingas, viena gydytoja bandė suimti vaisiaus užpakaliuką ir galvytę, vienu metu sukti jį, o kita gydytoja visą proceso laiką stebėjo įvykius echoskopu. Sukimas nepavyko, nes kūdikio užpakaliukas buvo giliai įsitvirtinęs moters klubuose. Tad su gydytojais nuspręsta, kad jai geriausiai būtų daryti Cezario operaciją. Ne paslaptis, kad jai siūlė pačiai gimdyti, net ir esant vaisiaus sėdmenų pirmeigai, bet ji griežtai pasakė „ne”.
Ta diena jautėsi labai blogai. Nežinojo, kodėl, gal dėl to, kad negalės pati natūraliai pagimdyti savo vaiko ir nepajaus to tikro gimdymo jausmo, o gal tiesiog bijojo operacijos. Operacija paskirta 15 val., bet palatoje jau gulėjo nuo 9 val ryto su kraują valančia lašeline. Tada netikėtai pradėjo skaudėti vieną inkstą, gydytojai nutarė, kad vaisius jai užspaudė inkstą, todėl operaciją atkėlė viena valanda anksčiau. Nuvežta į operacinę, atėjo susipažinti visos seselės ir gydytojai, kurie bus operacijos metu, o jų tikrai buvo nemažai. Padaryta pusinė nejautra, vyras sėdėjo šalia. Operaciją pradėjo 14.45, o savo vaiko verksmą išgirdo 14.56. Buvo nepakartojamas jausmas išgirsti vaiko balselį, pradėjo ir jai byrėti džiaugsmo ašaros. Ją parodė ir nunešė nuvalyti, pasverti, o po kelių minučių savo mergaitę jau laikė ant krūtinės. Dabar dukrytei du mėnesiai, auga labai sparčiai, turi didelius žandus.
tags: #blogai #isitvirtines #nestumas