Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistema pastaraisiais metais išgyvena reikšmingus pokyčius, kuriuos inicijavo ir aktyviai palaikė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Šie pokyčiai, nors ir siekiantys užtikrinti saugesnę vaikystę, sukėlė nemažai diskusijų ir kritikos, neatsiejamai susijusios su pačios D. Šakalienės politine veikla ir pozicija. Straipsnyje gilinsimės į šios reformos esmę, jos priėmimo aplinkybes, iškilusius prieštaravimus ir visuomenės reakcijas, siekiant pateikti kuo išsamesnį vaizdą.
Įstatymo priėmimo aplinkybės ir esminės nuostatos
2017 m. vasario 14 d. Seimas vienbalsiai priėmė D. Šakalienės ir M. Majausko registruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Šiuo svarbiu žingsniu buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pirmą kartą įstatymuose buvo oficialiai įvardintas psichologinis smurtas ir nepriežiūra, kurios iki tol likdavo nepastebėtos ir nesulaukdavo tinkamos pagalbos.
Tą pačią dieną buvo pritarta ir naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui, kurį taip pat registravo D. Šakalienė. Nors svarstymas užtruko beveik 8 mėnesius, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas buvo priimtas. Tačiau jo įsigaliojimas buvo numatytas tik nuo 2018 m. liepos 1 d. Šis terminas buvo būtinas, kad ministerija ir visos savivaldybės galėtų tinkamai pasiruošti jo įgyvendinimui. Centrinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turėjo būti centralizuojama, o kartu - sukurti profesionalių, efektyvių ir prieinamų visų rūšių paslaugų bei pagalbos vaikui ir šeimai tinklas.
Pagal pataisas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku ir užtikrinti galimybę su juo pabendrauti be apribojimų. Pareigūnai turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti jo savijautą, apžiūrėti gyvenamąją aplinką ir įvertinti santykius su šeima. Nustačius grėsmės lygį, trečiasis lygis būtų skiriamas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką arba nesudaro sąlygų jo saugumui, taip keliant grėsmę vaiko gyvybei ir saugumui.
Kritikos bangos ir kontroversijos
Nepaisant kilnių reformos tikslų, naujasis Vaiko teisių įstatymas sulaukė itin daug kritikos. Vienas iš pagrindinių argumentų - baimė, kad įstatymas palengvina vaikų paėmimą iš šeimų dėl socialinių ar ekonominių priežasčių. Kritikai teigė, kad įstatymas suteikia per daug galių vaiko teisių apsaugos tarnyboms, leidžiant joms kištis į šeimos gyvenimą be pakankamo pagrindo.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis, kritikuodamas D. Šakalienės poziciją, teigė, kad jam prieštarauja tik tos „organizacijos, kurios palaiko Šakalienės poziciją“. Jis siūlė įvesti naują sąvoką „reikšminga žala sveikatai ar gyvybei“ kaip privalomą sąlygą vaiko apsaugos poreikiui nustatyti. Tačiau ši formuluotė galimai prieštarauja Konstitucijai, nes teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, kas yra „reikšminga“, o kas „nereikšminga“ žala. Teisės departamento išaiškinimu, žalos gyvybei forma yra tik mirtis, todėl „reikšminga žala gyvybei“ teisiškai yra nonsensas. Remiantis 2003 m. Vyriausybės nutarimu dėl sveikatos sutrikdymo masto, būtų galima vertinti žalos sveikatai reikšmingumą, tačiau net ir sunkus sveikatos sutrikdymas, kai žmogus patiria daugiau nei 30% darbingumo praradimą, ar nesunkus (5-30% darbingumo praradimas), ne visada atitiktų naująją sąvoką. Tai reiškia, kad net ir reali grėsmė vaikui patirti tokius sužalojimus, kaip sulaužytos kojos ar nudegimai, nesudarytų pagrindo nustatyti vaiko apsaugos poreikio.
