Ikimokyklinio ugdymo turinys suprantamas kaip dinamiškas procesas, apimantis du pagrindinius lygmenis: planuojamą ugdymo(si) turinį ir pasiektą ugdymo(si) turinį. Šis turinys yra struktūrizuotas į 18 vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir gebėjimai. Taigi, ugdymo(si) turinyje atsispindi vaikų veiksenos, esminės nuostatos ir esminiai gebėjimai. Vaikai žinias ir patirtį įgyja aktyviai veikdami - žaisdami, judėdami, pažindami, bendraudami ir kt. Ugdymo(si) turinys yra sudarytas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui, paliekant pedagogui interpretacinę laisvę atrenkant tinkamą turinį skirtingo amžiaus vaikams, pasitikint jo kompetencija. Priešmokyklinis ugdymas vyksta pagal "Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą".
Darželio pedagogės, ugdydamos vaikus, integruoja įvairių metodikų elementus, o visose grupėse plačiai naudojamas projektinis metodas. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų svarbiausi yra: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si) principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas ir šeimos bei mokyklos partnerystės principas.
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas užtikrina, kad ugdymo(si) turinys atitiktų vaiko amžių, jo individualius poreikius ir vystymosi ypatumus. Žaismės principas pabrėžia žaidimo svarbą vaiko ugdyme, kaip pagrindinę veiklą, per kurią vaikas mokosi, tyrinėja ir atranda pasaulį. Sociokultūrinio kryptingumo principas orientuoja ugdymą į vaiko integravimąsi į visuomenę, kultūros vertybių perėmimą. Integralumo principas skatina ugdymo turinio vientisumą, ryšį tarp skirtingų ugdymo(si) sričių. Įtraukties principas užtikrina, kad visi vaikai, nepaisant jų individualių skirtumų, turėtų lygias galimybes dalyvauti ugdymo(si) procese. Kontekstualumo principas sieja ugdymą su vaiko gyvenimo patirtimi, aplinka. Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas akcentuoja partnerystę ugdymo(si) procese, kurioje mokytojas yra vaiko pagalbininkas ir bendražygis. Lėtojo ugdymo(si) principas skatina gilų įsitraukimą į veiklą, atsisakant skubėjimo. Reflektyvaus ugdymo(si) principas skatina vaiką ir mokytoją apmąstyti savo veiksmus, patirtis, emocijas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Šeimos ir mokyklos partnerystės principas yra itin svarbus, nes mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Universal Design for Learning: UDL
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Realų ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, vertybinė nuostata „Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam“ yra glaudžiai susijusi su esminiais gebėjimais, tokiais kaip maisto produktų atpažinimas ir paruošimas (A1), higienos įgūdžiai (A2) ir saugaus elgesio taisyklės (A3). Gebėjimas ragauti įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, padedamas suaugusiojo ruošti maistą, įvardyti sveikus ir saikingai vartotinus produktus, plauti, pjaustyti vaisius ir daržoves, gaminti užkandžius ir salotas, aiškintis maisto kilmę ir svarbą, bei išvardyti, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, yra esminiai žingsniai link sveikos mitybos įpročių formavimo. Taip pat svarbu, kad vaikas, padedamas suaugusiojo, mokytųsi naudotis tualetu, praustis, šluostytis veidą, apsirengti ir nusirengti, apsiauti ir nusiauti batus, bei tvarkingai sudėti daiktus. Savarankiškumas šioje srityje skatina vaiko savivertę. Žinios apie šviesoforo spalvas, saugų eismą, elgesį gatvėje ir gamtoje, atpažįstamus ir netinkamus prisilietimus, bei gebėjimas atpažinti ir įvardyti saugos taisykles ir pavojingas situacijas, yra gyvybiškai svarbios vaiko saugumui.
Kiti esminiai gebėjimai apima fizinę raidą. Pavyzdžiui, gebėjimas atlikti įvairius judesius: pralįsti pro kliūtis keturpėsčias, savarankiškai atsistoti, stovėti, atsitūpti, pasilenkti, eiti į priekį, į šoną ir atgal, bėgti tiesiomis kojomis, lipti laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, pastovėti ant vienos kojos, tikslingai judėti, bėgti keičiant kryptį ir greitį, lipti ir nulipti laiptais pakaitiniu žingsniu, nušokti nuo laiptelio, atsispiriant abiem kojomis, pašokti nuo žemės, peršokti liniją, eiti ant pirštų galų, eiti siaura linija, bėgti didinant ir mažinant tempą, šokinėti abiem ir ant vienos kojos, minti ir vairuoti triratuką, balansinį dviratį, eiti pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keliant kelius, bėgioti vingiais, išsisukinėjant, šokinėti nuo vienos kojos ant kitos, judant pirmyn, lipti kopėtėlėmis, mesti kamuolį iš įvairių padėčių, sugauti jį sulenkiant rankas per alkūnes, spirti kamuolį iš įvairių padėčių į taikinį, stengtis taisyklingai sėdėti, stovėti, vaikščioti, ištvermingai bėgti ilgesnius atstumus, šokti į tolį ir aukštį, laisvai koordinuotai judėti, orientuotis erdvėje. Šie gebėjimai (B1) sudaro pagrindą sveikam fiziniam vystymuisi ir judrumui.
Taip pat svarbūs yra smulkiosios motorikos gebėjimai (B2): tikslingai siekti daikto, jį pačiupti ir laikyti saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suimti smulkų daiktą, perimti daiktą iš vienos rankos į kitą, dėti vieną ant kito, taisyklingai laikyti rašiklį, gana tiksliai atlikti judesius plaštaka ir pirštais bei ranka, ištiestomis rankomis pagauti didelį kamuolį, taisyklingai laikyti pieštuką ir žirkles, tiksliai atlikti sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais, veiksmus su smulkiais daiktais atlikti vikriai, tiksliai ir kruopščiai, tiksliai valdyti pieštuką ir žirkles ką nors piešiant, kirpimo metu.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis ,,Ikimokyklinio vaikų vertinimo pasiekimų aprašu” (Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras 2014 m.). Vaikų ugdymosi pasiekimai - tai ugdymo procese įgyti vaikų gebėjimai, žinios ir supratimas, nuostatos, apie kuriuos sprendžiame iš vaikų veiklos ir jos rezultatų. Visi vaikai yra skirtingi, turi skirtingą ugdymosi patirtį, skirtingą mokymosi stilių, tempą, todėl jų pasiekimai įvairiose ugdymosi srityse nevienodi. Vaiko pažanga priklauso ne tik nuo jo individualių galių, bet ir nuo ugdytojų profesionalumo. Kiekvienoje iš vaiko ugdymosi pasiekimų sričių išskirti šeši vaiko pasiekimų žingsniai, rodantys vaiko pažangą nuo gimimo iki šešerių metų. Kaupiant pasiekimų aplanką labai svarbi yra vaiko nuomonė. Jis atrenka, kurį savo darbelį, kurią nuotrauką norėtų įdėti į aplanką ir pakomentuoja, kodėl.
Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas atliekamas 2 kartus per metus. Tėvai apie auklėtojos pastebėtus ką tik įgytus vaikų pasiekimus informuojami nuolat, individualių susitikimų, pokalbių metu. Metų pabaigoje tėvai informuojami apie tai, ar vaikas pasiekė mokslo metams numatytų ugdymosi rezultatų. Tėvams pateikiama informacija apie vaiko stipriąsias puses, ugdymosi poreikius ir tolesnio ugdymo gaires.
Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Sakykime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus skirtus 0-3 metų vaikams ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #zingsniai