Vaikų ugdymosi kontekstų modeliavimas ikimokyklinėje įstaigoje: nuo žaidimo iki visapusiško augimo

Ikimokyklinis ugdymas yra kertinis vaiko raidės ir socializacijos etapas, kurio kokybė ir kryptingumas didele dalimi priklauso nuo ugdymo(si) aplinkos modeliavimo bei taikomų ugdymo(si) principų. Šiuolaikinės ikimokyklinės įstaigos, vadovaudamosi naujausiais ugdymo principais, siekia sukurti tokią aplinką, kuri ne tik užtikrintų ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, bet ir skatintų vaiko visapusišką raidą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir galimybes. Viena iš tokių naujoviškų krypčių yra vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas, orientuotas į universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principus, užtikrinančius įtraukų ir sėkmingą ugdymą(si) visiems vaikams.

Ugdymo(si) principų svarba ir kontekstų kūrimas

Pagrindinės ikimokyklinio ugdymo gairės remiasi svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Tai reiškia, kad net paprasčiausi kasdieniai ritualai, tokie kaip apsirengimas, valgymas ar žaidimai, gali būti transformuoti į ugdomąsias veiklas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas turi derėti su vaiko amžiaus tarpsnio, individualios raidos ypatumais.
• Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė vaikų veiklos forma, per kurią jie pažįsta pasaulį, ugdosi socialinius, emocinius ir kognityvinius gebėjimus.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas atliepia vaiko poreikius, susijusius su jo kultūrine aplinka ir socialine patirtimi.
• Integralumo principas: Ugdymas apima visas vaiko raidos sritis, siejant skirtingas ugdymo(si) sritis ir veiklas.
• Įtraukties principas: Kiekvienas vaikas, nepaisant jo individualių skirtumų, turi jaustis priimtas ir turėti galimybę sėkmingai ugdytis.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas grindžiamas vaiko patirtimi, jo aplinka ir aktualiais jam klausimais.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas veikia kaip partneris vaikui, palaikydamas jo iniciatyvas ir savarankiškumą.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Suteikiama laiko ir erdvės vaikui gilintis į veiklą, tyrinėti ir suprasti.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku apmąsto vaiko veikimo patirtis, jo emocijas ir veiklos rezultatus, numatydamas tolesnį veikimą.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima glaudžiai bendradarbiauja, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę.

Šios gairės pateikia naują ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptį - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimą. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Ugdymo(si) sritys ir universalus dizainas mokymuisi

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę, apimantys vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas:

1. „Mūsų sveikata ir gerovė“: Skirta fizinei, emocinei ir socialinei vaiko gerovei ugdyti.
2. „Aš ir bendruomenė“: Skatina vaiko savęs pažinimą, santykius su kitais ir bendruomenės supratimą.
3. „Aš kalbų pasaulyje“: Ugdo kalbinius gebėjimus, komunikaciją ir kalbų įvairovės supratimą.
4. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Skatina smalsumą, tyrinėjimą, aplinkos objektų ir reiškinių pažinimą.
5. „Kuriu ir išreiškiu“: Lavina kūrybinius gebėjimus, saviraišką ir meninę veiklą.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi (UDM) prieiga. UDM kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Tai reiškia, kad ugdymo(si) aplinka turėtų pasiūlyti įvairias priemones, veiklos būdus ir pasirinkimo galimybes, atitinkančias skirtingus mokymosi stilius ir poreikius.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Kontekstų įvairovė ir jų paskirtis

Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą, plėtodami pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Gairėse apibrėžiami įvairūs ugdymo(si) kontekstų tipai, atliepiantys skirtingus ugdymo(si) poreikius ir skatinantys įvairiapusę vaiko raidą:

• Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Šis kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Jo paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Jo paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeluojant šį kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai bendradarbiauja su šeima (globėjais), rengiant Programą ir užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą bei dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Konkretūs pasiekimai ir gebėjimai ugdymo(si) srityse

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus. Šie pasiekimai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami per visą ugdymo(si) procesą. Pavyzdžiui, nagrinėjant sritį „Mūsų sveikata ir gerovė“, išskiriami šie vertybiniai aspektai ir gebėjimai:

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Maisto pažinimas ir ruošimas: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Asmens higiena ir savitvarka: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugaus elgesio įgūdžiai: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Kitoje ugdymo(si) srityje, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, ypatingas dėmesys skiriamas fiziniams ir smulkiosios motorikos gebėjimams:

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• B1. Stambiosios motorikos ir judėjimo įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkiosios motorikos ir manipuliavimo įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Šie konkretūs pasiekimai iliustruoja, kaip ikimokyklinio ugdymo sritys ir jose numatyti gebėjimai prisideda prie vaiko visapusiškos raidos. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, atsižvelgiama į šiuos pasiekimus, siekiant sudaryti vaikui palankią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje jis galėtų augti, mokytis ir džiaugtis kiekviena ugdymosi akimirka.

tags: #gamtiniu #medziagu #panaudojimas #ikimokyklineje #istaigoje