Diskusija: „Vaiko pyktis – kada priešas, o kada draugas?“
Vaiko palikimas vieno ir vertinamosios sąvokos
Kitas kritikos taškas - vaiko palikimo vieno tvarka. Nors įstatyme jau egzistavo galimybė palikti vaiką vieną esant objektyviai būtinybei, naujieji pasiūlymai įvedė vertinamuosius terminus „trumpalaikis palikimas“ ir „pagal amžių ir brandą pajėgūs pasirūpinti“. Tai sukėlė abejonių dėl trumpo laiko trukmės apibrėžimo ir gelbėtojų tarnybų pabrėžiamo pavojaus net ir trumpam paliktiems mažamečiams vaikams. Tėvai privalėtų prisiimti atsakomybę už sprendimą, kas yra „pagal amžių ir brandą pajėgus pasirūpinti“ jaunesniais vaikais, o tai gali sukelti pavojingas situacijas, kaip, pavyzdžiui, girtos motinos palikto dvimečio prižiūrėti penkiamčio tragedija, kai abu vaikai sudegė.
Prezidentės vaidmuo ir veto galimybė
Pateikdamas pasiūlymus savo paties pataisoms jau priėmimo stadijoje, R. Karbauskis sėkmingai apėjo Seimo Teisės departamentą, nes departamentas vertina įstatymų projektus ir pataisas, bet ne pasiūlymus. Tai leido įstatymo pataisų priėmimo metu įterpti pavojingus ir galimai Konstitucijai prieštaraujančius pasiūlymus. D. Šakalienė pareiškė, kad jei bus balsuojama už šiuos pasiūlymus, ji su kolegomis kreipsis į Prezidentę prašydama vetuoti įstatymą. Jos pozicija sutampa su vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių organizacijų, ekspertų, institucijų, gelbėtojų tarnybų ir Prezidentės pozicija.
„Matuko reforma“ ir jos pasekmės
D. Šakalienės inicijuota vaiko teisių apsaugos pertvarka dažnai vadinama „Matuko reforma“, pagal 2017 m. sausio mėnesį Kėdainiuose mirtinai sumušto ketverių metų berniuko Matuko tragediją. Ši tragedija atskleidė sistemos trūkumus ir paskatino visuomenę reikalauti griežtesnių įstatymų.
Tačiau, pasak kritikų, reformos įgyvendinimas sukėlė chaosą. Nevažiuojant tinkamai informavus visuomenės ir nesuteikus pakankamai paslaugų šeimoms, buvo skubotai taisomas įstatymas. 2018 m. buvo pirmieji metai Lietuvos istorijoje, kai šeimose nebuvo nužudytas nė vienas vaikas, o pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją, iš šeimų paimtų vaikų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius penkerius metus. Tai rodo, kad net ir su tam tikrais trūkumais, tarnybos pradėjo tiksliau ir efektyviau reaguoti.
Mitai ir klaidingi naratyvai
D. Šakalienė aktyviai paneiginėja dažniausiai pasitaikančius mitus apie naująjį Vaiko teisių apsaugos įstatymą:
- Mitas Nr. 1: Pagal naują įstatymą vaikai gali nebeklausyti tėvų. D. Šakalienė pabrėžia, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių vaikams klausyti tėvų. Įstatymas skirtas apsaugoti vaikus nuo smurto.
- Mitas Nr. 2: Pagal naują įstatymą nebegali vaiko net paliesti. Paliesti vaiką, jį apkabinti ir parodyti meilę yra būtina. Tačiau draudžiama mušti, daužyti, deginti, spardyti ar kitaip žaloti.
- Mitas Nr. 3: Pagal naują įstatymą privalai pirkti vaikui viską, ko jis nori. Vaiko neatims, jei nebus nupirktas telefonas. Įstatymas numato valstybės pagalbą šeimoms, kurios dėl objektyvių aplinkybių negali užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių.
