Nėštumas - tai stebuklų metas, kai moters kūne vyksta neįtikėtini pokyčiai, kuriantys naują gyvybę. Viso šio sudėtingo proceso centre yra vienas organas, kuris yra toks pat unikalus kaip ir pats kūdikis. Jis atsiranda tik nėštumo metu, atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas ir, atlikęs savo misiją, pasišalina. Tai - placenta. Nors dažnai liekanti gimdymo paslapčių šešėlyje, placenta yra tikras gamtos šedevras, neretai vadinamas „gyvybės medžiu“. Šiame išsamiame straipsnyje panirsime į placentos pasaulį: išsiaiškinsime, kaip ji susidaro, kokias neįtikėtinas funkcijas atlieka, su kokiomis problemomis galima susidurti ir kodėl šis laikinasis organas yra toks svarbus tiek mamai, tiek kūdikiui.
Kas yra Placenta ir Kodėl Ji Vadinama „Gyvybės Medžiu“?
Pats žodis „placenta“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „pyragas“ arba „plokščias paplotėlis“, o tai puikiai apibūdina jos apvalią, plokščią formą. Tačiau poetinis „gyvybės medžio“ pavadinimas yra kur kas tikslesnis. Jei pažvelgtume į placentą iš vaisiaus pusės, pamatytume, kaip iš jos centro, tarsi medžio kamienas, išeina virkštelė, o po paviršiumi išsiraizgęs kraujagyslių tinklas primena medžio šakas ir lapiją. Šis „medis“ yra gyvybės šaltinis, devynis mėnesius maitinantis ir saugantis augantį kūdikį.
Placenta yra laikinas, bet nepaprastai sudėtingas organas, kuris vystosi kartu su vaisiumi gimdos sienelėje. Ji yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Ji yra organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Įdomu tai, kad ji yra bendras mamos ir kūdikio kūrinys. Viena jos dalis (choriono gaureliai) formuojasi iš apvaisintos kiaušialąstės ląstelių, t. y. genetiškai priklauso vaisiui, o kita dalis (decidua basalis) - iš motinos gimdos gleivinės. Šis unikalus dviejų organizmų bendradarbiavimas sukuria tobulą sąsają, leidžiančią vykti gyvybiškai svarbiems mainams.
Placentos Formavimasis: Nuo Ląstelės iki Organo
Placentos kelionė prasideda labai anksti, maždaug praėjus savaitei po apvaisinimo. Kai blastocista (ankstyvos stadijos embrionas) pasiekia gimdą, ji turi įsitvirtinti jos sienelėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Išorinis blastocistos ląstelių sluoksnis, vadinamas trofoblastu, yra atsakingas už šį „įaugimą“.
Trofoblasto ląstelės sparčiai dauginasi ir formuoja pirštų pavidalo išaugas - choriono gaurelius. Šie gaureliai aktyviai ardo motinos gimdos gleivinės ląsteles ir smulkias kraujagysles, sukurdami mažas ertmes, pripildytas motinos kraujo. Būtent čia ir vyksta visas stebuklas: choriono gaureliai, kuriuose yra vaisiaus kraujagyslės, nardo šiose motinos kraujo „talpyklose“, tačiau mamos ir vaisiaus kraujas niekada tiesiogiai nesusimaišo. Juos skiria plonytis, vos kelių ląstelių storio barjeras - placentos membrana. Per šį barjerą ir vyksta visų medžiagų mainai.
Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai. Padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo. Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, tai leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus.
Placenta auga ir bręsta viso nėštumo metu. Iš pradžių ji apima didelę gimdos dalį, o vėliau, augant vaisiui, užima maždaug trečdalį gimdos paviršiaus. Nėštumo pabaigoje placenta sveria apie 500-600 gramų, jos skersmuo siekia 15-20 centimetrų, o storis - apie 2-3 centimetrus. Vidutinio dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Kai kuriais šaltiniais nurodoma, kad žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm. ilgio ir 2-2,3 cm. pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g. Pagimdžius išnešiotą kūdikį placenta sveria šeštadalį jo kūno svorio, apie 500-600 g. Placentos, kuri dažniausiai būna skritulio formos, skersmuo būna 10-20 cm, o sienelės storis sudaro 2-3 cm. Jos apykaitinis paviršius vidutiniškai siekia net apie 14-15 m2.
Placenta susiformuoja maždaug trečiajame nėštumo mėnesyje ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu. Ji susiformuoja nėštumo metu, trečiojo mėnesio pabaigoje.
