Kviečiame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vadovus, pavaduotojus ugdymui ir pedagogus į kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi stažuotę Latvijoje. Ši stažuotė suteikia unikalią galimybę giliau susipažinti su Latvijos švietimo sistema, analizuojant vaikų ugdymosi proceso stiprybes tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus ugdymo įstaigose. Programa parengta pagal akredituotą VšĮ „Vaikų ugdymas“ programą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų veiklos kokybės modeliavimas“.
Latvijos švietimo sistema: istorinė perspektyva ir dabartinė struktūra
Latvijos Respublika - valstybė Europos šiaurės rytuose, kurios švietimo sistema yra administruojama trimis lygmenimis: valstybiniu, savivaldybių ir privačiu. Švietimo politika šalyje yra glaudžiai susijusi su Europos Sąjungoje galiojančiais principais. Istoriškai Latvijos švietimo sistema formavosi per kelis amžius, patyrusi įvairių kultūrų ir politinių režimų įtaką. Pirmosios mokyklos, kuriose mokyta lotynų kalba, prie bažnyčių ir vienuolynų 13 amžiuje steigė vokiečių feodalai. Pirmoji vokiečių mokykla Rygoje įkurta 1211 m. prie Rygos katedros. 1630 m. Švedijos karalius Gustavas II Adolfas įsteigė pirmąją gimnaziją Rygoje, kurią galėjo lankyti ir valstiečių vaikai. Pagal 1687 m. įstatymą, žemvaldžiai turėjo dvaruose įsteigti pradines mokyklas, į kurias valstiečiai privalėjo žiemą leisti vaikus. 1775 m. Mintaujoje (Jelgavoje) įkurta pirmoji aukštesnioji mokykla - Petro I akademija, kuri 1801 m. buvo reorganizuota į universitetą, o 1806 m. - į gimnaziją. Valmieroje (1839), Irlavoje (1840) ir Rygoje (1870) įsteigtos mokytojų seminarijos, kuriose dėstyta vokiečių kalba.
19 amžiaus viduryje didėjo rusų kultūros įtaka. Rygoje įsteigta berniukų (1867) ir mergaičių (1868) gimnazija rusų dėstomąja kalba. Vokiečių dvarininkai per mokyklas stengėsi germanizuoti vietos gyventojus. Daugelyje valsčių (1-3 metai) ir parapinėse (4-5 metai) mokyklose 19 amžiaus viduryje imta mokyti vokiečių kalba. 19 amžiaus pabaigoje, prasidėjus rusifikacijai, Latvijos mokyklos 1885 m. buvo priskirtos Rusijos mokyklų sistemai. 1887 m. visose mokyklose (išskyrus valsčių mokyklų pirmuosius 2 metus) įvesta rusų dėstomoji kalba. 1897 m. 79,7 % gyventojų buvo raštingi.
1918 m. priimtas pirmasis švietimo įstatymas, galiojęs iki 1940 m. 1919 m. įvestas privalomas nemokamas pradinis šešiametis (9-15 metų vaikams) ir keturmetis vidurinis (15-19 metų) mokslas gimtąja kalba. Vidurinis ir aukštasis mokslas buvo mokamas. 1920-1939 m. parengta 8000 specialistų su aukštuoju išsilavinimu. 1940 m. veikė 86 ikimokyklinės įstaigos, 1700 pradinių ir vidurinių mokyklų, 70 gimnazijų, 12 komercijos mokyklų, 7 technikumai, 4 mokytojų institutai ir 4 aukštosios mokyklos.
Sovietinės okupacijos metais švietimo sistema buvo reformuota, o privačios mokyklos nacionalizuotos. 1945 m. įvestas privalomas nemokamas septynmetis (7-14 metų vaikams), o 1959 m. - aštuonmetis mokslas (7-15 metų vaikams). Bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose dėstomąja rusų kalba mokslas truko 10 metų, latvių kalba - 11 metų.
