Henrikas Daktaras, pravarde Henytė, yra viena iš prieštaringiausiai vertinamų asmenybių Lietuvos istorijoje. Jis išgarsėjo kaip „Daktarų“ grupuotės lyderis, o jo gyvenimas apipintas nusikaltimais, teismais ir įkalinimais. Nuo ankstyvos jaunystės žengęs į kriminalinį pasaulį, Daktaras tapo vienu įtakingiausių Kauno organizuoto nusikalstamumo veikėjų, o jo vardas ilgus metus buvo siejamas su įvairiais nusikaltimais, pradedant turto prievartavimu ir baigiant žmogžudystėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo biografiją, gyvenimą už grotų, teismų procesus ir ateities vizijas, remdamiesi tiek viešai prieinama informacija, tiek paties Daktaro pasisakymais.
Gimimo Data ir Ankstyvoji Gyvenimo Epocha
Henrikas Daktaras gimė 1957 m. gruodžio 12 d. Vilijampolėje, Kauno rajone. Jo tėvai buvo paprasti darbininkai. Augo kartu su broliu Mečislovu, kuris buvo 1,5 metų jaunesnis. Vilijampolėje gyveno visa giminė - tėvo broliai ir seserys. H. Daktaras prisimena, kad vaikystėje nuolat vykdavo baliai, tėvas gerdavo, ir dažnai kildavo muštynės. Augdamas tokioje aplinkoje, H. Daktaras teigia nematęs kitokio gyvenimo. Jo draugų ratas buvo vien chuliganai. Jis augo galvodamas, kad toks pasaulis ir turi būti. Tik vėliau suprato, kad yra inžinierių, inteligentų, studentų ar direktorių. H. Daktaras prisimena, kad jam sakydavo, jog "čia mes geri, o visi kiti - blogi". H. Daktaras teigia, kad jo tėvas nebuvo nusikalstamo pasaulio atstovas, tačiau bendravo su nusikaltėliais, baliavodavo drauge, supirkinėdavo daiktus iš nusikaltėlių, prekiaudavo alkoholiu ir batais. Jo brolis Mečislovas vos 16 metų sėdo į kalėjimą ir, atlikęs 9 metų įkalinimo bausmę, po dviejų mėnesių žuvo automobilių avarijoje būdamas 25 metų.
Nuo pat mažens H. Daktarui teko pakovoti už save. Pas juos galiojo jėgos dėsnis. Jei esi stiprus, vadinasi, esi protingas. Todėl jis daugiau dėmesio skyrė sportui. H. Daktaras pasiekė tokį lygį, kad galėjo duoti visiems "malkų". Jis dvejus metus sėdėjo Pravieniškėse už muštynes šokiuose, būdamas 19 metų. Konfliktas kilo dėl merginos. Nors mušėsi visi, pasodino tik H. Daktarą. Jam "priklijavo" 18 nukentėjusiųjų ir 30 liudininkų. H. Daktaras teigia, kad jį norėjo pasodinti vien dėl pavardės.
Išėjęs į laisvę, H. Daktaras galvojo, kaip sudėlioti savo ateitį. Jis susirado žmoną, susilaukė sūnaus, pastatė namą, pasodino medį ir užaugino sūnų. Tuo laikotarpiu žmonės laikydavo lapes, vogdavo karves, arklius ir sumaldavo juos su visais kaulais ir sušerdavo lapėms. Jie tas lapes ir vogdavo. Už vagystę buvo nuteistas 8 metams ir išvežtas į Sibirą.
"Daktarų" Grupuotė ir Nusikalstama Veikla
Pirmi mafijozai į dienos šviesą išlindo M. Gorbačiovo valdymo metais. Į valdžią po truputį grįžtant kapitalizmui daugėjo ir nusikaltėlių grupuočių. Kaune jų buvo bemaž keliolika. Kelios iš jų - gerai žinomos visoje Lietuvoje: „Žaliakalnio“, „Kaulo“, „Centro“, o vėliau ir „Daktarų“ grupuotės. Nuo 1978 m. Henrikas Daktaras vadovavo Kaune įkurtai nusikalstamai grupuotei „Daktarai“. Jo byloje sukaupta apie 200 nusikaltimų, tarp jų - grasinimai nužudyti, turto prievartavimas, sprogdinimai, virš 30 nužudymų.
