Draugystė yra natūralus ir gyvybiškai svarbus žmogaus poreikis, kuris prasideda nuo ankstyvos vaikystės. Vaikams, ypač tiems, kurie susiduria su drovumu ar nepasitikėjimu savimi, bendravimas su bendraamžiais gali būti iššūkis. Tačiau, suprasdami draugystės formavimosi etapus ir taikydami tinkamus ugdymo metodus, tėvai gali padėti savo vaikams užmegzti sveikus ir ilgalaikius ryšius. Šiame straipsnyje gilinsimės į vaikų draugysčių dinamiką, nuo pirmųjų žaidimų darželyje iki sudėtingesnių santykių paauglystėje, pateikdami praktinius patarimus, kaip palaikyti ir stiprinti šiuos svarbius ryšius.
Draugystės pradmenys: nuo žaidimo iki bendravimo
Vaikų draugystės formavimasis prasideda nuo pat mažens. Jau trejų-ketverių metų vaikai pradeda ieškoti žaidimo draugų, nes daugelis žaidimų reikalauja kelių dalyvių. Lengviausia užmegzti draugiškus santykius su bendraamžiais, todėl darželiai dažnai grupes formuoja pagal amžių. Tą patį amžių vaikai yra panašiai emociškai subrendę, jų gebėjimai panašūs, todėl greitai randa bendrą kalbą ir susitaria. Kai bendrauja vienodo amžiaus vaikai, nebūna labai išsiskiriančių, dominuojančių vaikų, nors aktyvesni gali tapti lyderiais.
Mišraus amžiaus grupėse santykiai gali būti kitokie. Vyresni vaikai dažnai dominuoja prieš jaunesniuosius dėl amžiaus, fizinės ir intelektualinės raidos skirtumų. Jie gali bandyti įtakoti mažesnius, pastumdami ar pargriudindami, todėl panašaus amžiaus vaikų grupės yra geriausios, nes suteikia galimybę užmegzti geresnius santykius.
Vaikai draugu gali pavadinti tą, kuris su juo pasidalina žaislu ar saldainiu. Tokia draugystė yra momentinė ir laikina, nes vaikai dar tik mokosi bendradarbiauti, bendrauti ir jų draugystės ryšiai neparemti jokiomis vertybėmis. Pagrindinė draugystės priežastis yra noras kartu žaisti, neatstumti, dalintis žaislais. Trejų-ketverių metų vaikai dar nesugeba kalbėtis sudėtingomis temomis, jiems svarbiausia veikla kartu - bėgioti, žaisti. Aktyvesni, išradingesni vaikai, sugalvojantys žaidimus ir suburiantys kitus bendrai veiklai, tampa populiaresni.
Lyties vaidmuo draugystėje: nuo nepastebėjimo iki diferenciacijos
Iki 3-4 metų amžiaus vaikams lytiškumas dar nėra svarbus. Tačiau 5-6 metų vaikai dažniausiai žaidžia su tos pačios lyties atstovais. Iki tol sėkmingai gali draugauti tiek su berniukais, tiek su mergaitėmis. Tai gali lemti prigimtis arba namuose susiformavę stereotipai. Pavyzdžiui, berniukas, daug laiko leidžiantis su mama, gali būti priimtinesnis moteriškas veiklas ir bendravimo būdą. Berniukai tarpusavyje dažniau konkuruoja, jų veikloje daugiau agresijos, mergaitės labiau bendradarbiauja, nori ką nors daryti kartu, yra jautresnės. Mergaitėms, augančioms su broliais, berniukiški žaidimai ir bendravimo būdas gali būti priimtinesni.
Tėvai dažnai per daug dėmesio skiria lytiškumui, nuo mažens mokydami, kas tinka mergaitei, o kas berniukui. Vaiko tapatybė susiformuoja apie trečiuosius gyvenimo metus, tačiau tokio amžiaus vaikams patinka įvairi veikla. Apie 5-6 metus tapatybė susiformuoja labiau, ir pradinukai gali nenorėti sėdėti viename suole su priešingos lyties atstovais, jausdami netgi pažeminimą. Tačiau paauglystėje berniukai vėl gali veržtis sėdėti su mergaitėmis.
