Šlapimo pūslės uždegimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Šlapimo pūslės uždegimas, mediciniškai žinomas kaip cistitas, yra dažna ir nemaloni sveikatos problema, galinti paveikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Šis uždegimas, sukeltas mikroorganizmų, apima šlapimo organų sistemą, o jo simptomai, nors ir akivaizdūs, reikalauja tinkamo dėmesio ir gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų.

Kas sukelia šlapimo pūslės uždegimą?

Didžioji dalis šlapimo pūslės uždegimų yra infekcinės kilmės ir dažniausiai jas sukelia bakterijos. Ypač dažnai, net 80% atvejų, lemia Escherichia coli (E. coli) bakterijos. Šios bakterijos natūraliai gyvena žarnyne ir gali patekti į šlaplę, o vėliau kilti iki šlapimo pūslės. Moterims, dėl trumpesnės šlaplės ir jos artumo prie išangės, bakterijoms patekti į šlapimo takus yra lengviau, todėl jos serga cistitu kelis kartus dažniau nei vyrai, ypač vyresnio amžiaus moterys, kurioms prasidėjusi menopauzė gali lemti pokyčius šlapimo takų gleivinėje.

Nors sveiko žmogaus organizmas įprastai geba kovoti su kenksmingomis bakterijomis, nusilpusi imuninė sistema gali tapti priežastimi susirgti. Labai nedidelė pacientų dalis serga neinfekciniu cistitu, kurį sukelia virusai ar grybeliai.

Nuošalų vaidmenį gali atlikti ir tam tikros kontraceptinės priemonės, pavyzdžiui, spermicidų turintys geliai ar žvakutės, kurios gali provokuoti šlapimo pūslės uždegimus.

Cistito simptomai ir jų atpažinimas

Cistito simptomai yra gana akivaizdūs, todėl liga dažniausiai greitai atpažįstama ir nesunkiai nustatoma. Pagrindiniai simptomai apima:

• Dažnas ir skausmingas šlapinimasis: Pacientas jaučia stiprų poreikį šlapintis net ir tada, kai šlapimo pūslė nėra pilna, o pats šlapinimosi procesas sukelia deginantį skausmą.
• Šlapimo nelaikymas: Kai kuriais atvejais, ypač ūmaus uždegimo metu, gali pasireikšti dieninis šlapimo nelaikymas.
• Šlapimo spalvos ir kvapo pakitimai: Šlapimas gali tapti drumzlinas, tamsesnis, kartais su kraujo priemaišomis (hematurija), o jo kvapas gali priminti išmatas ar būti aštresnis.
• Apatinės pilvo dalies skausmas: Gali būti jaučiamas spaudimo ar skausmo pojūtis apatinėje pilvo dalyje.
• Bendri negalavimo simptomai: Karščiavimas (ypač sergant pielonefritu), šaltkrėtis, bendras silpnumas, pykinimas, galvos skausmas.

Vaikų šlapimo takų infekcijos: ypatingas dėmesys

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažna liga kūdikiams ir vaikams. Ja serga apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių, todėl mergaitės serga kelis kartus dažniau. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais berniukai serga dažniau dėl įgimtų šlapimo takų anomalijų, tačiau vėliau mergaičių sergamumas tampa vyresnis.

Simptomai vaikams gali būti ne tokie akivaizdūs:

• Karščiavimas: Aukštesnė nei 38 °C temperatūra, kuri gali būti vienintelis ar pagrindinis simptomas, ypač kūdikiams.
• Pilvo ar šono skausmas: Vyresni vaikai gali skųstis šiais skausmais.
• Dažnas, skausmingas šlapinimasis: Vaikas gali skųstis, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba laiko kojytes suspaustas.
• Šlapimo srovės pakitimai: Berniukams svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo srovę - jei ji trūkčiojanti, tai gali signalizuoti apie įgimtus defektus.
• Šlapimo spalvos, kvapo ir skaidrumo pakitimai: Šlapimas turėtų būti intensyvios gelsvos - šiaudų spalvos, skaidrus ir be specifinio aštraus kvapo.

Profilaktinis šlapimo tyrimas vaikams:

Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė pabrėžia profilaktinio šlapimo tyrimo svarbą, ypač pirmaisiais gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Tyrimas rekomenduojamas kartą metuose, o susirgus - pagal poreikį. Tai padeda tiksliai įvertinti ligos eigą ir parinkti tinkamus vaistus. Šlapimo tyrimas taip pat svarbus po stiprių infekcinių ligų, siekiant išsiaiškinti, ar jos nesukėlė pakitimų inkstuose.