Žymesni grupuotės nariai:
- Vladas Beleckas. Pagarsėjo vagystėmis ir plėšikavimu. Organizavo kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą. Bausmė - kalėjimas iki gyvos galvos.
- Remigijus Daškevičius (Daškė). Labiausiai žinomas, kaip didžiausios Lietuvoje cigarečių kontrabandos vadovas, Lietuvos bokso federacijos prezidentas. Snaiperio pašautas Vilniuje.
- Rimantas Ganusauskas (Mongolas). Vienas įtakingiausių Daktarų grupuotės narių. Nesėkmingai pasikėsinus į Henriko Daktaro gyvybę jis dingo be žinios.
- Andrius Vytas Jankevičius (Pšidzė). Intelektualus, sklandžiai suorganizuodavo sudėtingiausias operacijas.
- Egidijus Abarius (Goga). Laikomas dešiniąja H. Daktaro ranka. Iki šiol kritikuoja Kauno teisėsaugininkų darbą, teigdamas, jog iki tiesos jiems dar toli.
- Henrikas Daktaras (Henytė). Garsiosios nusikalstamos Daktarų grupuotės lyderis. Laikomas nusikalstamos veiklos autoritetu Lietuvoje.
Dėl paskutinių nusikaltimų už grotų H. Daktaras atsidūrė 2009 metais. Belangėje iki gyvos galvos jis atsidūrė už kito Kauno mafiozo, Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymą ir kitus žiaurius nusikaltimus. Henytė vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris vykdė žmogžudystes, plėšimus, užsiėmė reketu. Klaipėdos apygardos teismas 2013 metų birželio 14 dieną už vadovavimą organizuotam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, žmogžudystę ir kitus nusikaltimus nusprendė įkalinti H. Daktarą iki gyvos galvos. Be Henytės, šioje byloje nuosprendžius išgirdo dar keliolika įvairias pakopas mafijos hierarchijoje užimančių asmenų.
R. Ganusauskas-Mongolas buvo nužudytas dar 1993 metų gruodžio 25 dieną. Susidorojimą su R. Ganusausku suplanavo H. Daktaras, niršdamas, kad Mongolas atsiskyrė nuo gaujos ir nenori dalytis pelnu. Henytė įtarė, kad R. Ganusauskas yra susijęs su 1993 m. spalį surengtomis žudynėmis Kauno restorane „Vilija“, kurių metu buvo pasikėsinta ir į H. Daktarą. 1993 m. gruodžio 25 d. H. Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir jų sėbrai rado Mongolą name, kuriame jis slėpėsi, ir nuvežė į mišką, kur buvo iš anksto iškasę duobę. E. Abarius nukreipė pistoletą R. Ganusauskui į galvą, bet ginklas užsikirto, tada ginklą stvėrė H. Daktaras - auka krito nuo dviejų šūvių. Mongolo kūnas iki šiol nerastas.
Henrikas Daktaras ryžosi išskirtinei išpažinčiai: gyvas į žemę nesulįsiu (I dalis)
Teisminiai Procesai ir Įkalinimas
Henrikas Daktaras, Kauno mafijos šulas, pirmą kartą kalėjime atsidūrė būdamas 19 metų, o bendras jo „stažas“ įkalinimo įstaigose - daugiau nei 23 metai. Jo įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius - Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio - nuosprendžius už grotų praleistas laikas.
2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto. Sulaikant H. Daktaras tyčia nualpo. Varnos apeliacinis teismas paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą išduoti H. Daktarą Lietuvai.
