2006 m. liepos 6-8 d. Lenkijos pajūrio miestas Gdynė tapo gyvos muzikos epicentru, sutraukusiu tūkstančius melomanų į „Heineken Open'er“ festivalį. Šis trijų dienų renginys, vykęs buvusiame kariniame aerodrome Babie Doly, tapo ne tik muzikos, bet ir įspūdingos organizacijos bei nepakartojamos atmosferos liudininku. Nors kelionė į Gdynę automobiliu užtruko 11 valandų ir buvo kupina iššūkių, festivalio organizatoriai pasiruošė 110 procentų, užtikrindami saugias aikšteles automobiliams, patogų kempingą su elektra ir vandeniu, dušais, gausų maisto ir gėrimų pasirinkimą bei paslaugų apsaugos personalą. Nepaisant nepakeliamo karščio, kuris anksti ryte išvarydavo iš palapinių, artumas prie Baltijos jūros suteikdavo malonų gaivumą. Festivalio programa buvo itin turtinga, siūlydama daugybę skirtingų scenų ir atlikėjų, tad visko išgirsti buvo tiesiog neįmanoma.
Pirmoji diena: Manu Chao euforija ir Placebo profesionalumas
Festivalio atidarymą vainikavo energingas ispano Manu Chao pasirodymas. Nors daugelis klausytojų, kaip ir pasakojimo autorius, nebuvo dideli jo gerbėjai, gyvas atlikimas sukėlė nepaprastą euforiją ir privertė visus pašėlti. Manu Chao muzika, nors ir turinti panašias melodijas, gyvai skambėjo neįtikėtinai įtraukiančiai. Po jo pasirodymo, pagrindinėje scenoje pasirodė Pharrell Williams. Nors jis nėra pasakojimo autoriaus stiliaus atlikėjas, jo pasirodymas buvo vertinamas kaip profesionalus. Tačiau tikroji pirmojo vakaro kulminacija tapo grupės Placebo pasirodymas. Jų atliekamos dainos iš naujausio albumo „Meds“ ir ankstesni hitai sukėlė šiurpuliukus, o Brian Molko profesionalumas ir sceninė energija paliko neišdildomą įspūdį. Nors kai kam pasirodė, kad Placebo gyvas pasirodymas beveik nesiskiria nuo albuminių įrašų, bendras vaizdas ir puikus garsas buvo vertinami itin teigiamai.
Vakare, po vidurnakčio, žaliame angare (tent stage) pasirodė Nightmares On Wax Sound System. Tai buvo gyvas jų albumuose girdėtų kūrinių atlikimas, kuriame hip-hop ritmai ir nuostabūs vokalistų bei reperio pasirodymai pakėlė žiūrovų rankas į viršų. Ypač įsiminė daina „Les Nuits“. Nors ne visi buvo dideli hip-hopo gerbėjai, šis pasirodymas paliko puikų įspūdį.
Antroji diena: Franz Ferdinand ekstazė ir Sigur Rós svajonės
Antroji festivalio diena prasidėjo lenkų grupės Myslovitz pasirodymu, kurio pasisekimas Lietuvoje buvo svarstomas. Taip pat, deja, buvo praleistas ir buvusios „Skunk Anansie“ narės Skin pasirodymas. Ji šoko scenoje aptemptais džinsais, daug juokėsi ir puikiai leido laiką, o jos energija persidavė žiūrovams. Nors ji nesugrojo kai kurių lauktų „Skunk Anansie“ hitų, net negirdėtos dainos skambėjo puikiai.
21:00 val. ant pagrindinės scenos pasirodė viena ryškiausių britų rock žvaigždžių - Franz Ferdinand. Jų pusantros valandos trukmės pasirodymas sukėlė tikrą ekstazę. Publika šoko, kėlė rankas į viršų, o rūbai buvo permirkę nuo prakaito. Atrodė, kad grupė atidavė viską, ką turėjo, atlikdama visas dainas iš savo dviejų albumų.
Vėliau, tent stage scenoje, pasirodė Maria Peszek. Nors angaras buvo perpildytas, pasakojimo autorius sunkiai įvertino jos pasirodymą, apibūdinęs jį kaip „panašų į Bjork“. Po jos, pagrindinėje scenoje, pasirodė laukiamiausia grupė iš Islandijos - Sigur Rós. Nors jų muzika puikiai tiko vakaro nuotaikai, pasakotojas pripažino, kad tikėjosi daugiau. Buvo labai gerai, bet ne „ne-re-a-liai“. Sigur Rós gyvai paliko įspūdį, tačiau ne tokį, kokio tikėtasi.
Dar prieš Sigur Rós, trumpam užsukta į tent stage, kur grojo Ladytron. Jų šalta, kiek „robotiška“ muzika su daug sintezatorių ir elektrine gitara skambėjo įdomiai, nors ir ne visai tinkama šokiams.
Prieš pat Scissor Sisters pasirodymą, buvo aplankyta Ladytron, kuri atliko dainą „He Took Her To A Movie“. Vėliau, pagrindinėje scenoje, pasirodė Scissor Sisters. Jų seksualinių mažumų paradas scenoje buvo ryškus, tačiau pasakotojui ėmė imti miegas, o pablaškė jį tik daina „Comfortably Numb“. Nors pasirodymas nebuvo blogas, tuo metu tiesiog reikėjo kažko kito.
