Teisinė sąvoka "tėvų atsakomybė" yra sudėtingas mechanizmas, skirtas apsaugoti vaikus ir atstovauti jiems iki pilnametystės ar emancipacijos. Ji apima tiek vaiko asmenį, tiek jo turtą. Tėvų valdžia reglamentuojama Civilinio kodekso ir automatiškai suteikiama vaiko teisiniams tėvams - tiems asmenims, kurie tokiais laikomi pagal teisės aktus dėl tėvystės, motinystės, bendramotinystės, kraujo ryšio, įvaikinimo arba įstatymo. Vaikai lieka savo tėvų valdžioje, kol jiems sueina 18 metų arba jie tampa emancipuoti.
Tėvų valdžios Sferos: Asmuo ir Turtas
Tėvų valdžia skirstoma į kelias pagrindines sritis. Pirmoji yra valdžia vaiko asmens atžvilgiu, kuri apima globos teises - rūpinimąsi vaiku, jo priežiūrą ir sprendimų priėmimą dėl vaiko gyvenimo su vienu iš tėvų, bei teisę į vaiko lavinimą, kurią sudaro sprendimų priėmimas dėl vaiko išlaikymo, lavinimo ir mokymo. Antroji sritis yra vaiko turto valdymas, skirstomas į teisę administruoti vaiko turtą ir teisę tą turtą teisėtai naudoti.
Paprastai abu vaiko tėvai kartu įgyvendina tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tačiau kilus nesutarimams dėl vaiko gyvenamosios aplinkos organizavimo, svarbiais klausimais, susijusiais su vaiko sveikata, lavinimu, mokymu, laisvalaikiu, religiniais ar filosofiniais klausimais, arba jei susitarimas prieštarauja vaiko interesams, įsikišti gali šeimos bylų teismas. Tokiu atveju, pagal nustatytą tvarką, kitas iš tėvų išlaiko priežiūros teisę (teisę būti informuojamas apie vaiko padėtį ir teisę kreiptis į teismą, jei mano, kad kitas tėvas nesilaiko vaiko interesų) bei teisę matytis su vaiku.
Svarbu pabrėžti, kad tėvų gyvenimas skyrium ar santuokos nutraukimas iš esmės neturi poveikio naudojimosi tėvų valdžia taisyklėms. Taikomas teisinis principas, kad kiekvienas iš tėvų kartu naudojasi tėvų valdžia. Tai reiškia, kad nė vienas iš tėvų negali savo iniciatyva priimti sprendimo, kuriuo kitam iš tėvų būtų trukdoma naudotis savo teisėmis. Todėl vienas iš tėvų turi gauti kito sutikimą, priešingu atveju sprendimas turi būti priimtas per šeimos bylų teismą.
Tėvams nebūtina kreiptis į teismą; jie gali sudaryti privatų susitarimą dėl tėvų valdžios vaiko atžvilgiu. Siekiant palengvinti šį procesą, suteikiama galimybė bet kuriuo metu, taip pat ir teismo proceso metu, kreiptis į akredituotą tarpininką (advokatą, notarą ar kitą kvalifikuotą specialistą).
Teisinės Procedūros ir Teismų Įsikišimas
Jei santuoka nutraukiama dėl neatitaisomo sutuoktinių santykių sužlugimo, tėvai bet kuriuo proceso etapu gali prašyti šeimos bylų teismo patvirtinti susitarimą dėl laikinųjų priemonių vaikams. Santuokos nutraukimo bendru sutarimu atveju, šalys savo susitarimuose dėl pasekmių turi nurodyti naudojimosi tėvų valdžia priemones, įskaitant vaiko turto administravimą, ir kiekvieno iš tėvų įnašo tvarką į vaiko išlaikymą, lavinimą, sveikatą, mokymą ir ugdymą.
Prokuroras teikia savo nuomonę, o šeimos bylų teismas gali panaikinti arba pakeisti nuostatas, kurios prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Jei pateikiamas prašymas, teismo kancleris informuoja šalis apie galimybę taikyti taikinamąjį tarpininkavimą ar kitas taikaus ginčų sprendimo formas. Teisėjas bet kuriuo metu gali pasiūlyti šalims apsvarstyti taikinimo galimybes, o bet kuri šalis gali iniciuoti taikinamąjį tarpininkavimą nepriklausomai nuo teismo proceso.
Šalys taip pat gali konsultuotis su ekspertais (socialiniais darbuotojais, psichologais, vaikų psichiatrais) arba prašyti teismo skirti ekspertą. Jei tėvai nesusitaria arba jų susitarimas prieštarauja vaiko interesams, šeimos bylų teismas priima sprendimą dėl tėvų valdžios, atsižvelgdamas į tėvų ir (jei vaikas pakankamai subrendęs) vaiko pageidavimus, taip pat į bylos aplinkybes.
Teismas sprendžia dėl:
- Abiejų arba vieno iš tėvų naudojimosi tėvų valdžia.
