Henrikas Daktaras, pravarde Henytė, yra viena iš prieštaringiausiai vertinamų asmenybių Lietuvos kriminalinėje istorijoje. Jo vardas neatsiejamai susijęs su Kauno „Daktarų“ nusikalstama grupuote, kuriai jis vadovavo nuo 1978-ųjų metų. Jo gyvenimas - tai ne tik nusikaltimų, teismų ir įkalinimų virtinė, bet ir sudėtingi šeimos santykiai, asmeniniai išgyvenimai bei nuolatinė kova už laisvę. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo biografiją, gyvenimą už grotų, šeimos istorijas ir ateities vizijas.
Vaikystė ir Jaunystė: Augimas Kauno Vilijampolėje
Henrikas Daktaras gimė 1957 m. gruodžio 12 d. Kaune, Vilijampolės rajone. Jo tėvai buvo paprasti darbininkai, o vaikystė prabėgo didelėje giminėje, kurioje dažnai vykdavo girtavimai ir muštynės. „Augdamas tokioje aplinkoje, H. Daktaras teigia nematęs kitokio gyvenimo“, - pasakoja jis. Jo draugų ratas buvo vien chuliganai, ir jis augo manydamas, kad toks pasaulis yra normalus. Tik vėliau jis suvokė, kad egzistuoja ir kitokie socialiniai sluoksniai - inžinieriai, inteligentai, studentai ar direktoriai. H. Daktaras prisimena, kad jam sakydavo, jog „čia mes geri, o visi kiti - blogi“.
Jo tėvas, nors ir nebuvo tiesiogiai susijęs su nusikalstamu pasauliu, bendravo su nusikaltėliais, baliavodavo su jais, supirkinėdavo ir prekiaudavo vogtais daiktais, alkoholiu bei batais. Brolis Mečislovas, vos 16-metis, pateko į kalėjimą, atlikęs 9 metų įkalinimo bausmę, po dviejų mėnesių žuvo automobilio avarijoje būdamas 25 metų. Ši vaikystė ir jaunystė, kupina smurto ir nepriteklių, neabejotinai suformavo Henriko Daktaro asmenybę ir jo požiūrį į pasaulį.
Ankstyvieji Nusikaltimai ir Įkalinimai: Jėgos Dėsnis Ir Kovos Kelias
Nuo pat mažens H. Daktarui teko kovoti už save, kur galiojo jėgos dėsnis: stiprus reiškia protingas. Dėl šios priežasties jis daug dėmesio skyrė sportui. 19-metis H. Daktaras dvejus metus kalėjo Pravieniškių pataisos namuose už muštynes šokiuose, kilusias dėl merginos. Nors mušėsi visi, įkalintas buvo tik jis. Jam buvo „priklijuota“ 18 nukentėjusiųjų ir 30 liudininkų. H. Daktaras teigia, kad jį norėjo pasodinti vien dėl pavardės.
Išėjęs į laisvę, H. Daktaras bandė kurti normalų gyvenimą: susirado žmoną, susilaukė sūnaus, pastatė namą, pasodino medį. Tačiau jo kelias pasuko kita linkme. Jis buvo nuteistas 8 metams ir išvežtas į Sibirą už vagystę, kai kartu su kitais vogdavo lapes, kurias vėliau augino žmonės, maitindami jas vogtais gyvuliais.
„Daktarų“ Grupuotė Ir Nusikalstama Veikla: Kauno Mafijos Gimimas
Mafijos grupuotės Lietuvoje pradėjo formuotis Michailo Gorbačiovo valdymo metais, kuomet kapitalizmo atgavimas lėmė ir nusikaltėlių grupuočių pagausėjimą. Kaune veikė apie keliolika tokių grupuočių, tarp kurių garsiausios buvo „Žaliakalnio“, „Kaulo“, „Centro“, o vėliau ir „Daktarų“.
Henrikas Daktaras tapo vienos iš įtakingiausių grupuočių - „Daktarų“ - lyderiu. Jo byloje sukaupta apie 200 nusikaltimų, tarp kurių - grasinimai nužudyti, turto prievartavimas, sprogdinimai ir virš 30 nužudymų. Kai kurie žymūs grupuotės nariai:
- Vladas Beleckas: Pagarsėjo vagystėmis ir plėšikavimu, organizavo kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą.
- Remigijus Daškevičius (Daškė): Didžiausios cigarečių kontrabandos vadovas, Lietuvos bokso federacijos prezidentas.