Struktūrinė pertvarka ir jos iššūkiai
Naujasis Vaiko apsaugos įstatymas yra susijęs su didelės struktūrinės sistemos pertvarka ir didelių pajėgų bei lėšų metimu į šią sritį. Tai reikalauja ne tik teisinių pakeitimų, bet ir visuomenės požiūrio keitimo.
D. Šakalienė kritikuoja dabartinius valdančiųjų veiksmus, primenančius komunistinį režimą, ir apgailestauja dėl chaoso, kurį sukėlė valstybės nesugebėjimas aiškiai iškomunikuoti reformos turinio ir užtikrinti prieinamų paslaugų. Ji pabrėžia, kad nereikėtų skubotai taisyti įstatymo, ypač ignoruojant objektyvius duomenis ir pasiduodant populistų bei neetiškų „žurnalistų“ keliamai panikai.
Dovilės Šakalienės pasitraukimas ir tolimesnė veikla
D. Šakalienė paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją ir prisijungė prie Liberalų sąjūdžio frakcijos. Ji teigė negalinti daryti kompromisų dėl socialinės politikos ir smurto įveikimo reformų. Pagrindinis argumentas trauktis - nevykstanti socialinės apsaugos reforma, kuri apima visą infrastruktūrą, paslaugų teikimą ir aiškų veiksmų planą, kaip padėti vaikui ir šeimai.
Naujojo įstatymo implementavimo iššūkiai
Nors įstatymas įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d., jo įgyvendinimas susidūrė su sunkumais. Kai kurie politikai, kaip R. Karbauskis ir I. Širinskienė, siūlė pataisas, kurios, pasak D. Šakalienės, pamina vaikų apsaugos nuo smurto idėją. Pavyzdžiui, buvo siūloma įvesti sąvoką „reikšminga žala“, kuri susiaurina vaiko apsaugos galimybes. Ministras L. Kukuraitis pripažino, kad tokios neaiškios sąvokos gali apsunkinti specialistų darbą ir priversti juos rinktis tarp vaiko apsaugos ir savęs saugojimo.
Vaiko teisių apsaugos sistema: tarp idealų ir realybės
D. Šakalienė nuosekliai dirba siekdama užtikrinti saugią vaikystę šeimoje, pabrėždama, kad šeima yra geriausia vieta augti vaikui. Tačiau kritikai, tokie kaip Rasa Dičpetrienė iš organizacijos „Gelbėkit vaikus“, mano, kad naujasis įstatymas yra žingsnis atgal ir gali padaryti vaikus mažiau saugius. Ji išreiškė susirūpinimą dėl „reikšmingos žalos“ sąvokos, 15 minučių vaiko palikimo apibrėžimo ir psichologinio smurto apibrėžimo išlygų.
Kita vertus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad pagalba šeimai vis tiek bus organizuojama, net jei tėvai nesugeba savarankiškai susitvarkyti. Ji taip pat pabrėžė, kad nors lėšų buvo skirta, jų panaudojimas ne visada buvo tinkamas. Mokymai darbuotojams buvo nepakankami, todėl buvo padaryta daug klaidų.
Išvados ir ateities perspektyvos
Vaiko teisių apsaugos įstatymo reforma Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kupinas aštrių diskusijų ir skirtingų požiūrių. Nors D. Šakalienės siekis užtikrinti saugią vaikystę yra akivaizdus, jos iniciatyvos sulaukė ir rimtos kritikos, ypač dėl galimų piktnaudžiavimo rizikų ir neaiškių formuluočių. Ateityje svarbiausia bus užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą, suteikti pakankamai resursų ir mokymų specialistams, bei tęsti atvirą dialogą su visuomene, siekiant sukurti sistemą, kuri iš tiesų tarnautų vaiko interesams.
tags: #doviles #sakalienes #vaiko #teisiu #apsaugos #istatymas