Žurnalistė ir laidų vedėja Eglė Daugėlaitė, šiuo metu mėgaujasi motinystės atostogomis, sausio 4-ąją pasitinka savo 35-ąjį gimtadienį. Ši data jai yra svarbus atskaitos taškas, svarbesnis net už Naujuosius metus. Gimtadienį švęsdama su šeima Klaipėdoje, ji su vaikais jau grįžo į Taliną, kur šeima gyvena pastaruosius dvejus metus. Šventės dieną Eglė nutarė neskirti vaikų į darželį, nes jie labai laukia mamos gimtadienio. Vyresnysis sūnus lėktuve jau pasakojo apie gimtadienio tortą, džiugindamas mamą saldumynų ir žvakučių laukimu.
Praėjusiais metais Eglė ieškojo tradiciškiausio gimtadienio torto, nors pati tiksliai nežinojo, koks jis turėtų būti. Tačiau per metus praleistus Taline, ji spėjo paragauti daug estų desertų ir įsitikino, kad estai yra tikri smaguriai, todėl šiemet torto pasirinkimas buvo lengvesnis. Gimtadienio šventė vyks dar kalėdiškai papuoštuose namuose. Eglė juokauja, kad vienintelė jos šventės tradicija - nenupuošti eglutės ir namų iki gimtadienio, nes tėvai jai davė Eglės vardą. Papuošimus ji dažniausiai nuima tik po sausio 6-osios. Tai siejama ir su jos gimimo aplinkybėmis - gimusi, kai visur dar buvo papuoštos eglutės, o tėvai prieš pat Naujuosius pamatė per televiziją kalbančią jos mylimą aktorę Eglę Gabrėnaitę.
Eglė pripažįsta, kad gimtadienis minimas beveik iškart po Kalėdų ir Naujųjų, todėl šventinė nuotaika kartais būna kiek pavėsusi. Ji prisimena, kad tikslingai planavo savo 30-ąjį gimtadienį, norėdama surengti gražią šventę, ir jai tai pavyko. Gimus vaikams, asmeninės šventės tapo mažiau svarbios. Šiemet, dėl atstumo ir laiko stokos, taip pat būtų buvę sudėtinga ką nors suplanuoti. Tačiau Eglė nusprendė nelaukti jubiliejų ir surengti gražią šventę dar iki 35-ojo gimtadienio. Ji prisimena ir pandemijos laikus, kai šventes teko švęsti nuotoliniu būdu, o dovanos - per kurjerius.
Pastarieji keleri metai Eglei buvo pokyčių metas. Laikinai atsisveikinusi su žiūrovais, ji išėjo motinystės atostogų ir dabar augina du judrius berniukus. Ji pripažįsta, kad buvo keista matyti per pandemiją dirbančius kolegas, o pati negalėjo nusėdėti vietoje, norėdama grįžti į darbus. Dabar ji aiškiai supranta savo atsakomybę už du mažylius. Gyvenimas Estijoje atnešė naujų iššūkių: teko kraustytis su vaikais, perleisti ilgai kurtus namus. Pasitikdama naujus metus, Eglė galvoja ir apie ateities planus. Gimtadienis jai yra svarbesnis atskaitos taškas nei Naujieji. Nors šeima dar kurį laiką liks Estijoje, Eglė jau galvoja apie grįžimą į Lietuvą, naujus šeimos namus, ieško darželio ir auklės vaikams.
Teisiniai ginčai ir visuomenės reakcijos
Visai kitame kontekste atsiduria Eglė Kručinskienė, kurios vardas minimas teisiniuose ginčuose ir viešose diskusijose. Didelio atgarsio sulaukusioje byloje Kauno apylinkės teismas išteisino E. Kručinskienę, kaltintą smurtu prieš savo vaiką. Prokuratūra apskundė šį sprendimą, tačiau Kauno apygardos teismas atmetė skundą. Teismas vertino, kad vaikas nepatyrė skausmo, o motinos veiksmai neperžengė privataus konflikto ribų, siekiant pamokyti sūnų.