Svarbu atkreipti dėmesį į šlapinimosi dažnį: Jei vaikas, normaliai maitindamasis ir gerdamas, per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus arba daugiau nei 8 kartus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Negydomo cistito pasekmės

Negydomas cistitas gali sukelti rimtų komplikacijų. Ilgainiui jis gali peraugti į lėtinę šlapimo takų infekciją, pasireiškiančią nuolat pasikartojančiais uždegimais. ŠTI, negydomos laiku, gali virsti lėtinėmis, o vėlesniame amžiuje tapti inkstų uždegimo ir inkstų nepakankamumo priežastimi. Tai ypač pavojinga vaikams, nes gali sukelti inkstų audinio randėjimą ir inkstų funkcijos sutrikimus. Todėl pajutus pirmuosius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gydymo metodai

Didžioji dalis šlapimo pūslės uždegimų gydoma antibiotikais, nes juos dažniausiai sukelia bakterijos. Pirmą kartą susirgus skiriamas 7 dienų antibakterinių vaistų kursas. Svarbu paminėti, kad nors pacientė jau pirmosiomis gydymo dienomis gali pasijusti geriau, itin svarbu tęsti paskirtą gydymą iki galo, kad būtų visiškai sunaikintos bakterijos ir išvengta ligos pasikartojimo.

Jei cistitas kartojasi, gydytojas gali skirti šlapimo pasėlio tyrimą, kurio metu įvertinamas bakterijų jautrumas skirtingiems antimikrobiniams preparatams, ir tik tada parinkti tinkamiausią vaistą.

Papildomos priemonės ir profilaktika

Be medikamentinio gydymo, svarbu laikytis ir papildomų rekomendacijų:

• Gerkite daug skysčių: Per dieną rekomenduojama išgerti 2-3 litrus skysčių, pageidautina - vandens. Taip pat tinka žaliosios ar ramunėlių arbatos, šiek tiek praskiestos sultys (ne citrusinių vaisių). Skysčiai padeda "išplauti" bakterijas iš šlapimo takų.
• Sveikai maitinkitės: Valgykite lengvai virškinamą, sveiką maistą - košes, apvirtas ar troškintas daržoves, sriubas.
• Pailsėkite ir būkite šilumoje: Svarbu skirti laiko poilsiui ir vengti peršalimo.
• Natūrali medicina: Medikamentinį gydymą galima papildyti žolelėmis, turinčiomis šlapimą varančių, dezinfekuojančių savybių, ar kitais homeopatiniais preparatais. Pavyzdžiui, spanguolių sultys pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali padėti išvengti ŠTI pasikartojimo. Taip pat gali būti naudingos asiūkliai, petražolės, dilgėlės. Tačiau svarbu vengti gėrimų su svarainiais ar rabarbarais, nes juose esanti oksalo rūgštis gali pakenkti inkstams.

Profilaktika vaikams:

• Venkite peršalimų: Tinkamai aprenkite vaiką, ypač šaltuoju metų laiku.
• Tinkama tarpvietės higiena: Mergaitėms svarbi tinkama tarpvietės higiena, tačiau nereikėtų jos plauti muilu, nes tai gali dirginti gleivinę ir sumažinti jos apsauginę funkciją.
• Venkite vidurių užkietėjimo: Užkietėję viduriai gali didinti slėgį šlapimo takuose ir skatinti infekcijas.
• Skysčiai: Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai skysčių.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams

Kartais vaikai gali patirti funkcinius šlapinimosi sutrikimus, kurie nėra susiję su neurologinėmis ar anatominėmis anomalijomis. Tai gali pasireikšti kaip pasikartojančios šlapimo organų sistemos infekcijos, dieninė ar naktinė enurezė (šlapimo nelaikymas). Šie sutrikimai gali būti susiję su šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimais. Ankstyvoji diagnostika ir tinkamas gydymas yra svarbūs, siekiant užkirsti kelią inkstų pažeidimui.

Svarbu suprasti normalaus šlapinimosi fiziologiją: Šlapimo pūslė kaupia ir pašalina šlapimą, o šį procesą kontroliuoja nervų sistema. Vaikams koordinuota šlapinimosi kontrolė paprastai išsivysto 4-6 metų amžiuje.

Funkcinių sutrikimų diagnostika apima:

• Anamnezės rinkimą: Detali informacija apie šlapinimosi ir tuštinimosi ypatumus, šeimos istoriją, skysčių vartojimą, buvusias ligas.
• Šlapinimosi dienoraštį: Pacientas pildo dienoraštį ne trumpiau kaip 48 valandas, vertinamas šlapinimosi dažnis, šlapimo kiekis.
• Objektyvų tyrimą: Apžiūra, neurologinis ištyrimas.
• Laboratorinius tyrimus: Bendrasis šlapimo tyrimas, šlapimo pasėlis.
• Instrumentinius tyrimus: Ultragarsas, cistometrografija, magnetinio rezonanso tyrimas, šlapimo srovės tyrimas.

Laiku nustačius ir tinkamai gydant šlapimo pūslės uždegimą bei kitus su juo susijusius sutrikimus, galima išvengti rimtų sveikatos problemų ir užtikrinti pilnavertį gyvenimą.

tags: #kudikiui #skauda #slapintis