Dalius Misiūnas, dabartinis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, yra žmogus, kurio karjeros kelias atspindi nuolatinį siekį, ambicijas ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Jo istorija - tai ne tik asmeninių tikslų įgyvendinimo pasakojimas, bet ir gilesnių pamokų apie švietimo sistemą, profesinio pasirinkimo svarbą ir lyderystės esmę. Nuo ankstyvų svajonių sukurti karjerą ir šeimą iki vadovavimo vienai svarbiausių šalies verslo mokyklų, D. Misiūno patirtis yra vertinga mokymosi priemonė tiek studentams, tiek plačiajai visuomenei.
Ankstyvieji metai ir svajonės: Noras siekti ir kurti
Dar iki 33-ejų metų Dalius Misiūnas turėjo du svarbius tikslus: tapti direktoriumi ir sukurti šeimą. Šie tikslai, kuriuos jis pats vadina „planu chuliganu“, atspindi jo ankstyvą orientaciją į karjerą ir asmeninį gyvenimą. „Iki Kristaus amžiaus norėjau susikurti karjerą ir šeimą“, - LRT TELEVIZIJAI sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Šis noras siekti ir kurti buvo varomoji jėga, skatinanti judėti pirmyn. Nors kilęs iš Alytaus, D. Misiūnas prisimena, kad po mokyklos pats buvo gerokai pasimetęs, neturėdamas aiškaus scenarijaus ateičiai. Tais laikais, kai rinkosi studijas, tai nebuvo labai populiaru. Aplinkos įtaka lėmė pirminius pasirinkimus, pavyzdžiui, tėvo profesija energetikos įmonėje atrodė visai nebloga. Tačiau vėliau studijos Švedijos Lundo universitete tapo lūžio tašku, padėjusiu apversti jo požiūrį į mokslą ir ateities planavimą.
Švedijoje įgytos žinios ir patirtis atvėrė naujas perspektyvas. D. Misiūnas su bendrakursiais netgi svarstė, kaip įmanoma pratęsti studijas, atsisakant sotesnio gyvenimo ir taupant stipendiją. „Pamodeliavome tokį scenarijų: o kas būtų, jeigu mes pusę stipendijos išleistume dabar, o dar pusę atsidėtume dar kitam pusmečiui?, - prisiminimais dalinasi pašnekovas. - Pasirodo įmanoma, jeigu susispaudi truputį, pasitaupai ir neleidi pinigų be reikalo.“ Ši patirtis parodė, kad suplanavus ir šiek tiek pasiaukojus, galima pasiekti net ir sudėtingesnių tikslų.
Akademinis kelias ir tarptautinė patirtis
Meilė mokslui ir Skandinavijai nesibaigė po studijų. Prieš išvykstant į Lietuvą, po mainų programos, D. Misiūnas kreipėsi į savo bakalaurinio darbo vadovą su prašymu išbandyti jėgas įdomiame projekte. „Jei būtų galimybė, aš norėčiau pabandyti“, - sakė jis. Pasinaudojęs internetu, išsiaiškinęs projekto detales ir nusiuntęs savo paraišką, jis netrukus sulaukė atsakymo: „kraukis lagaminus ir važiuok“. Taip prasidėjo jo kelionė į Australiją, kur po pusantrų metų jis siekė technologijų mokslo daktaro laipsnio.
Australijoje D. Misiūnas patyrė ne tik akademinį, bet ir socialinį priėmimą. „Pirmą dieną, kai ten atskridau, mane pasitiko profesorius iš universiteto, iš karto nusivežė į namus, pavalgyti „lunchą“ (pietus - LRT.lt), tada nuvežė į viešbutį. Kitą vakarą jau kitas kolega pasikvietė. Toks labai artimas bendravimas“, - prisimena jis. Ši patirtis parodo, kad tarptautinėje akademinėje bendruomenėje didelis dėmesys skiriamas ne tik moksliniams pasiekimams, bet ir asmeniniam palaikymui bei integracijai.
Po doktorantūros D. Misiūnas atsidūrė kryžkelėje: turėjo tris darbo pasiūlymus - Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje. Nors turėjo galimybių likti kur tik būtų panorėjęs, jo širdis traukė namo, į tėvynę. „Sėkmingai dirbęs Australijos universitete, stažavęsis daugybėje šalių, jis neslepia - turėjo galimybių likti kur tik būtų panorėjęs, tačiau traukė namai tėvynėje“, - teigiama straipsnyje.
Grįžimas į Lietuvą ir karjeros posūkiai
Grįžus į Lietuvą, D. Misiūno karjeros kelias įgavo naują kryptį. Jis pastebėjo skirtumus tarp vakarietiško ir lietuviško požiūrio į darbą ir karjeros pradžią. „Kai darbavausi Lietuvoje, atsinešiau savo doktorantūros darbo pristatymą, buvau pripratęs, kad Vakaruose tu ateini ir pasakoji: va šitą tyrinėjau, čia mano rezultatai, štai aš tą padariau. Aš savo būsimame darbe atverčiu tą kompiuterį ir sakau, kad galiu parodyti savo prezentaciją. Į mane pažiūrėjo ir sako: „Ai, šitą gal vėliau parodysi, dabar pakalbėk, kiek tau čia to atlyginimo reiktų“, - pasakodamas juokiasi Dalius. Tai parodo, kad Lietuvoje karjeros pradžioje didesnis dėmesys galėjo būti skiriamas deryboms dėl atlyginimo nei moksliniams pasiekimams.