Iššūkiai ir parama: kaip padėti vaikui susidraugauti
Kuklumas vaikui gali trukdyti bendrauti, susirasti draugų ir jaustis atskirtam. Tėvų pareiga yra padėti jam įveikti šiuos sunkumus. Svarbu pastebėti, su kuo vaikas draugauja, kaip sutaria su kitais. Kartais tėvų ir vaikų poreikiai skiriasi - vienam vaikui pakanka vieno ar dviejų gerų draugų, jis jaučiasi laimingas ir saugus.
Nereikėtų drovaus vaiko stumti į jam nepatogias situacijas, versti linksmintis triukšmingoje aplinkoje ar "grūsti" į kiemą su nepažįstamais vaikais. Tėvų susierzinimas ar pyktis gali tik padidinti vaiko stresą ir atstūmimą. Verčiau pabendrauti su panašaus amžiaus, ramius vaikus auginančiomis mamomis ir suorganizuoti žaidimų popietę, kurioje dalyvautų tik du vaikai. Tai leis jiems po truputį susipažinti ir pradėti bendrauti. Bent vieną draugą turintis vaikas jausis drąsiau.
Drovūs vaikai dažnai būna jautresni ir labiau bijo judresnių bendraamžių. Jie gali jaustis geriau ir labiau atsiskleisti bendraudami su šiek tiek jaunesniais vaikais, kur jaučiasi viršesni. Tėvams svarbu stebėti, kad vaikas elgtųsi kaip geras vyresnis brolis ar sesuo - padėtų, mokytų, globotų, gintų, bet neagresyviai nurodinėtų ar žemintų jaunesnius.
Popamokinė veikla ir jos nauda
Popamokinė veikla yra labai naudinga vaikams. Įvairūs užsiėmimai ne tik ugdo įgūdžius, kuriems mokykloje ar darželyje skiriama mažiau dėmesio, bet ir suteikia galimybę bendrauti su bendraminčiais. Vaikai skatinami kartu tobulėti ir siekti bendrų tikslų. Jų bendravimas paremtas bendru darbu ar užduotimi, todėl net ir kukliam vaikui atsiskleisti yra lengviau. Svarbu atrasti vaikui malonią veiklą - jei jam nesiseka šokti, lankyti šokių pamokas bus sunku, jis jaus atskirtį ir dar labiau užsisklęs.
10 patarimų, kaip padėti vaikui susidraugauti ir išsaugoti draugystę:
- Kontakto ieškojimas: Patarkite vaikui, kaip užmegzti kontaktą, pavyzdžiui, paklausti, ar draugė norėtų pažaisti badmintoną, ar skaityti naują knygą. Žaislai, skatinantys kalbėti (parduotuvė, stalo žaidimai), gali padėti.
- Empatija: Lavinkite vaiko socialinius įgūdžius - jautrumą, paslaugumą, dėmesingumą. Girėkite už apsikeitimą vaidmenimis, pagalbą draugui, palaikymą.
- Sąžiningumas: Mokykite vaiką sąžiningai išsakyti savo nuomonę neįžeidžiant kitų, diskutuoti, argumentuoti ir derėtis su humoru.
- Teisingumas: Mokykite, kad draugystėje svarbu be keiksmažodžių ir įžeidinėjimų, be fizinės jėgos. Kiekvienas turi teisę išsakyti savo mintis. Svarbu atsiklausti, kad išvengtumėte nesusipratimų.
- Nusileidimas: Kilus nesutarimams, padėkite vaikui pažvelgti į situaciją draugo akimis ir suprasti, kad kartais geriau nusileisti, nei netekti draugo.
- Solidarumas: Skatinkite komandinę dvasią, ne varžybas. Vaikai, mokantys žaisti komandinius žaidimus, dažnai būna puikūs draugai. Grupinė veikla (meninė, sportinė) padeda lavinti socialinius įgūdžius.
- Tolerancija: Mokykite tolerancijos, išklausymo, apsikeitimo ir nusileidimo taisyklėmis, ypač žaidžiant vaidmenų žaidimus.
- Išklausymas: Būkite geras klausytojas, demonstruokite tai vaikui savo pavyzdžiu. Klauskite, ką jis turi omenyje, ką galvoja jo draugas.