2013 metų birželio 14 dieną Klaipėdos apygardos teismas nuteisė H. Daktarą kalėti iki gyvos galvos už vadovavimą organizuotam ginkluotam susivienijimui, žmogžudystę ir kitus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosprendį paliko nepakeistą.
Pagal pakeistus įstatymus iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų. H. Daktaras į laisvę nesėkmingai veržiasi nuo pat 2019-ųjų. Teismai įkalinimo įstaigų teikimus dėl bausmės H. Daktarui sušvelninimo atmesdavo ir anksčiau. Buvo konstatuota, kad mafijos vadeiva tebėra pavojingas visuomenei.
2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė H. Daktaro prašymą sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Svarstant klausimą dėl bausmės sušvelninimo, paaiškėjo svarbi detalė: ilgą laiką neigęs savo kaltę, H. Daktaras dabar ją jau pripažino. Tačiau prisipažinimas jam gelbėjimo ratu netapo. „Pažymėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ilgą laiką, tačiau pirmieji tikrai reikšmingi pokyčiai jo mąstyme ir elgesyje pastebimi tik dabar. Tas pats pasakytina ir apie kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimą - nuteistasis kaltę pripažino tik savo šioje byloje teiktuose paaiškinimuose pirmosios instancijos (Kauno apygardos - Red.) teismui. Iki tol, savo kaltę pripažinti jis vengė teigdamas, kad tai daro tik iš pagarbos teismui. Toks nuteistojo elgesys suteikia pagrindą manyti, kad ir dabar tvirtindamas, jog pripažįsta kaltę, nuteistasis yra nenuoširdus ir sako tai, kas yra jam teisiškai naudinga. Taigi, nuteistasis ateityje ne tik žodiniais pareiškimais, bet ir savo elgesiu dar turės įtikinti teismą, kad jo vidinės nuostatos iš tiesų yra pasikeitusios“, - teigiama vartus Henytei į laisvę galutinai užvėrusioje Apeliacinio teismo nutartyje. Laisvė horizonte nešmėkšteli.
Gyvenimas Už Grotų: Dienotvarkė, Sveikata ir Šeima
Henrikas Daktaras šiuo metu kali Pravieniškių kalėjime. Įkalinimo įstaigos administracija neturi nusiskundimų nuteistuoju - jis ne tik pagarbiai bendrauja su pareigūnais, bet ir aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje, ne kartą laikė Konstitucijos egzaminą, dirba medienos ir baldų gamybos ceche darbininku.
Jo kasdienybė kalėjime yra griežtai reguliuojama. Jis keliasi anksti, apie 20:30-21 val. būna patikrinimas, o 22:30 val. reikia eiti miegoti. Miega iki 4 val., tada atsigeria arbatos, pasiklauso radijo. 6:30 val. atsidaro durys, atneša maistą, o paskui iki 8 val. sportuoja. Po to būna rytinis patikrinimas. Kadangi yra turėjęs mikroinsultą, gali tik keturias valandas dirbti. Kai grįžta iš darbo - vakarienė, tada pažiūri televizorių, taksofonu paskambina motinai, žmonai. H. Daktaras mėgsta bendrauti su kitais nuteistaisiais.
Anksčiau H. Daktarą buvo ištikęs mikroinsultas. Jis teigia, kad senėjimo procesas prasidėjo. Iki 60 metų galvojo, kad yra nemirtingas, sveikas buvo, sportavo, krosą bėgiojo. Po 60 metų prasidėjo traumos. Buvo padaryta čiurnos operacija. Visi kaulai barška, tarška. Iš ryto atsikelia, sunkiai iki tualeto nueina. Tačiau jis prisižiūri, stengiasi sveikai maitintis. Niekada gyvenime nerūkė. Anksčiau po 3 treniruotes darydavo per dieną, kai buvo sveikas, bet dabar tik po vieną.