Neįtikėtinos Placentos Funkcijos
Placenta nėra tik pasyvus filtras. Tai aktyvus, daugiafunkcis organas, kuris veikia kaip vaisiaus plaučiai, inkstai, virškinimo sistema, kepenys ir endokrininė liauka. Panagrinėkime svarbiausias jos funkcijas detaliau.
Maitinimas ir Dujų Mainai: Kūdikio Gyvybės Linija
Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Pati svarbiausia placentos užduotis - užtikrinti, kad vaisius gautų viską, ko jam reikia augti. Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei degonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį. Per placentos barjerą iš motinos kraujo į vaisiaus kraują patenka:
- Deguonis: Placenta veikia kaip vaisiaus plaučiai. Motina įkvepia deguonį, jis patenka į jos kraują ir per placentą perduodamas kūdikiui. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę! Į placentą per minutę patenka 600 - 700 ml kraujo.
- Maisto medžiagos: Gliukozė (pagrindinis energijos šaltinis), aminorūgštys (baltymų statybinė medžiaga), riebalai, vitaminai ir mineralai - visa tai keliauja pas vaisių per placentą.
- Vanduo ir elektrolitai: Jie būtini palaikyti skysčių balansą ir ląstelių funkcijas.
Tuo pačiu metu placenta veikia kaip vaisiaus šalinimo sistema. Ji iš vaisiaus kraujo paima atliekas ir grąžina jas į motinos kraują, kad jos organizmas galėtų jas pašalinti. Tai apima anglies dioksidą (kurį motina iškvepia) ir kitus metabolizmo produktus, pavyzdžiui, šlapalą. Per placentą vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus.
Hormonų Fabrikas
Placenta yra galinga endokrininė liauka, gaminanti daugybę hormonų, kurie yra būtini nėštumui palaikyti ir motinos organizmui paruošti gimdymui bei žindymui. Placenta - tai organas, kuris aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, esančiomis mamos organizme. Tuo pačiu metu ji yra ir „plaučiai“ - kartu su mamos krauju atkeliauja deguonis. Placenta atlieka ir šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kt. medžiagas.
- Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG): Tai pats pirmasis placentos gaminamas hormonas, kurio lygis nustatomas nėštumo testais. Būtent hCG „praneša“ motinos kūnui apie nėštumą ir neleidžia kiaušidėms sunykti geltonkūniui, kuris pirmaisiais mėnesiais gamina progesteroną.
- Progesteronas: Vėliau placentą perima progesterono gamybą. Šis hormonas dažnai vadinamas „nėštumo saugotoju“. Jis atpalaiduoja gimdos raumenis, neleisdamas jiems susitraukinėti per anksti, storina gimdos gleivinę ir skatina pieno liaukų vystymąsi. Placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse nėštumo metu.
- Estrogenai: Šie hormonai skatina gimdos ir krūtų augimą, gerina kraujotaką placentoje ir yra svarbūs vaisiaus organų, ypač plaučių ir kepenų, vystymuisi. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą.
- Žmogaus placentos laktogenas (hPL): Šis hormonas padeda reguliuoti motinos metabolizmą, užtikrindamas, kad vaisius gautų pakankamai gliukozės. Taip pat jis aktyviai ruošia krūtis laktacijai.
Placenta taip pat yra liauka. Ji atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.
Apsauginis Barjeras ir Imuninė Apsauga
Placenta veikia kaip apsauginis skydas, saugantis vaisių nuo daugelio žalingų veiksnių. Ji nepraleidžia daugelio bakterijų ir stambių molekulių. Tačiau šis barjeras nėra neįveikiamas. Kai kurios medžiagos, deja, gali jį pereiti ir pakenkti vaisiui. Tai: alkoholis, nikotinas ir kitos cigarečių dūmų cheminės medžiagos, narkotinės medžiagos, kai kurie vaistai, tam tikri virusai (pvz., raudonukės, citomegalo, Zika).
Placenta taip pat atlieka stebuklingą imunologinį vaidmenį. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti. Genetiškai vaisius yra pusiau „svetimas“ motinos organizmui (pusė genų yra iš tėvo). Normaliomis sąlygomis imuninė sistema pultų ir sunaikintų svetimas ląsteles. Tačiau placenta sukuria ypatingą imuninės tolerancijos zoną, kuri apsaugo vaisių nuo motinos imuninės sistemos atakos.
