Antivirusinių vaistų vartojimas nėštumo ir gimdymo metu: išsami apžvalga

Nėštumas - tai ypatingas ir atsakingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių bei emocinių pokyčių. Šiuo metu ypatingai svarbu užtikrinti ne tik motinos, bet ir besivystančio vaisiaus sveikatą. Viena iš svarbių temų, keliančių daug klausimų, yra antivirusinių vaistų (ir apskritai vaistų) vartojimas nėštumo ir gimdymo metu. Nors virusinės infekcijos gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo metu, vaistų pasirinkimas ir vartojimas reikalauja itin didelio atsargumo ir kruopštaus gydytojo bei pacientės bendradarbiavimo.

Vaistų vartojimo nėštumo metu pagrindiniai principai

Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė.

Pagrindinis principas - vengti bet kokių vaistų, nebent jų vartojimas yra absoliučiai būtinas ir neišvengiamas. Jei atsiranda būtinybė vartoti vaistus, tai turi būti daroma tik gydytojo paskyrimu ir jo griežtai prižiūrint. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą, atsižvelgdamas į galimą riziką ir naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Svarbu pasirinkti mažiausią galimą vaisto dozę ir trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį.

Vaistų vartojimo nėštumo metu rizikos kategorijos, nors ir nebeatnaujinamos nuo 2015 m., suteikia bendrą supratimą:

• A: Kontroliuojamų klinikinių nėščiųjų tyrimų metu nenustatyta jokio pavojaus vaisiui.
• B: Įrodyta, kad vaistas saugus žmonėms, arba nenustatyta jokio pavojaus vaisiui gyvūnų tyrimų metu (jeigu nebuvo atlikta klinikinių nėščiųjų tyrimų), arba nėra duomenų apie pavojų žmonėms, nors gyvūnų tyrimų metu ir rasta duomenų apie pavojų vaisiui.
• C: Rizika gali būti nekontroliuojama, t.y. trūksta klinikinių žmonių ir gyvūnų tyrimų, arba gyvūnų tyrimų metu nustatytas pavojus vaisiui. Galima skirti, jeigu laukiamas gydymo veiksmingumas yra didesnis už tikėtiną žalą vaisiui.
• D: Klinikinių tyrimų arba klinikinės praktikos metu įrodytas pavojingumas vaisiui. Galima skirti, jeigu laukiamas gydymo veiksmingumas yra didesnis už tikėtiną žalą vaisiui.
• X: Kontraindikuotina nėštumo metu. Klinikinių arba gyvūnų tyrimų metu nustatytas pavojus vaisiui, kurio negali persverti jokia laukiama gydymo nauda.

Nėštumo metu vaistai gali būti klasifikuojami pagal poveikį:

• Embriotoksiniai vaistai: neigiamai veikia embrioną, ypač žalingi pirmosiomis savaitėmis po pastojimo.
• Teratogeniniai vaistai: žalingi vaisiui nuo 3 iki 8-10 vystymosi savaitės, gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, sukelti vaisiaus apsigimimus.
• Fetotoksiniai vaistai: kenkia jau subrendusiam ir pilvelyje augančiam mažyliui.

Konkretūs vaistų tipai ir jų vartojimas nėštumo metu

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas, gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Nors ibuprofenas kartais laikomas saugiu pirmojoje nėštumo pusėje, vėlesniu laikotarpiu jo vartoti nerekomenduojama. Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. NVNU vartojimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali padidinti persileidimo tikimybę. Paskutinius tris nėštumo mėnesius NVNU nerekomenduojama vartoti, nes dėl jų kūdikio širdies kraujagyslelė gali užsidaryti anksčiau nei turėtų, o tai gali sukelti padidėjusį kraujospūdį kūdikio plaučiuose. Vartojant NVNU, moterims taip pat gali būti sunku pradėti gimdymą arba gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis.