Atkūrus nepriklausomybę pradėta švietimo reforma. 1991 m. įvestas privalomas nemokamas devynmetis pagrindinis mokslas (7-16 metų vaikams), pradėtos steigti privačios mokyklos. Švietimą tvarko Švietimo ir mokslo ministerija.
Ikimokyklinis ugdymas Latvijoje: nuo darželio iki parengiamųjų klasių
Ikimokyklinis ugdymas Latvijoje yra pirmoji švietimo grandis, nuo kurios prasideda ugdymo procesas. Didžiausias dėmesys skiriamas vaiko savarankiškumui ir asmenybės tobulėjimui. Dažniausiai vaikų darželius įkuria savivaldybės, verslo įmonės arba pavieniai asmenys. Ikimokyklinio ugdymo pagrindinis uždavinys yra skatinti vaikų protinį, fizinį ir socialinį vystimąsi, stiprinti jo norą mokytis, ruošti jį tolimesniam mokymuisi.
Pedagogai, dirbantys vaikų darželiuose, turi aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą. Latvijoje darželiuose dažniausia veiklos forma yra žaidimas. Darželiuose vartojama kalba gali būti latvių, rusų, lenkų arba kita, priklausomai nuo tėvų pageidavimų. Vidutiniškai darželiai veikia 12 valandų per dieną. Viešosios ikimokyklinės įstaigos yra finansuojamos vietos valdžios, o specialiosios ikimokyklinės institucijos gauna finansavimą iš vyriausybės. Vaikų darželiuose yra ir specialiosios grupės, kurios pritaikytos įvairių sutrikimų turintiems vaikams. Tėvams taip pat yra sudarytos sąlygos vaikus auklėti namuose.
Nuo 2001 m. Latvijoje veikia privalomos parengiamosios klasės (5-7 metų vaikams), o ikimokyklinis ugdymas apima ir neprivalomus vaikų darželius (1-5 metų vaikams). 2017 m. veikė 642 ikimokyklinės įstaigos, kuriose ugdėsi 96 626 vaikai ir dirbo 11 525 pedagogai. 2022 m. ikimokyklinėse įstaigose buvo ugdomi 85 189 vaikai, sudarydami 4525 grupes.
Stažuotės Latvijoje: praktinis susipažinimas su ugdymo įstaigomis
Ši kvalifikacijos kėlimo stažuotė siūlo praktinį pažintį su Latvijos ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Programa apima vizitus į konkrečias įstaigas, siekiant išanalizuoti jų veiklos modelius ir kokybę.
Pirmoji stažuotės diena prasidės 2024 m. [Data], atvykstant 10 val. į Ādažu Valdorfskola (Adaži Valdorfo mokyklą ABVS). Po grupės narių susipažinimo ir pažintinės ekskursijos pradžios, 10 val. 30 min. - 12 val. 30 min. vyks naujausios - Ādažu sākumskola - Latvijos mokyklos lankymas ir vienos pradinių klasių mokinių pamokos stebėjimas, ypatingą dėmesį skiriant sklandaus vaikų perėjimo iš darželio į mokyklą organizavimui. Po pietų pertraukos (12:30 - 13:30 val.) ir trumpo laisvo laiko (13:30 - 14:00 val.), 14 val. 30 min. - 16 val. 30 min. bus lankoma Ādažu pirmsskolas izglītības iestāde „STRAUTIŅŠ” (Adažių ikimokyklinė ugdymo įstaiga „Strautins“). Diena baigsis 16 val. 30 min. - 17 val. apibendrinimu ir aptarimu.
Antroji stažuotės diena (2024 m. [Data]) bus skirta gilesniam įstaigų veiklos analizei ir kultūrinio pažinimo patirčiai. Ryto programa (8:00 - 10:00 val.) bus skirta pasirinktos įstaigos veiklos stebėjimui ir analizei. Vėliau (10:00 - 13:00 val.) numatytas seminaras ir diskusija apie ikimokyklinio ugdymo kokybės modeliavimą ir inovacijas Latvijoje. Po pietų (13:00 - 14:00 val.) bus pertrauka pietums. Nuo 14 val. 30 min. iki 16 val. vyks tarpusavio patirties mainai ir diskusijos. Diena baigsis 16 val. - 18 val. apibendrinimu ir stažuotės sertifikatų įteikimu.