Be to, paskutinį nėštumo trimestrą per placentą vaisiui perduodami motinos antikūnai (IgG klasės). Jie suteikia naujagimiui pasyvų imunitetą, kuris saugo jį nuo daugelio infekcijų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jo paties imuninė sistema sustiprėja. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20 - 24 nėštumo savaitę. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje.
Kitos Svarbios Funkcijos
- Kamieninių ląstelių šaltinis: Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų. Mokslas atranda vis naujų placentos savybių. Šis organas, kaip ir virkštelės kraujas, yra turtingas kamieninių ląstelių šaltinis. Šios ląstelės yra unikalios, nes gali virsti įvairių tipų audinių ląstelėmis. Jų rinkimas yra neinvazinis ir nekelia etinių problemų. Manoma, kad ateityje placentos kamieninės ląstelės galėtų būti plačiai naudojamos regeneracinėje medicinoje, gydant įvairias ligas - nuo širdies ligų iki neurologinių sutrikimų.
- Paruošimas žindymui: Placenta paruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.
- Potenciali pagalba kovojant su vėžiu: Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai.
Placentos Gimimas: Trečiasis Gimdymo Etapas
Pagimdžius kūdikį, darbas dar nebaigtas. Prasideda trečiasis gimdymo etapas - placentos gimimas. Gimda toliau susitraukinėja, ir dėl to placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. Paprastai tai įvykoma per 5-30 minučių po kūdikio gimimo. Gydytojas ar akušerė atidžiai apžiūri gimusią placentą, kad įsitikintų, jog ji yra vientisa ir neliko jokių jos dalių gimdoje. Placentos likučiai gali sukelti stiprų kraujavimą (pogimdyminę hemoragiją) ir infekcijas, todėl tai yra labai svarbi procedūra. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi.
Kai „Gyvybės Medis“ Suserga: Placentos Patologijos
Nors dažniausiai placenta veikia nepriekaištingai, kartais gali kilti problemų, kurios kelia pavojų tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Svarbu žinoti pagrindines patologijas.
Placenta Previa (Pirminė Placenta)
Tai būklė, kai placenta prisitvirtina per žemai gimdoje ir visiškai ar iš dalies uždengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis - išėjimą, pro kurį turi gimti kūdikis. Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Dažniausiai placentos pirmeiga augant nėštumui išnyksta, tačiau 0,3-0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos. Pagrindinis simptomas - neskausmingas kraujavimas antroje nėštumo pusėje. Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, nėra skausmo, kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių. Kad yra placentos pirmeiga, galima įtarti, jei vaisiaus padėtis neįprasta, pvz., sėdmenų pirmeiga ar skersinė padėtis. Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18 - 22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.
Esant šiai būklei, natūralus gimdymas dažnai yra neįmanomas, nes gimdos kakleliui veriantis placenta pradėtų atsiskirti, sukeldama mirtinai pavojingą kraujavimą. Todėl dažniausiai atliekama planinė cezario pjūvio operacija. Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykiu, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra kontraindikuotini (uždrausti), visgi, akušerės nuomone, geriau palaukti, kol placenta pakils aukščiau. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvį, gydyti anemiją (mažakraujystę).
Placentos pirmeiga pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas, kuris pavojingas abiems. Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę. Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija. Ši patologija - gana reta, pasitaikanti maždaug 0,3-0,7 proc. Jei jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, pajutote sąrėmius arba maudžia pilvą, turite kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą. Manoma, kad placentos pirmeiga vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją lemia apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka ir kt. Kraujoplūdis gali prasidėti bet kada nėštumo metu, tačiau dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje bei gimdymui prasidėjus. Kraujuoti nėščioji dažniausiai pradeda netikėtai (pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių). Kraujavimas gali kartotis, tačiau gali būti ir vienkartinis. Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja. Blogi kraujo tyrimo rezultatai. Nestiprūs, paruošiamieji sąrėmiai. Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės. Deja, tokių vidinių sąrėmių moteris nejaučia. Netipinė vaisiaus padėtis. Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu (t.y.
Placentos Atsišokimas (Abruptio Placentae)
Tai yra staigus, priešlaikinis normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimas nuo gimdos sienelės. Tai labai pavojinga ir skubi būklė. Atsiskyrus placentai, vaisius nebeaprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, o motinai kyla didelio kraujavimo pavojus. Simptomai apima staigų, stiprų pilvo skausmą, gimdos sukietėjimą ir kraujavimą iš makšties (nors kartais kraujas gali kauptis gimdoje ir nebūti matomas išoriškai). Būtina skubi medicininė pagalba.