Lietuvoje D. Misiūnas greitai kilo karjeros laiptais, pradėjo domėtis vadyba. „Įsidarbinau ir man sako: „tu dabar būsi projektų inžinierius“. Kitas karjeros laiptelis, tada išsiaiškinau, buvo projektų vadovas. Aš inžinierius, tuo metu nebūčiau net sugebėjęs apskaičiuoti atsipirkimo projekto veikloje, jei jau taip atvirai kalbėti. Galvoju, na gerai, reikia daryti, jeigu yra galimybė“, - prisimena jis. Šie žodžiai atskleidžia jo gebėjimą imtis iššūkių ir mokytis naujų dalykų, net jei iš pradžių trūksta patirties. Per kitą dešimtmetį jis vadovavo didžiausioms energetikos, prekybos įmonėms, buvo išrinktas vienu geriausių vadovų, dirbo su politikais ir dalyvavo universitetų tarybų veikloje.
Lyderystė ir jos principai
D. Misiūnas lyderystę apibrėžia trumpai ir aiškiai: „drąsa ir atsakomybė“. „Drąsa, nes tu turi pradėti pokytį, tu turi būti pakankamai drąsus, kad atsisakytum komforto dėl galimybės ir rizikos, nes bet koks pokytis gali baigtis teigiamai arba neigiamai“, - teigia jis. Jis pats nemėgsta stabilumo ir jam išeiti iš komforto zonos yra įprasta. Šis požiūris padėjo jam priimti naujus iššūkius, tokius kaip ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus pareigos.
Jūsų misija viską pakeis
Netikėtai sutiktas žmogus gatvėje pasiūlė kandidatuoti į ISM rektoriaus pareigas, ir nors pirminė reakcija buvo neigiama, vėliau jis pasitikslino pradžią ir suprato, kad tai gali būti nauja galimybė. Šis atsitiktinumas parodo, kad kartais geriausi pasiūlymai ateina tada, kai jų mažiausiai tikimės. D. Misiūnas tiki, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai ir esi efektyvesnis, tačiau taip pat pabrėžia žodžio „ne“ svarbą ir balansą tarp perdegimo ir poilsio.
Švietimo sistemos iššūkiai ir profesinio pasirinkimo svarba
D. Misiūnas aktyviai dalyvauja diskusijose apie švietimo sistemos problemas ir ateitį. Jis kritiškai vertina trumpalaikį mąstymą ir „gaisrų gesinimą“ sprendžiant problemas, ypač kalbėdamas apie egzaminų vertinimo tvarką ir studentų priėmimą į universitetus. „Tokia reakcija, kokia buvo su tais balais į egzamino rezultatus, yra gaisrų gesinimas - susidūrėme su problema, ją bandome staigiai spręsti, šalindami ligos simptomus, bet jokiu būdu tai nesukuria vertės, kad ateityje tas nepasikartotų“, - teigia jis.
Jo nuomone, yra daugiau problemų nei tik egzaminų vertinimas, įskaitant profesinio ugdymo prestižą ir aukštojo mokslo kokybę bei prieinamumą. D. Misiūnas pastebi, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja stereotipas, jog profesinės mokyklos yra skirtos „nieko nevertiems“ žmonėms, nors ekonominiu požiūriu profesijos įgiję žmonės dažnai yra paklausesni ir uždirba daugiau nei kai kurie aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai. „Čia jau - iš vaikystės trauma, kad mes visi užaugome tame pasaulyje, kad „jeigu jau esi visiškai nieko vertas, tai eik į profkę mokytis“, - sako jis.
Jis kritikuoja situaciją, kai universitetai, siekdami pritraukti studentų ir užsitikrinti pajamas, mažina stojamąją kartelę, taip darydami meškos paslaugą tiek studentams, tiek visai sistemai. „Universitetams tiesiog trūksta studentų, jie nori pajamų, ir atitinkamai atidarinėja tas duris“, - pastebi jis. ISM, kaip nevalstybinis universitetas, išlaiko aukštesnę kartelę, siekdamas užtikrinti kokybę. D. Misiūnas mano, kad valstybė turėtų reguliuoti stojimo kartelę, nes patys universitetai to nedaro. Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje yra per daug universitetų, kurie dirba tik dėl savęs, o ne dėl šalies strateginių tikslų. „Kažkas iš išorės turi pasakyti, kad jų turi būti mažiau, ir padaryti tą „žiaurų“ žingsnį (jis būtų geras ekonomikai ir šaliai, bet blogas vienam ar kitam universitetui)“, - tvirtina jis.
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
D. Misiūnas su žmona Ieva augina dvi dukras ir sūnų. Jis pabrėžia, kad nori savo vaikams perduoti laisvės jausmą ir tikėjimą savo jėgomis. „Būčiau ypač laimingas, jei savo vaikams galėčiau perduoti laisvės jausmą, kaip pagrindinį prioritetą, - kad būtų jie laisvi savo galvose, kad žinotų ir tikėtų, jog jie viską gali patys išspręsti“, - dalijasi jis. Jis supranta, kad vaikai turi „super galias“, kurios leidžia jiems greitai atleisti tėvus iš direktoriaus pareigų ir jas perimti.
Jūsų misija viską pakeis
Tėvystėje svarbiausia, anot jo, yra kantrybė ir komunikacija. Su vaikais bendraujant reikia prisitaikyti, suprasti jų kontekstą ir paaiškinti net sudėtingus dalykus. Grįždamas prie akademinės varpinės, D. Misiūnas tikina, kad vaikams nori perduoti vieną svarbiausių pamokų - niekada nesvarstyti, kad nepavyks. Jis moko vaikus ir studentus turėti tikslą, kelis scenarijus ir siekti maksimalaus rezultato. Jo požiūris į gyvenimą ir karjerą yra pagrįstas nuolatiniu siekiu, mokymusi ir gebėjimu prisitaikyti, kartu išlaikant tvirtas vertybes ir šeimos svarbą.