Vakare, 17 val. - 19 val., stažuotės dalyviai turės galimybę kurti tarpusavio ryšius dalyvaujant kultūrinės edukacijos vakaronėje - aktyvus dalyvavimas Latvijos folkloro vakaronėje ir latviškos kultūros pažinimas.
Gaudeamus XVI - Latvių folklorinis šokis (Latvian folk dance)
Stažuotės organizaciniai aspektai ir kaina
Stažuotė yra mokama. Kaina siekia 300 Eur, į kurią įskaičiuojamos kelionės išlaidos, nakvynė dviviečiame kambaryje, pusryčiai ir numatytos edukacinės veiklos. Į šią kainą neįskaičiuotos pietų ir vakarienės išlaidos. Kainą galima derinti, jei transportą organizuojatės savarankiškai.
Stažuotės dalyviams bus išduodami akredituoti pažymėjimai, patvirtinantys įgytas žinias ir patirtį. Tai puiki proga ne tik gilinti profesines kompetencijas, bet ir pažinti kaimyninės šalies kultūrą bei ugdymo sistemą.
Bendrojo lavinimo ir aukštasis mokslas Latvijoje
Be ikimokyklinio ugdymo, svarbu paminėti ir bendrojo lavinimo bei aukštojo mokslo sistemą Latvijoje. Bendrojo lavinimo sistemą sudaro pagrindinė (7-16 metų vaikams), vidurinė (nuo 16 iki 19 metų) ir profesinė vidurinė (15-19 metų) mokykla. 2023 m. veikė 36 pradinės mokyklos, 238 savivaldybių pagrindinės ir 72 privačios pagrindinės bei 231 vidurinė mokykla (gimnazija), jose mokėsi apie 220 000 mokinių (iš jų - 21 584 pirmokai), dirbo 25 986 mokytojai. 2018 m. profesinėse mokyklose iš viso mokėsi 27 161 studentas, dėstė 2669 dėstytojai.
Aukštasis mokslas Latvijoje iš dalies yra mokamas. Nuo 1999 m. aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines ir neuniversitetines (kolegijas). Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji (bakalauro studijos) - 3-4 metai, antroji (magistrantūra) - 1-2 metai, trečioji (doktorantūra) - 3-4 metai; neuniversitetinės studijos trunka 2-4 metus. Dėstoma latvių kalba, tačiau buvo grupių rusų ir anglų kalbomis. 2023 m. veikė 52 aukštosios mokyklos, kuriose 2022 m. studijavo iš viso 75 368 studentai, dirbo 5058 dėstytojai.
Latvijos kultūrinis ir edukacinis kraštovaizdis
Latvija taip pat didžiuojasi savo turtingu kultūriniu paveldu, kuris atsispindi ir švietimo sistemoje. 2018 m. šalyje veikė 1597 bibliotekos, o 2023 m. - 111 muziejų (įskaitant ir filialus), tarp kurių 16 nacionalinių, 76 miestų savivaldybių, 9 autonominiai ir 10 privačių. Šios institucijos ne tik saugo Latvijos istoriją ir kultūrą, bet ir aktyviai dalyvauja edukaciniuose procesuose, siūlydamos įvairias programas ir parodas. Dalyvavimas Latvijos folkloro vakaronėje stažuotės metu leis ne tik pažinti latvišką kultūrą, bet ir patirti jos gyvybingumą per tradicinius šokius, dainas ir papročius.
Ši stažuotė yra puiki galimybė ugdymo profesionalams praplėsti savo akiratį, pasisemti naujų idėjų ir užmegzti tarptautinius ryšius, gilindamiesi į ikimokyklinio ugdymo sistemos ypatumus Latvijoje.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #sistema #latvijoje