Paracetamolis (acetaminofenas), veiklioji Tylenol medžiaga, yra dažnas gydytojų rekomenduojamas nereceptinis vaistas nuo skausmo ir karščiavimo. Jį galima vartoti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau svarbu jį vartoti saikingai. Nors paracetamolis nėra tiesiogiai susijęs su persileidimu ar įgimta negalia, ilgalaikis jo vartojimas (nuolat 28 dienas ir ilgiau) gali padidinti elgesio problemų vaikystėje riziką. Gydytojai gali skirti acetaminofeną tokį, koks yra, arba kartu su kitais vaistais.

Opioidai - stiprūs receptiniai vaistai, laikomi narkotikais. Jų vartojimas nėštumo metu yra griežtai kontroliuojamas. Jei nėščia moteris vartoja opioidus, kūdikis susiduria su jais ir gali tapti priklausomas. Gimęs kūdikis patiria abstinencijos simptomus, žinomus kaip naujagimių abstinencijos sindromas (NAS).

Aspirinas nėščiosioms gali būti skiriamas gydant tam tikras būkles, pavyzdžiui, preeklampsiją. Jis mažina kraujo krešulių riziką, tačiau taip pat didina didelio kraujavimo riziką.

Antivirusiniai vaistai nuo virusinio hepatito B (HBV):Virusinis hepatitas B yra infekcinė liga, sukelianti kepenų uždegimą. Ūminė HBV infekcija nėštumo metu dažniausiai būna lengva, tačiau didelė rizika persiduoti vaisiui kyla gimdymo metu arba netoli jo (iki 60%). Todėl visą nėštumą turėtų būti atliekama periodinė stebėsena. Jei motinai išlieka HBsAg (+) ir/arba jos kraujo serume aptinkama HBV-DNR, kūdikis, be pirmosios hepatito B vakcinos dozės, turėtų gauti hepatito B imunoglobuliną (HBIG) gimimo metu. Antivirusinis gydymas paprastai nebūtinas, išskyrus atvejus, kai yra ūminis kepenų nepakankamumas arba užsitęsęs sunkus hepatitas. Tokiu atveju tinkamais pasirinkimais laikomi tenofoviro disoproksilo fumaratas (TDF) arba lamivudinas, nes abu buvo saugiai naudojami nėštumo metu.

Lėtiniu hepatitu B (LHB) sergančios moterys nėštumą paprastai toleruoja gerai, tačiau nėštumo metu ir po gimdymo gali pasireikšti kepenų paūmėjimai. Sprendimas pradėti LHB gydymą nėštumo metu priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kepenų cirozę, HBeAg, anti-HBe, HBV-DNR ir ALT rodiklius. Kūdikiai, gimę gavę specifinį HB imunoglobuliną (HBIG) ir pirmąją hepatito B vakcinos dozę, gali būti maitinami krūtimi, svarbu, kad kūdikis užbaigtų hepatito B skiepijimo schemą.

Vaistai nuo astmos:Nėščiųjų astma dabar sėkmingai gydoma. Jei prieš pastojant moteris vartojo antiastminius vaistus, gydymas tęsiamas. Paprastai skiriami inhaliaciniai vaistai, pasižymintys vietiniu poveikiu. Svarbiausia vengti sisteminio poveikio vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą. Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai (pvz., salbutamolis) yra saugūs vartoti nėščiosioms. Inhaliuojami kortikosteroidai (pvz., flutikazonas, budezonidas) taip pat laikomi saugiais.

Kiti vaistai ir svarbūs aspektai:

• Magnis: skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
• Vitaminas A: didelės vitamino A dozės yra žalingos vaisiui, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A.
• Vitaminas C: paros dozė yra 100 mg. Padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų, bet ne tablečių, nes didelės vitamino C dozės gali sukelti inkstų akmenų formavimosi riziką.
• Geležies preparatai: skiriami esant mažakraujystei, kuri nėštumo metu pasireiškia itin dažnai.
• Folio rūgštis: labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Rekomenduojama vartoti 400 μg per parą, tęsiant visą nėštumą.
• Kalcis: rekomenduojama gauti 1000 mg per parą.
• Vitaminas D: skiriamas nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore. Rekomenduojama 1000-2000 TV per dieną.
• Polivitaminai: skiriami, jei mityba nepakankama, yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar sulėtėjęs vaisiaus augimas. Tačiau rutininis polivitaminų skyrimas visoms nėščiosioms nėra rekomenduojamas.