- Rimantas Ganusauskas (Mongolas): Vienas įtakingiausių narių, dingo be žinios po nesėkmingo pasikėsinimo į H. Daktaro gyvybę.
- Andrius Vytas Jankevičius (Pšidzė): Intelektualus operacijų organizatorius.
- Egidijus Abarius (Goga): Laikomas H. Daktaro dešiniąja ranka.
Teismų Procesai Ir Bausmės: Kova Už Laisvę
2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu H. Daktaras buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems nusikaltimams vykdyti. Į bausmę įskaičiuotas laikas, praleistas kalėjime pagal ankstesnius nuosprendžius. 2008 m. gruodį jis buvo suimtas, bet pasislėpė ir buvo sulaikytas Bulgarijoje 2009 m.
Pagal 2019 m. įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas asmuo po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Tai įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, konstatavusį, kad Lietuva pažeidžia nuteistųjų teises nesuteikdama realios galimybės išeiti į laisvę.
Henrikas Daktaras ryžosi išskirtinei išpažinčiai: gyvas į žemę nesulįsiu (I dalis)
Gyvenimas Už Grotų: Dienotvarkė, Sveikata Ir Svajonės
Šiuo metu H. Daktaras kali Pravieniškių pataisos namuose. Įkalinimo įstaigos administracija neturi nusiskundimų nuteistuoju - jis pagarbiai bendrauja su pareigūnais, aktyviai dalyvauja veikloje, dirba medienos ir baldų gamybos ceche. Administracija net tarpininkauja, kad jo bausmė būtų pakeista terminuota, tikint, jog jis galėtų išeiti į laisvę. Tai ir yra H. Daktaro svajonė.
Jo dienotvarkė kalėjime griežta: anksti keliasi, sportuoja, dirba, o vakare ilsisi. H. Daktaras prižiūri savo sveikatą, stengiasi sveikai maitintis, niekada nerūkė. Nors anksčiau jį buvo ištikęs mikroinsultas ir prasidėjo senėjimo procesas, jis stengiasi gyventi ir džiaugtis kiekviena diena.
Santykiai Su Šeima: Meilė, Išdavystė Ir Atstumas
H. Daktaras džiaugiasi turintis žmoną, vaikus ir anūkus. Jo žmona Ramutė yra jo „akis ir ausys“ laisvėje, rūpintojėlė ir geriausias draugas. Jis vertina jos ištikimybę, ypač po to, kai daugelis buvusių draugų jį apleido ar išdavė.
Jo santykiai su sūnumi Enriku yra sudėtingi. Enrikas, užsiimantis statybomis, stengiasi atsiriboti nuo tėvo, norėdamas nepakenkti savo verslui. Kita dukra Karolina gyvena Ispanijoje su profesionaliu boksininku, su kuriuo turi du vaikus. H. Daktaras laukia dukters ir anūkų vizitų, nors juos mato tik per trumpalaikius pasimatymus.
Namai Užliedžiuose Ir Knyga „Išlikti Žmogumi“
H. Daktaras parduoda savo namus Užliedžiuose, prašydamas 1,2 mln. eurų. Jis tiki, kad namas vertas apie 3 mln. eurų. Name šiuo metu gyvena žmona Ramutė ir jauniausia dukra Henrieta su vyru.
Jo autobiografinė knyga „Išlikti žmogumi“, parašyta kalėjime 2001 m., buvo išleista 2020 m. Knygoje jis pasakoja apie savo gyvenimo kelią, kalėjimą, išbandymus ir vidinius išgyvenimus. H. Daktaras tikisi, kad jo knyga taps atsvara žurnalisto Dailiaus Dargio parašytam „Tikrosios Daktarų istorijos“ romanui.
Ateities Vizijos Ir Svajonės: Laisvės Laukimas
H. Daktaro didžiausia svajonė - numirti laisvėje, šalia vaikų ir anūkų. Jis tikisi, kad teismas peržiūrės jo bausmę ir suteiks terminuotą laisvės atėmimimo bausmę, kuri leistų jam išeiti į laisvę po 10 metų. Jis abejoja, ar Lietuvoje yra pakankamai drąsių teisėjų, kurie galėtų priimti tokį sprendimą.
Jis vertina kiekvieną dieną, džiaugdamasis, kad yra gyvas, ir tikisi, kad ateityje galės džiaugtis gyvenimu su šeima. Jo likimas ir ateities vizijos vis dar neaiškios, bet viltis gyventi laisvėje išlieka stipri.