- Pasitikėjimas: Tikri draugai nepalieka bėdoje. Svarbu žinoti, kokios "paslaptys" yra netinkamos ir apie jas informuoti suaugusius (vagystės, rizikingi žaidimai, alkoholis, narkotikai ir pan.).
- Ryšio palaikymas: Padėkite vaikui palaikyti ryšius su draugais, net ir persikėlus į kitą vietą ar pakeitus mokyklą. Nuraminkite jį, jei draugystė nutrūko.
Vaikų draugysčių evoliucija: nuo darželio iki paauglystės
Vaikų draugystės kinta su amžiumi. Ikimokykliniame amžiuje pagrindinis santykių kūrimo būdas yra žaidimas. Vaikai pradeda tyrinėti aplinką ir megzti santykius su bendraamžiais. Kuo vaikas vyresnis, tuo svarbesni tampa santykiai su bendraamžiais. 4-5 metų vaikai turi daugybę bendrų žaidimų, tai puikus būdas megzti santykius. Tuo metu gali atsirasti pirmosios tikros draugystės, nors vieno geriausio draugo dar nebūna - vieną dieną vienas, kitą - kitas.
Pradiniame mokykliniame amžiuje pasikeičia ugdymo sistema, vaikas tampa grupės dalimi, kurioje svarbu, ką moka, ko nemoka. Bendravimas su tėvais mažėja, o bendraamžių svarba didėja. Vaikams svarbu kažką veikti kartu, jie vis dar žaidžia, kovoja su tam tikrais priešais. Šiuo metu vaikai pradeda išsiskirti pagal lytis, bet gali susijungti, jei atranda kitą grupę, su kuria reiktų kovoti. Vaikai kuria savo bendrą folklorą, žargoną, tai stiprina priklausymo grupei jausmą.
Paauglystėje bendraamžiai tampa dar svarbesni. Tai amžius, kai reikia atsiskirti nuo suaugusiųjų, susitapatinant su panašiais į save. Noras būti su grupe yra išskirtinis paauglystės bruožas. Nors tėvai gali daug ko nežinoti, jie išlieka svarbūs. Svarbu būti šalia, jautriems, išklausantiems, atviriems ir visada prieinamiems.
Svarbiausi draugystės elementai ir tėvų vaidmuo
Draugystėje svarbu lygios teisės, kito nuomonės pripažinimas. Tėvų pareigos skiriasi nuo draugystės - tai disciplina, auklėjimas, patarimai, šiluma, išmintis, priėmimas ir domėjimasis kito nuomone. Tėvystė iš esmės skiriasi nuo draugystės.
Nėra stebuklingo recepto, kaip susirasti draugą. Tam reikia pastangų, laiko, abipusio noro ir parodyti, kad kitas vaikas yra svarbus. Draugus dažnai vienija panašūs pomėgiai, veiklos. Svarbu atrasti drąsos kurti draugystę ir kartais žengti pirmąjį žingsnį.
Vaikų draugysčių negalima vertinti tik pagal jų skaičių. Svarbu domėtis, kurie santykiai vaikui yra patys artimiausi. Jei vaikas susipyko su savo "geriausiuoju", tai nėra eilinė drama. Tai kritiškai svarbus reiškinys vaiko emociniam saugumui.
Vaikų santykiams su bendraamžiais įtakos turi įgimtos savybės (temperamentas, drovumas, drąsumas, aktyvumas), ankstyvosios prieraišumo patirtys (šeimos santykiai) ir šeimos įdiegtos "normos" bei auklėjimo ypatumai. Pavyzdys, kurį vaikas mato nuo mažų dienų, kaip tėvai bendrauja su draugais, labai svarbus. Tėvai, kurie yra atviri ir turi draugų, kuria vaikams pamatus jų pačių santykiams.
Draugystė yra nepaprastai įdomi patirtis, kupina atradimų. Turėti tikrą draugą yra vertinga, tačiau ne visuomet lengva jį atrasti. Svarbiausia - būti atviram, drąsiam ir mokėti puoselėti ryšius, nes draugystė reikalauja pastangų ir laiko.