Pagalbinis apvaisinimas, visuomenėje dažnai vadinamas dirbtiniu apvaisinimu, yra medicininė procedūra, suteikianti viltį poroms, susiduriančioms su nevaisingumo iššūkiais. Tai sudėtingas procesas, apimantis kelis etapus ir reikalaujantis kruopštaus medicininio bei individualaus požiūrio. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių poros kreipiasi į specialistus, yra nevaisingumas, kuris gali kilti dėl įvairių veiksnių. Moters nevaisingumas gali būti susijęs su ovuliacijos sutrikimais, kiaušidžių problemomis, kiaušintakių nepraeinamumu ar kitais sutrikimais. Panašiai ir vyro nevaisingumas gali pasireikšti mažu spermatozoidų kiekiu, prasta jų kokybe ar sutrikusiu judrumu. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, porai pasiūlomas tinkamiausias pagalbinio apvaisinimo metodas.
Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai: nuo IVF iki ICSI
Tarp dažniausiai taikomų metodų yra in vitro fertilizacija (IVF), kai kiaušinėliai iš moters kiaušidžių apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje, o vėliau embrionai perkeliami į moters gimdą. Kitas metodas, intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), taikomas tais atvejais, kai vyro spermos kokybė yra itin prasta - tuomet vienas spermatozoidas tiesiogiai įšvirkščiamas į kiaušinėlio vidų. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra šiek tiek paprastesnis metodas, kai specialiai apdorota vyro sperma įšvirkščiama į moters gimdą, o apvaisinimas įvyksta natūraliai moters organizme. Nors šie metodai yra skirtingi, jų tikslas vienas - padėti susilaukti vaiko.
Nevaisingumo diagnozė ir gydymo trukmė
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra itin individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros specifinės situacijos. Paprastai jis prasideda nuo išsamios diagnozės nustatymo ir tyrimų, kurie gali užtrukti kelias savaites. Stimuliacijos fazė, kurios metu skatinamas kiaušialąsčių brendimas, trunka apie 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, trunkanti apie 20-30 minučių. Vėliau sekantis apvaisinimas, embrionų auginimas ir perkėlimas į gimdą užtrunka dar 3-5 dienas. Bendrai, visas procesas gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o jo trukmę gali koreguoti ir pasirinktas metodas. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.
„IVF baby“ - vaikų iš mėgintuvėlio atsiradimas ir diskusijos
Vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, dažnai vadinami „IVF baby“ arba „vaikais iš mėgintuvėlio“. Visame pasaulyje jų jau yra daugiau nei milijonas. Šis reiškinys kelia daug prieštaringų diskusijų tarp medikų, politikų, dvasininkų ir kitų visuomenės atstovų. Nors mes nesiimame vertinti, ar tai yra gerai, ar blogai, svarbu pateikti skirtingas nuomones ir leisti skaitytojams patiems susidaryti savo požiūrį.
Gydytojų perspektyvos: nuo pradininkės iki bioetikos šalininko
Viena iš nevaisingumo gydymo pradininkių Baltijos šalyse, gydytoja akušerė-ginekologė Gražina BogdansKienė, per 12 metų padėjo pasaulį išvysti daugiau nei 560 vaikų. Ji skiria du pagrindinius dirbtinio apvaisinimo būdus: apvaisinimą mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnę procedūrą - dirbtinę inseminaciją. Pasak jos, apvaisinimas mėgintuvėlyje yra kraštutinis variantas, taikomas, kai moteris negali pastoti natūraliai, pavyzdžiui, esant kiaušintakių nepraeinamumo sutrikimams ar esant blogiems spermos tyrimams. Gydytoja paneigia mitą, kad dirbtinis apvaisinimas atliekamas tik su donoro sperma, pabrėždama, kad Lietuvoje draudžiama naudoti ne partnerio spermą ir kad donorų spermos prireikia tik mažai daliai pacientų.
Kita vertus, Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojas, Lietuvos bioetikos komiteto narys Virgilijus Rudzinskas, nors ir žavisi žmogaus proto skvarbumu technologijų srityje, išreiškia nerimą, kad šiuolaikinės technologijos dažnai lenkia etikos suvokimą. Jis palaiko tas technologijas, kuriose užsimezgusi gyvybė nebūtų naikinama, šaldoma ar donuojama.
Neigiamos dirbtinio apvaisinimo pasekmės: medikamentų poveikis, komplikacijos ir psichologinis krūvis
Gydytojas V. Rudzinskas išskiria kelias pagrindines neigiamas dirbtinio apvaisinimo pasekmes. Pirma, medikamentai, skatinantys kiaušidžių aktyvumą, gali sukelti kiaušidžių perstimuliavimo sindromą, o kai kuriais tyrimais pastebėta didesnė kiaušidžių ir gimdos vėžio rizika po procedūrų. Antra, procedūrų komplikacijos, tokios kaip kraujavimai, organų pažeidimai ar infekcijos, gali kilti atliekant kiaušidžių punkcijas. Trečia, psichologinis ir emocinis poveikis porai yra ypač didelis, nes tik apie penktadalis dirbtinio apvaisinimo ciklų baigiasi sėkmingu nėštumu ir gimdymu, todėl nepavykus procedūrai, šeima patiria nerimą ir depresiją. Net ir sėkmingai pastojus, moteris jaučia nerimą dėl galimų nėštumo ir gimdymo komplikacijų bei kūdikio sveikatos.
