Gimdymo procesas - tai unikali ir sudėtinga patirtis kiekvienai moteriai, kupina fizinių ir emocinių pokyčių. Nors medicina nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti kuo saugesnį ir komfortiškesnį gimdymą, vis dar ieškoma būdų palengvinti šį procesą. Vienas iš tokių tyrimų objektų - butiratas, trumpųjų grandinių riebalų rūgštis, natūraliai gaminama organizme. Šis straipsnis nagrinėja butirato galimą naudą gimdymo metu, gilindamasis į jo poveikį uždegimui, žarnyno sveikatai ir energijos lygiui, kartu su išsamia gimdymo eigą apimančia informacija ir svarbiausiais aspektais, susijusiais su moters dubens dugno sveikata.
Gimdymo Etapų Apžvalga ir Moters Patirtis
Kiekvienos moters gimdymas yra skirtingas, tačiau bendrai išskiriami trys pagrindiniai etapai, kurių metu moteris patiria įvairius pojūčius ir kurių metu svarbu tinkamai jausti ir palaikyti jos būklę.
Pirmasis gimdymo etapas: Paruošiamasis periodas
Šis etapas, dažnai vadinamas ilgiausiai trunkančiu, bet paprastai lengviausiu gimdymo periodu, prasideda tada, kai gimdos kaklelis būna atsivėręs maždaug iki 3 cm. Jo metu trumpėja ir iki 3-4 cm atsiveria gimdos kaklelis. Sąrėmiai dar neilgi - 20-60 sekundžių, tarp jų - apie 10-20 minučių pertraukos. Šie sąrėmiai dar gana neskausmingi, tačiau jau pradeda ruošti moters kūną būsimam gimdymui.
Antrasis gimdymo etapas: Aktyvusis gimdymas
Ši fazė prasideda, kai gimdos kaklelis būna atsivėręs iki 3 cm. Dabar sąrėmiai tampa intensyvesni, ilgesni (45-60 sekundžių) ir dažnesni (atsiranda kas 2-3 minutes). Jie vis stiprėja ir dažnėja. Gimdant ligoninėje šiuo metu prie moters pilvo sienelių pritvirtinami kardiotokografo davikliai, kurie registruoja vaisiaus širdies ritmą, stebi vaikelio būseną sąrėmių metu ir registruoja gimdos susitraukimus.
Vėliau, pereinant į intensyvesnę fazę, sąrėmiai tampa skausmingi, trunkantys nuo 50 iki 60 sekundžių. Ši fazė trunka apie 1-2 valandas ir yra pats sunkiausias gimdymo periodas. Gimdos kaklelis visiškai atsiveria (iki 8-10 cm). Sąrėmiai labai stiprūs, ilgi (60-90 sekundžių) ir dažni (kas 2-3 minutes). Kadangi kūdikis stumiamas į dubenį, moteris jaus didelį spaudimą juosmens srityje ir tarpvietėje. Gali atsirasti noras stangintis, net tuštintis (stangų pojūtis panašus į tuštinimosi), drebėti kojos. Kitos galimos reakcijos - prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas, drebulys, pykinimas, vėmimas, išsekimas. Šiuo metu gimdyvė gali šiurkščiai atmesti partnerio pagalbą, susierzinti nuo bet kokio prisilietimo. Kartais moterys keikiasi, rėkia. Svarbu suprasti, kad jeigu tai padeda sumažinti skausmą, nebijokite to daryti.
Per antrąjį etapą sąrėmių ir stangų varomas vaisius eina gimdymo takais ir gimsta. Paprastai jis trunka nuo 15-20 minučių iki 2 valandų. Ilgiau trunka tada, kai gimdyvei pirmajame etape leidžiami anestetikai. Dauguma moterų pajunta energijos antplūdį, jėgų suteikia žinojimas, kad gimdymo pabaiga jau čia pat. Sąrėmių trukmė 60-90 sekundžių, jie atsiranda kas 2-4 minutes. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. (Periodiški nevalingi gimdos raumenų susitraukinėjimai vadinami sąrėmiais.) Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, siekiant išvengti tarpvietės plyšimo.
Trečiasis gimdymo etapas: Placentos gimimas
Trečiajame etape gimsta placenta. Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 minučių dėl vis didėjančio jos susitraukimo placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu „užgimsta“.
Butirato Potencialas Gimdymo Metu
Šis straipsnis skirtas aptarti butiratą, kaip galimą papildą nėštumo metu, ypač gimdymo metu, vartojimą moterims. Butiratas, arba butano rūgštis, yra trumpųjų grandinių riebalų rūgštis (SCFA), natūraliai gaminama žarnyne, kai virškinamos skaidulos. Jis atlieka svarbų vaidmenį palaikant žarnyno sveikatą, maitinant žarnyno ląsteles ir reguliuojant uždegimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad butiratas gali turėti teigiamą poveikį įvairioms sveikatos būklėms, įskaitant virškinimo sutrikimus, uždegimines žarnyno ligas ir net vėžį.