Galiausiai, žaliame angare, įvyko COLDCUT „live“ pasirodymas. Tai buvo festivalio atradimas. Derinys kieto ritmo, įspūdingų vaizdų ir interaktyvumo su publika („What do you say when the trees fall?“ - „Timber!“) sukūrė nerealų įspūdį. Pjaunami medžiai, čiabuvių dainas dainuojanti afrikietė - visa tai kartu su muzika sudarė nepamirštamą reginį.
Trečioji diena: The Streets ir Kanye West - skirtingi pasauliai
Paskutinė festivalio diena prasidėjo vienos laukiamiausių grupių - The Streets - pasirodymu. Nors pasakotojas nemėgsta repo ir hip-hopo, Mike Skinner, primenantis tipinį Anglijos gatvių chuliganėlį, buvo išimtis. Jo gyvas pasirodymas buvo ne ką blogesnis nei albumai.
Po The Streets, šalia pagrindinės scenos, buvo stebėtos pasaulio futbolo čempionato rungtynių dėl 3 vietos tarp Vokietijos ir Portugalijos. Nors buvo tikimasi, kad lenkai palaikys vokiečius, svarbiausia buvo MUZIKA.
Vėliau, ieškant neištirtų kampelių, buvo aptiktas betono angaras, kuriame vyko šokiai pagal nežinomo didžėjaus muziką. Pusvalandį klausytas kietas tech-house neatrodė ypatingai skiriasi nuo to, ką galima rasti Lietuvos klubuose.
Tolumoj, ant scenos, dirbo Kanye West. Nors tai irgi ne pasakojimo autoriaus stiliaus atlikėjas, smalsumas, kodėl jo paskutinis albumas taip garbinamas, priviliojo. Jis buvo palygintas su kitais R&B reperiais, tokiais kaip Jay-Z ar Pharrell Williams. Buvo apgailestauta, kad pražiopsėtas Peter Greenaway audiovizualinis projektas, kuris galėjo būti įdomesnis nei Kanye West pasirodymas.
Festivalio uždarymas priklausė grupei Basement Jaxx. Jų pasirodymas sukėlė didžiulę žiūrovų minią, tačiau pasakotojas jau neturėjo jėgų šėlti, tad viską stebėjo ramiai, užfiksuodamas daugiausiai nuotraukų. Po jų scenoje liko tik didžėjaus pultas, kurį užėmė Roger Sanchez.
Festivalis baigėsi, tačiau įspūdžiai liko. Buvo pastebėta, kad per tris dienas ir tris naktis festivalio metu nebuvo matyti nei vieno girto „snukio“, jokių konfliktų ar mojavimų kumščiais. Jau aptariamos kitų metų perspektyvos, siūlant Radiohead ir laukiant pažado iš neatvykusių Groove Armada.
Apžvalga ir asmeniniai atsiliepimai
„Heineken Open'er ’06“ paliko audrą galvose. Nors žinojome, kad tai vienas didžiausių festivalių, patirtis buvo dar stipresnė. Kelionė, karštis ir Lenkijos keliai nepajėgė užgožti noro „išsitaškyti“. Nors buvo nusivylimų dėl neatvykusių „Groove Armada“ ir Matthew Herbert, festivalio organizacija ir programa buvo puiki.
Ypač vertinamas buvo „Manu Chao“ pasirodymas, sukėlęs masinę euforiją. Taip pat dėkojama broliams ir sesėms lietuviams, padėjusiems patekti į kempingo eilę. Nors „Pharrell Williams“ buvo vertinamas kaip prodiuseris, o ne atlikėjas, jo pasirodymas buvo profesionalus. „Nightmares On Wax“ pasirodymas palapinėje buvo trumpas, bet intensyvus. „Placebo“ pasirodymas, nors ir profesionalus, kai kam atrodė statiškas.
Festivalio organizacija ir infrastruktūra - palapinių miestelis su elektra ir vandeniu, dušai, maisto ir gėrimų prekyba, paslaugūs apsaugininkai - buvo vertinama labai aukštai. Vėliau, apžiūrėjus Gdynės apylinkes, buvo atrasta jūra, suteikusi gaivumo. Taip pat aplankytas tripolis miestų prie Baltijos jūros: Gdanskas ir Sopotas, pasižymėję jaukia gotikine architektūra.
Nepaisant kai kurių atlikėjų, nepalikusių didelio įspūdžio, bendra festivalio atmosfera, muzikos įvairovė ir puiki organizacija padarė „Heineken Open'er 2006“ nepamirštamu renginiu. Tai buvo patirtis, kurią norisi kartoti.
Coldplay - Fix You (live) @ Heineken Open'er Festival 2011 HD
Šiame straipsnyje, remiantis pateikta informacija, išsamiai apžvelgiamas „Heineken Open'er 2006“ festivalis Gdynėje. Aptariami svarbiausi atlikėjai, jų pasirodymai, festivalio organizaciniai aspektai, taip pat pateikiami asmeniniai įspūdžiai ir vertinimai. Straipsnis siekia atskleisti festivalio atmosferą ir jo reikšmę muzikos mėgėjams.