- Vaiko gyvenamosios aplinkos: jei tėvų valdžia naudojamasi bendrai, pirmenybė teikiama lygiateisiam vaiko gyvenamosios aplinkos nustatymui, jei to prašo bent vienas iš tėvų. Jei tai netinkamiausias sprendimas, gali būti numatyti ilgesni gyvenimo su vienu iš tėvų laikotarpiai.
Šeimos bylų teismui taip pat gali tekti spręsti dėl vaiko lavinimo ir mokymo. Šalys gali teikti konkrečius klausimus, pavyzdžiui, dėl atostogų paskirstymo, išlaidų dalijimosi, vaiko priėmimo į mokyklą ir kt.
#PasaulinėVaikųDiena: Kas yra vaiko teisės ir kodėl jos svarbios?
Tėvų Valdžios Įgyvendinimas ir Atsakomybė
Tai, kad tėvų valdžia priklauso tik vienam iš tėvų, nesuteikia jam neribotų teisių. Turi būti atsižvelgiama į konkrečiu atveju pasiektus susitarimus. Persikėlimas su vaiku į kitą gyvenamąją vietą neinformavus kito iš tėvų gali turėti reikšmingų pasekmių vaiko gyvenamajai aplinkai, teisei matytis ir kt. Tokiu atveju šalis, kuriai nebuvo pranešta arba kuri su tuo nesutinka, gali kreiptis į šeimos bylų teismą arba, skubiu atveju, į teisėją, nagrinėjantį laikinųjų priemonių prašymus.
Kiekvienas iš tėvų ir toliau naudojasi tėvų valdžia (įgyvendina vaiko globos teises, teisę į lavinimą, teisę administruoti ir naudoti vaiko turtą). Nė vienas iš tėvų negali savo iniciatyva priimti sprendimo, trukdančio kitam tėvui naudotis savo teisėmis. Todėl būtinas kito tėvo sutikimas, priešingu atveju veiksmai negali būti atliekami. Tačiau, kalbant apie vaiko globos teises, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, pagrįstai priima sprendimus dėl kasdienės tvarkos, gero elgesio ir pan.
Teismai ir Jurisdikcija
Prašymus dėl tėvų valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dėl jų gyvenamosios aplinkos arba teisių su jais matytis nagrinėja šeimos bylų teismas. Kai kurios šiai jurisdikcijai priklausančios bylos, pvz., dėl tėvų valdžios, gyvenamosios aplinkos ar teisės matytis su vaiku, gali būti laikomos skubiomis ir pradedamos inter partes pareiškimu, šaukimu arba bendru prašymu. Tokios bylos sprendžiamos laikinąja nutartimi. Jeigu byla pradedama šaukimu, terminas yra bent dvi dienos.
Visose bylose, susijusiose su nepilnamečiais vaikais, šalys privalo asmeniškai dalyvauti ne tik pirmajame posėdyje, bet ir posėdžiuose, kuriuose aptariami klausimai dėl vaikų, taip pat žodinių argumentų posėdžiuose. Šiuo klausimu taikomos įprastos normos. Sprendimas dėl tėvų valdžios gali būti apskundžiamas per tam tikrą terminą, kuris paprastai yra vienas mėnesis nuo sprendimo arba pranešimo apie jį įteikimo.
Tam tikrais atvejais, siekiant įvykdyti sprendimą dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Šeimos bylų teismas, nusprendęs dėl vaiko gyvenimo su kiekvienu iš tėvų grafiko arba patvirtinęs teisę matytis su vaiku, vėliau gali pridėti prie savo sprendimo vykdymo priemones. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, nurodo šių priemonių pobūdį ir jų įgyvendinimo tvarką, o esant reikalui, paskiria įgaliotus asmenis, kurie lydi sprendimą vykdantį teismo pareigūną.
Nuo 2005 m. kovo 1 d. pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 („Briuselis IIa“) visi valstybėje narėje (išskyrus Daniją) priimti sprendimai, susiję su tėvų valdžia, iš esmės yra automatiškai pripažįstami. Tačiau ši supaprastinta tvarka netaikoma sprendimams, priimtiems iki minėtos datos ne santuokos nutraukimo procese.
Bet kuris suinteresuotas asmuo gali kreiptis į šeimos bylų teismą, kad užsienyje priimtas sprendimas būtų nepripažįstamas. Tačiau, jeigu pagal įprastinės gyvenamosios vietos teisę neįmanoma tinkamai apsaugoti vaiko asmens ar turto, taikoma valstybės, kurios pilietybę turi vaikas, teisė.
Perėjimas nuo Institucinės Globos prie Šeimos ir Bendruomeninių Paslaugų
Pastarieji metai Lietuvoje žymi aktyvias vaikų globos sistemos reformas. Buvo priimtas svarbus planas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo". Šis planas išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatitinkančią vaikų globos namų sistemą. Tikslas - atsisakyti institucinės globos, pripažįstant jos netinkamumą ir seną, posovietinį palikimą.
Buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas, vaikai keliami gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, siekiant kuo mažesniam skaičiui vaikų tektų gyventi globos namuose. Tačiau plano tikslas neapsiriboja vien globos namų išformavimu, bet apima ir palydimąją globą, teikiamą jaunuoliams, jau palikusiems globos namus.
Iššūkiai ir Parama Jaunuoliams, Išeinantiems iš Globos Sistemos
Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra visiškai savarankiškas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, o ne automatinis rezultatas sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams iš globos namų, sulaukus 18 metų, valstybės globa baigiasi, ir jie turi pradėti gyventi savarankiškai. Tai skiriasi nuo vaikų, augančių šeimoje, kurie nesiskiria su šeima sulaukę pilnametystės ir vis dar gauna finansinę bei emocinę paramą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose pripažįstama, kad jaunuoliai, išeinantys iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Jiems būdingas žemesnis išsilavinimas, prastesnės darbo perspektyvos, dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis ir tikimybė patekti į globos namus. Atsižvelgiant į šias rizikas, kai kuriose šalyse amžius, kada jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus, siekiant geriau juos paruošti savarankiškam gyvenimui.
Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui, išplėsta parama pereinant į suaugusiojo gyvenimą gali padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam svarbi ankstyva pagalba. Mokslininkai tyrinėja veiksnius, lemiančius asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais. Egzistuoja įvairūs šaltiniai, padedantys jaunuoliams atlaikyti problemas: asmeniniai įgūdžiai, artimi palaikantys santykiai, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius formuojant efektyvią socialinę politiką.
Palydimoji globa yra viena iš priemonių, galinčių suteikti reikiamą palydėjimą jaunuoliui, ką tik palikusiam globos namus. Tai ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Pagrindinis tikslas - padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių kasdienėms gyvenimo užduotims atlikti.
Lietuvoje, Kaune, dvi organizacijos teikia palydimosios globos paslaugas: VŠĮ „Acto Catholica Patria" (savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip") ir „Mauros namai". Tyrime apklausti darbuotojai ir jaunuoliai atskleidė, kad dauguma jaunuolių, palikę globos sistemą, jautėsi nepasiruošę savarankiškam gyvenimui, turėjo sunkumų planuodami finansus, tvarkydami dokumentus, juos gąsdino nežinomybė. Priežastys - netinkamas paruošimas globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui, tik nuo maždaug 14 metų atsiranda galimybė patiems gaminti maistą, pirkti produktus, skalbti rūbus. Darbuotojai fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu, daugiausia sutvarkydami dokumentus ir surasdami būstą (dažniausiai mokyklos bendrabutį).
„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų, mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo, socialinių įgūdžių, dalyvauja individualiose konsultacijose ir grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, bet motyvuotiems jaunuoliams. „Mauros namuose" gyvena tik merginos, kurios gali likti iki mokslo baigimo ir pasiruošimo savarankiškam gyvenimui. Jose taip pat teikiamos individualios konsultacijos ir finansų planavimo mokymai.
Valstybės Parama ir Finansavimas
Valstybės įtaka formuojant palydimąją globą matoma per planus suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Tačiau mažas finansavimas yra kliūtis plėsti veiklą. Jaunuolių gaunama pašalpa (152 EUR) yra labai maža, ypač turint omenyje, kad 18-metis geriausiu atveju turi tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, neplanavus finansų, sudėtinga.
Kita problema - būsto trūkumas. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia ilgai laukti eilėje. 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada panaudojama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti pastovios gyvenamosios vietos. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti.
Asmeninė Motyvacija ir Aplinkos Palaikymas
Kitas svarbus veiksnys - asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Nors tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški ir motyvuoti, jie pripažino, kad augant globos sistemoje trūko palaikymo, tikėjimo jų gebėjimais ir skatinimo judėti pirmyn.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, trūksta iniciatyvos ir paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Nauji Globos (Rūpybos) Išmokų Principai
Nuo 2026 metų pradžios padidinta globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre ar šeiminiuose namuose globojamiems vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Išmokos dydis diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius. „Kiekvienas vaikas turi teisę augti mylinčioje ir saugioje šeimos aplinkoje. […] Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, pasiryžusiems kilniai misijai ir savo namų duris atvėrusiems be tėvų globos likusiems vaikams. […] Valstybė remia žmones, kurie prisiima šią svarbią atsakomybę - užtikrina ir finansinę, ir emocinę paramą."
Nuo šių metų pradžios kas mėnesį mokamas 296 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar globos centre. Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas. Planuojama, kad globos išmoką gaus apie 7,6 tūkst. vaikų, o tikslinį priedą - apie 5,4 tūkst.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas gimines ar kitus emociškai susijusius asmenis. Laikinosios priežiūros išmokos dydis siekia 444 eurus per mėnesį už vaiką, priklausomai nuo priežiūros trukmės.
Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba globa pasibaigia dėl emancipacijos ar santuokos sudarymo, jam skiriama 5 550 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.