Nors tyrimų, tiesiogiai nagrinėjančių butirato vartojimą gimdymo metu moterims, yra nedaug, galima teorizuoti apie galimą jo poveikį remiantis žinomomis butirato savybėmis:
- Uždegimo mažinimas: Gimdymas yra uždegiminis procesas. Butiratas, pasižymintis uždegimą mažinančiomis savybėmis, teoriškai galėtų palengvinti gimdymo eigą mažinant uždegimą ir skausmą.
- Žarnyno sveikatos palaikymas: Nėštumo metu žarnyno flora gali keistis, o butiratas gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą. Tai gali būti svarbu tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Energijos šaltinis: Butiratas yra svarbus energijos šaltinis žarnyno ląstelėms, o tai gali padėti palaikyti motinos energijos lygį gimdymo metu.
Tačiau, svarbu pabrėžti, kad šios teorijos remiasi tik prielaidomis ir reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti bet kokį teigiamą butirato poveikį gimdymo metu.
Rizika ir Atsargumo Priemonės
Prieš vartojant bet kokius papildus nėštumo metu, būtina pasitarti su gydytoju. Nėra pakankamai duomenų apie butirato saugumą nėštumo metu, todėl jo vartojimas turėtų būti atsargus. Galimas šalutinis poveikis: Butiratas gali sukelti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir viduriavimas. Taip pat svarbu atsižvelgti, kad butiratas gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir papildus. Didžiausia rizika šiuo metu yra nepakankamas tyrimų kiekis, įrodantis butirato saugumą ir veiksmingumą nėštumo metu.
Kiti Vaistai ir Medžiagos Nėštumo Metu: Svarba ir Atsargumas
Informacija apie kitus vaistus ir medžiagas, dažnai naudojamas nėštumo metu, yra svarbi norint užtikrinti saugų ir sveiką nėštumą.
- Tot'hema: Tai geriamasis tirpalas, vartojamas geležies trūkumui organizme šalinti ir jo profilaktikai, ypač nėštumo metu. Svarbu atsižvelgti į galimą sąveiką su maistu ir kitais vaistais. Vienkartinė Tot'hema dozė vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg, turi būti sugirdoma švirkštu.
- LATICORT tepalas: Tai tepalas, kurio veiklioji medžiaga yra hidrokortizono butiratas. Jis vartojamas odos uždegimui mažinti. Nėštumo metu jį reikėtų vartoti atsargiai ir tik gydytojo nurodymu. Ilgiau kaip dvi savaites be pertraukos medikamento vartoti draudžiama.
- Flavamed: Tai geriamasis tirpalas, kurio veiklioji medžiaga yra ambroksolio hidrochloridas. Jis vartojamas sergant plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartokite tik esant aiškiam jūsų gydytojo nurodymui! Ypač per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, Flavamed vartoti nerekomenduojama.
- Hexapneumine Children: Šis vaistas vartojamas sausam varginančiam kosuliui, ypač naktiniam, simptomiškai palengvinti vaikams, kurie sveria daugiau kaip 15 kg (t.y. nuo 30 mėn.). Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Dubens Dugno Saugumas Nėštumo ir Gimdymo Metu
Seksualinė sveikata yra svarbi nėštumo metu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dubens dugno sveikatą, kuri yra gyvybiškai svarbi ne tik moters gerovei, bet ir sėkmingam gimdymui bei pogimdyminiam laikotarpiui.
Kas yra dubens dugnas?
Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas.
Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.
- Su nėštumu susijusios pokyčiai: Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.
- Mechaniniai jungiamojo audinio pažeidimai: Tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.
- Nervų pažeidimai: Dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegiminių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.
Svarbu pabrėžti, kad nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymo metu. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės.
Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.
Tarp tokių pasekmių yra:
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai: Gali būti besimptomiai ir kai kurių moterų pastebimi tik esant didesniam nusileidimui, kai, pavyzdžiui, prausiantis, pastebimas darinys išlendantis iš makšties.