Placenta Accreta, Increta ir Percreta
Tai retos, bet labai rimtos būklės, kai placentos gaureliai įauga per giliai į gimdos sienelę. Esant accreta, jie įauga į raumeninį sluoksnį, increta - giliai į raumenį, o percreta - perauga visą gimdos sienelę ir gali pasiekti net šlapimo pūslę ar kitus organus. Pagrindinis pavojus kyla gimdymo metu, kai placenta negali natūraliai atsiskirti. Tai sukelia masišką, sunkiai kontroliuojamą kraujavimą. Dažnai tokiais atvejais tenka atlikti histerektomiją (gimdos pašalinimą), kad būtų išgelbėta moters gyvybė.
Placenta taip pat gali „įsikurti“ žemai, jei moteriai buvo atliktas cezario pjūvis ar šalinta mioma. Labai tiksliai pamatuoti placentos plotą ir dydį labai sunku net ir pasitelkus ultragarso aparatą. Bet atliekant echoskopiją iš placentos storio, išburkimo galima įtarti tam tikrus vaisiaus sutrikimus. Nustačius, kad placenta yra žemai, moteriai nereikėtų išsigąsti, jog gali kraujuoti. Atliekant echoskopiją po kelių mėnesių placenta dažniausiai randama tinkamoje vietoje. Jei vis dėlto ji „nepašoko“ aukščiau, moteris įspėjama apie galimo makšties kraujavimo. Jai paaiškinama, kad pasirodžius kraujingų išskyrų bet kuriuo paros metu kreiptųsi į medikus. Tai požymis, kad placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
Atliekant vaisiaus ultragarsį tyrimą, visada įvertinami placentos pokyčiai, vadinami placentos branda. Kuo didesnis nėštumas, tuo daugiau jos kraujagyslėse susikaupia kalcio, ryškėja kotiledonai (placentos dalelės) ir placenta atrodo tarsi dėmėta. Placentos branda (senėjimas) prasideda 37-38 nėštumo savaitę ir apykaitinis jos paviršius mažėja. Placentos ir vaisiaus branda nėra tiesiogiai susijusios. Būna, kad subrendęs vaikelis gimsta laiku, nors ultragarsu placenta atitinka tik antrąjį brandos laipsnį arba gimsta neišnešiotas vaikelis, nors placenta ultragarsu atrodo jau subrendusi.
Placenta po Gimdymo: Nuo Ritualų iki Mokslo
Daugelyje kultūrų visame pasaulyje placenta laikoma šventa ir jai skiriami ypatingi ritualai, pavyzdžiui, užkasama po medžiu. Šiais laikais atsirado ir naujų praktikų, kurios kelia nemažai diskusijų.
Viena iš jų - placentofagija, arba placentos valgymas. Šalininkai teigia, kad tai padeda išvengti pogimdyminės depresijos, padidina energijos lygį, pagerina pieno gamybą ir papildo geležies atsargas. Placenta gali būti vartojama žalia, termiškai apdorota arba, populiariausias būdas, išdžiovinama, sumalama ir sudedama į kapsules. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią naudą, yra labai mažai. Medikai įspėja ir apie galimus pavojus: netinkamai apdorotoje placentoje gali būti bakterijų, toksinų ar sunkiųjų metalų.
Kita praktika - lotoso gimimas, kai virkštelė nėra nukerpama, o paliekama prisitvirtinusi prie kūdikio ir placentos, kol nudžiūsta ir nukrenta pati (tai trunka 3-10 dienų). Šios praktikos šalininkai tiki, kad tai užtikrina švelnesnį perėjimą kūdikiui iš gimdos į išorinį pasaulį. Medikai įspėja dėl didelės infekcijos rizikos, nes negyvas audinys yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams.
Placentos Ateitis: Kamieninių Ląstelių Šaltinis
Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke. Straipsnio autorė: žmogaus genetikos magistrė Liat Ben-Senior, 2020 m.
Placenta yra daug daugiau nei tik laikina jungtis. Tai nepaprastai sudėtingas, protingas ir gyvybiškai svarbus organas, be kurio nebūtų įmanomas naujos gyvybės stebuklas. Ji maitina, saugo, kvėpuoja už kūdikį ir netgi ruošia mamą motinystei. Nors jos darbas trunka tik devynis mėnesius, jos palikimas - sveikas ir stiprus naujagimis - išlieka visam gyvenimui.