Ši byla sukėlė daug diskusijų. E. Kručinskienė pati teigė, kad jos veiksmai nebuvo smurtas, o tik nestiprus sudavimas, siekiant apsaugoti vaiką nuo pavojaus išbėgus į dviračių taką. Ji taip pat įvardijo patirtą skausmą, kai nuo jos buvo atskirti vaikai, vertindama jį didelėmis sumomis. E. Kručinskienės vyras Gintaras Kručinskas kritikavo institucijų veiksmus kaip neadekvačius ir perlenktus. Advokatė Rūta Visočnik taip pat kėlė klausimus dėl prieštaringų liudininkų parodymų ir prokurorų argumentų dėl skausmo.
Kita vertus, visuomenėje kilo pasipiktinimas dėl E. Kručinskienės siekio kandidatuoti į Seimą, nes ji neturi aukštojo išsilavinimo ir dirbo pardavėja. Kai kurie piliečiai, tokie kaip E. Švenčionienė, kritikavo E. Kručinskienės elgesį, laikydami jį "akiplėšišku" ir pamynusiu kitų, galbūt sudėtingesnėse sąlygose esančių šeimų interesus. E. Švenčionienė, auginanti keturis vaikus, vienas iš kurių gimė su sunkia negalia, pasakojo apie šeimos aukas ir kovą už socialinį būstą, lyginant su E. Kručinskienės, anot jos, išskirtinių privilegijų reikalavimu.
E. Kručinskienė gynėsi, kad Konstitucija nedraudžia kandidatuoti į Seimą neturintiems aukštojo išsilavinimo ar turto, ir kad ji siekia atstovauti nepakankamai išgirstą visuomenės dalį. Ji taip pat pabrėžė, kad patyrė didelius sunkumus bendraujant su vaiko teisių tarnybomis, kas paskatino jos norą siekti politinės karjeros ir spręsti šias problemas. Ji teigia, kad į Seimą eina ne siekdama privilegijų, o norėdama pakeisti sistemą, kuri, jos manymu, persekioja tėvus.
Socialinio būsto klausimai ir šeimos poreikiai
E. Kručinskienės situacija atskleidžia ir socialinio būsto teikimo problemas. Šeima laukė eilėje apie penkerius metus ir apsigyveno savivaldybės skirtame socialiniame būste Panemunėje. Tačiau kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad šeima gyvena neteisėtai, nes butu naudojosi E. Kručinskienės giminaičiai, išvykę į JAV, kas yra draudžiama.
E. Kručinskienė teigė, kad siūlomi alternatyvūs būstai netiko, nes buvo per maži arba per brangūs išlaikyti. Ji norėjo ekonomiško šildymo ir būsto, prie kurio priprato vaikai. Kauno savivaldybės atstovai tvirtino, kad visi siūlyti būstai atitiko reikalavimus, ir kad ne visada įmanoma atsižvelgti į visus pageidavimus dėl vietos ar išplanavimo. Savivaldybė taip pat akcentavo, kad skiriant socialinį būstą svarbiausia yra tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas.
Galiausiai, po kilusio skandalo, E. Kručinskienei buvo pasiūlytas naujas socialinis būstas, kuriuo ji yra patenkinta, nes jame galės pati reguliuoti šildymą. Tačiau šeima vis dar laukia raktų ir nėra aišku, kada galės persikelti. Dėl parduodamo medinuko, kuriame jie gyveno, šeima negali gauti panašaus būsto su kietuoju kuru, todėl teks keltis į butą.
Šie skirtingi atvejai - Eglės Daugėlaitės asmeninis gyvenimas ir Eglės Kručinskienės teisiniai bei socialiniai iššūkiai - atspindi įvairius visuomenės aspektus ir iškelia klausimus apie asmenines vertybes, socialinę atsakomybę ir institucijų veiksmus.
tags: #egle #krucinskiene #gime