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas: Šis sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai). Skausmas gali būti tiek situacinis, tai yra išprovokuojamas tam tikrų veiksnių, pvz., lytinių santykių, ilgo sėdėjimo, važiavimo dviračiu, tuštinimosi, tiek, ypač komplikuotais atvejais, pastovus ir sunkiai numalšinamas. Esant dubens dugno raumenų lėtiniam hiperaktyvumui neretai sutrinka ir šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimasis) bei seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai: Šio pogrupio pasekmės klinikinėje praktikoje rečiau siejamos su dubens dugno traumomis nėštumo/gimdymo metu (ypač ne reabilitacijos srities specialistų), tačiau neretai su dubens dugno pažeidimais, disfunkcijomis yra tiesiogiai susiję ir tam tikroms pacientų grupėms gali būti ypač reikšmingos. Dėl dubens dugno raumenų, dubens kaulų stabilizavimo funkcijos susilpnėjimo galimi įvairaus laipsnio judėjimo funkcijos sutrikimai: paprastėjusi apatinių galūnių judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimai, skausmas judant, sportuojant, keičiant kūno padėtis, sutrikusi/prastesnė kryžkaulio-klubakaulio, klubo sąnario stabilizacija judėjimo metu, kai kada sąlygojanti geitesnę šių sąnarių degeneraciją (dėvėjimąsi), dažnesnes traumas. O dėl sutrikusio/paprastėjusio dubens dugno raumenų dalyvavimo kvėpime (dėl greitesnio jų nuovargio ir/ar išsekimo ir/ar tonuso pokyčių) gali pasireikšti prastesnė atsikosėjimo, kvėpavimo, kalbėjimo ir/ar dainavimo kokybė.
Ar įmanoma išvengti dubens dugno/tarpvietės traumų nėštumo/gimdymo metu?
Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos priežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandoje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui. Tam tikros gimdymo metu traumas mažinančios strategijos.
Nėštumo metu: priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.).
Po gimdymo: sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd.
Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms). Priklausomai nuo traumos pobūdžio, klinikinių simptomų išreikštumo, gali būti reikalinga pacientę nusiųsti skubesnei gydytojo akušerio ginekologo, traumatologo (pvz., kartu esant sąvaržos prasiskyrimui), neurologo (pvz., įtariant dubens nervų pažeidimus) ir kt. Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra).
Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju. Laiku besikreipiančioms moterims šeimos gydytojas, nustatęs, kad išlieka dubens dugno raumenų disfunkcijų požymių, net ir sistemingai taikant savipagalbos priemones bei kitas pirminėje grandyje prieinamas paslaugas, - vis tiek, pvz., išlieka seksualinių disfunkcijų reiškinių (skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs makšties jautrumas, orgazmo patyrimo sunkumai ir pan.) ar tebevargina šlapinimosi, tuštinimosi funkcijų daliniai sutrikimai, dubens srities skausmai, judėjimo, ilgalaikio sėdėjimo sunkumai ar tiesiog yra didelė rizika disfunkcijoms vystytis ateityje (pvz., yra nutukimas, lėtinės plaučių ligos, moteris dirba sunkų fizinį darbą ir pan.), tokiais atvejais šeimos gydytojas gali laiku moteris nusiųsti FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos priemonių taikymo.
Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose, teikiant fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ambulatorinėmis sąlygomis, gan plačiai prieinamas gydymas įvairiais fizikiniais veiksniais. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą. Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo. Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai.
Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai. Jeigu šeimos gydytojo komandoje kineziterapeutas nedirba, tada kineziterapijos paslaugos teikiamos pradinės reabilitacijos metu, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, todėl, esant indikacijoms,- tikslingas kuo ankstyvesnis gimdyvės siuntimas FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos.
Deja, bet klinikinė patirtis rodo, kad net ir patyrusios komplikuotas dubens dugno, tarpvietės traumas,- ne visos moterys, susidurdamos su įvairiais sunkumais ankstyvuoju ir/ar vėlyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, laiku kreipiasi pagalbos. Nors ir patirdamos šias traumas lydinčias dubens dugno disfunkcijas - šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimus, įvairius skausmus ir kitus nemalonius simptomus, - nemaža dalis moterų sunkiai apie tai kalba tiek su savo šeimos gydytojais, tiek ir su gydytojais specialistais. Apgailestaujant tenka konstatuoti faktą, kad Lietuvoje ne visada ir gydymo įstaigose suteikiama kokybiška informacija moterims apie galimas rizikas ir problemas, patyrus dubens dugno/tarpvietės traumas ir prieinamas pagalbos priemones ar būdus gauti pagalbą. Tikrai trūksta ir specializuotų dubens dugno disfunkcijų multidisciplininių pagalbos centrų, tinkamesnės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos, daugiau dubens dugno disfunkcijose besispecializuojančių fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų. Svarbu suprasti, kad daugeliu atveju bazinė pagalba (pradinių savipagalbos priemonių mokymas, kineziterapija, gydymas fizikiniais veiksniais ir kt.), kuri yra reikalinga, - tikrai Lietuvoje yra nesudėtingai prieinama daugelyje gydymo įstaigų. Neretai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduriama su problema, kad trūksta pačios pacientės motyvacijos, atvirumo ir pastangų ieškoti pagalbos, laiku kreiptis į atitinkamos srities specialistus, sistemingai tęsti rekomenduotas savipagalbos priemones, laikytis rekomendacijų. Vis dėlto, kuo anksčiau dubens dugno traumos ir disfunkcijos pradedamos gydyti, tuo geresni ir greičiau pasiekiami teigiami rezultatai.