Santykiai su šeima yra svarbus jo gyvenimo aspektas. Jis džiaugiasi, kad turi žmoną, vaikų, anūkų. Gyvena žmonos gyvenimą. Ji yra jo akys, jo ausys. Per mėnesį jam priklauso 2 pasimatymai po parą laiko. Esu lengvoje grupėje, tai į 3 valandų pasimatymą žmona gali atvažiuoti nors ir kiekvieną dieną. Tai bendrauja, žmona viską papasakoja, kaip anūkai, vaikai gyvena. Viena dukra Karolina gyvena Ispanijoje kartu su profesionaliu boksininku. Turi du vaikus. Jo santykiai su Enriku yra sudėtingi. Jis turi sūnų 17 metų ir 12 metų dukrą. Taip pat turi kitą žmoną, su kuria susilaukė dukros, jai dabar 6 metai. Jis gyvena Lietuvoje, Užliedžiuose. Jis užsiima statybomis, tai su juo mažiau bendrauja. Jo žmona Ramutė yra jo rūpintojėlė, jo geriausias draugas.
Ateities Vizijos ir Svajonės
H. Daktaras norėtų numirti laisvėje: šalia vaikų, anūkų, norėtų, kad jo mirtis būtų garbingesnė nei čia, kalėjime, sėdint kameroje tarp nusikaltėlių - nėra blogiau nei numirti kalėjime. Kauno apygardos teismas dar kartą svarstys, ar H. Daktaras išties nėra toks pavojingas visuomenei ir ne anksčiau kaip po 5, bet ne vėliau kaip po 10 metų galėtų išeiti į laisvę. Tiesa, jis abejoja, kad teismas priims jam palankų sprendimą - esą Lietuvoje dar nėra drąsių teisėjų, kurie nuspręstų į laisvę paleisti H. Daktarą.
Jei jam duotų terminuotą bausmę, kad ir nustatytų 10 metų laikotarpį, tai būtų geriausia dovana. Jau po metų turėtų galimybę 3 paroms išvykti namo. Kam jau taip pasisekė, grįžę pasakoja, koks rojus laisvėje. Todėl visi stengiasi nepadaryti nuobaudų, kad neprarastų tokios privilegijos.
H. Daktaras pasakoja apie savo namus Užliedžiuose, kuriuos parduoda. Prašo 1,2 mln. eurų. Vienas šveicarų milijonierius skambino, pasiūlė 600 tūkst. eurų. Mažai. Ten 1,5 tūkst. kvadratų. Jei tik po 1 tūkst. už kvadratą prašytum, jau 1,5 mln. eurų būtų. Tas namas vertas apie 3 mln. eurų.
Šiomis dienomis Lietuvos prekybos centrų ir knygynų lentynose pasirodė oficialiai išleista autobiografinė knyga „Išlikt žmogumi“. Autobiografija „Išlikt žmogumi“ buvo parašyta kalėjime 2001 metais. Jos rankraštis buvo skirtas tik artimiausiems draugams, palaikiusiems mane sunkiausiomis gyvenimo minutėmis. H. Daktaras viliasi, kad jo paties rašyta knyga taps atsvara be jo sutikimo žurnalisto Dailiaus Dargio parašytam žurnalistiniam romanui „Tikroji Daktarų istorija“.
Henrikas Daktaras, žmogus, kuris jau kelintą dešimtmetį šiurpina teisėsaugą, kaip nesutramdomas Kauno gaujų vadeiva, pasistatęs milžiniškus rūmus, o neseniai dar ir išleidęs autobiografinę knygą, pilną neaiškių užuominų apie korumpuotus valdžios nusikaltėlius, dabar viešai kaltinamas daugybe nusikaltimų. Apžvalgininkai pastebi, kad Henrikas Daktaras daugeliui lietuvių įkūnija archetipinį bendruomenės seniūną: protingą, paprastą, nuoširdų, besirūpinantį vargšais, prižiūrintį tvarką bendrijoje, bet kartu griežtą su nepaklusniaisiais. Jo likimas ir toliau išlieka dėmesio centre, o jo istorija - neatsiejama Lietuvos kriminalinės istorijos dalis.