Vaistų vartojimas gimdymo metu

Gimdymo metu gali prireikti skatinti gimdymą. Tokiu atveju gali būti naudojamas vaistas Misodel, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos mizoprostolio. Misodel vartojamas norint paskatinti prasidėti gimdymui praėjus ne mažiau kaip 36 nėštumo savaitėms, kai gimdos kaklelis nėra subrendęs ir yra klinikinė indikacija skatinti gimdymą. Mizoprostolis priklauso vaistų, vadinamų prostaglandinais, grupei. Prostaglandinai suminkština gimdos kaklelį ir skatina gimdos susitraukimus.

Misodel vartoti negalima:

• Jei yra alergija mizoprostoliui.
• Jei jau prasidėjo gimdymas.
• Jei vaisius nėra sveikas.
• Kartu su kitais gimdymą lengvinančiais ar skatinančiais vaistais.
• Jei gimda buvo operuota (įskaitant cezario pjūvį).
• Jei gimda nenormalios formos.
• Jei placenta dengia gimdymo takus ar yra kraujavimas iš makšties.
• Jei vaisiaus padėtis netinka natūraliam gimdymui.
• Jei yra vaisiaus vandenų uždegimo požymių.
• Jei nėštumo trukmė nesiekia 36 savaičių.

Misodel galima vartoti tik prižiūrint specialistui. Prasidėjus gimdymui, gimdoje paliktas Misodel gali ją stimuliuoti per stipriai. Jei gimdos susitraukimai truktų per ilgai, būtų per stiprūs arba kiltų pavojus vaisiui, Misodel tektų pašalinti.

Atsisakymas nuo žalingų įpročių

Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant.

• Alkoholis: gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus alkoholio sindromą, vystymosi defektus. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
• Rūkymas, narkotinės ir psichotropinės medžiagos: gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, apsigimimus, raidos atsilikimą, staigią mirtį.

Fizinis aktyvumas ir kelionės

Nėštumo metu rekomenduojamas saikingas fizinis aktyvumas, padedantis išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Naudingi Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Tačiau reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo pavojų ar smūgį į pilvą. Būtina aptarti fizinio aktyvumo galimybes su gydytoju.

Kelionės sveikai nėščiajai, neturinčiai komplikacijų, paprastai nekelia didesnės rizikos. Saugiausia keliauti antroje nėštumo pusėje. Prieš kelionę būtina apsilankyti pas gydytoją. Ilgi skrydžiai gali didinti giliųjų kojų venų trombozės riziką, kurią galima sumažinti dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir judant.

Kitos svarbios temos

• Mityba: turėtų būti visavertė ir subalansuota, turtinga skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Svarbu vengti termiškai neapdorotų maisto produktų, neplautų vaisių ir daržovių, taip pat tam tikrų produktų, kaip pelėsinis sūris, nepasterizuoti pieno produktai, kepenys, paštetas.
• Kofeinas: rekomenduojama norma - ne daugiau 200 mg per dieną.
• Sveikata ir apsauga: svarbu vengti perkaitimo, saulės vonių saulės kaitriausiomis valandomis, pirčių ir soliariumų. Galima plaukioti baseine, tačiau ne ilgiau nei 45 minutes.
• Miego sutrikimai: dažnas nėščiųjų skundas. Pagerinti miego kokybę galima laikantis režimo, pasivaikščiojimų, ramios muzikos ir meditacijos.

Apibendrinant, antivirusinių vaistų ir kitų medikamentų vartojimas nėštumo ir gimdymo metu reikalauja itin didelio atidumo. Visada svarbiausia konsultuotis su gydytoju, kuris, įvertinęs individualią situaciją, paskirs saugiausią ir efektyviausią gydymą, siekiant užtikrinti geriausią rezultatą tiek motinai, tiek vaisiui.

tags: #antivirusiniu #vaistu #vartojimas #nestumo #ir #gimdymo