Ketvirta, dėl kelių embrionų persodinimo į gimdą dažniau pasitaiko daugiavaisiai nėštumai, kas didina persileidimų, priešlaikinių gimdymų ir mažo svorio naujagimių riziką. Taip pat pastebėta, kad moterys, gydytos nuo nevaisingumo, dažniau patiria vaiko netektis. Penkta, kelia nerimą informacija, kad dirbtinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai gali dažniau sirgti įgimtomis anomalijomis, pavyzdžiui, kiškio lūpa ar diafragmos išvarža.
Ateities perspektyvos ir teisiniai bei etiniai apribojimai
Gydytojas V. Rudzinskas prognozuoja, kad visuomenėje, kur vaisingumas traktuojamas kaip liga, o abortas yra lengvai prieinamas, nevaisingų porų skaičius didės, kartu augant ir dirbtinių technologijų paklausai. Pasaulyje apie 8-10 proc. porų susiduria su vaisingumo sutrikimais, o tai reiškia 50-80 milijonų žmonių.
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros dalinai finansuojamos valstybės, tačiau tam reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Teisė į vaiką ir pagalbinį apvaisinimą yra saugoma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą gerbimą, tačiau jos įgyvendinimui taikomi ir apribojimai. Pavyzdžiui, dirbtinis apvaisinimas negali būti naudojamas žmogaus klonavimui, o vaiko lyties pasirinkimas draudžiamas, nebent tai susiję su genetinių ligų paveldėjimo rizika. Informacija apie procedūrą ir donorystę yra konfidenciali.
Neseniai Seime registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kurios siūlo platesnį šios paslaugos prieinamumą. Pagal siūlomą modelį, procedūra būtų prieinama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms, bet ir kartu bent metus gyvenantiems vyrui ir moteriai, planuojantiems kurti šeimą, bei vienišoms moterims. Pirmenybė būtų teikiama poros ar vienišos moters ląstelėms, o donorystė būtų taikoma tik išimtiniais atvejais. Siūloma, kad pati procedūra būtų kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šie pakeitimai atsirado po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad ribojimai, leidžiantys procedūrą tik susituokusiems ar partnerystę įregistravusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia, kad pagalbinis apvaisinimas turėtų būti vertinamas kaip gydymas pagal diagnozę, o ne socialinių aplinkybių klausimas. Jei nustatomas objektyvus medicininis poreikis, gydymas turi būti prieinamas nepriklausomai nuo šeiminės padėties.
Gyva istorija: Ingridos patirtis
Ingrida, 36 metų amžiaus moteris, prieš 8 metus dirbtinio apvaisinimo būdu pagimdė dukrytę Emą. Aštuonerius metus su vyru negalėjusi susilaukti kūdikio, pora kreipėsi į gydytojus. Pirmas bandymas pastoti Londone buvo nesėkmingas, tačiau po trijų mėnesių jie pabandė dar kartą, šį kartą sėkmingai. Abiem atvejais buvo įsodinti po tris embrionus. Nėštumas praėjo sklandžiai, o 29 metų amžiaus Ingrida pagimdė dukrytę cezario pjūvio būdu. Nors jos patirtis sėkminga, Ingrida mini, kad kitoms moterims pasisekė mažiau, viena vilnietė net 8 kartus bandė procedūrą be sėkmės. Pernai, bandžiusi procedūrą Vilniuje, Ingrida su vyru nusprendė daugiau nebebandyti, tikėdama, kad „jeigu Dievas nepadės, tai nieko nebus, nes iš medicinos pusės garantijų nėra“. Ji pritaria dirbtiniam apvaisinimui tik su moters vyro sperma, laikydama apvaisinimą donoro sperma neetišku vaiko atžvilgiu.
Embriologo vaidmuo ir laboratorijos svarba
Vaisingumo centro „Northway“ embriologė dr. Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apvaisintos kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės. Pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2-8 nediferencijuotų ląstelių organizmas. Lytinės ląstelės - kiaušialąstės ir spermatozoidai - gaunami atitinkamai iš kiaušidžių punkcijos ir spermos mėginio. Jei spermatozoidų spermoje nėra (azoospermija), jie gali būti gaunami iš sėklidžių.
Siekiant apvaisinti kiaušialąstę, laboratorijoje sukuriamos tinkamos sąlygos „pasimatymui“ tarp kiaušialąstės ir spermatozoido. Jei spermatozoidų judrumas yra nepakankamas, embriologas, naudodamas mikroskopą ir mikromanipuliatorių, atrinktus judriausius ir morfologiškai taisyklingiausius spermatozoidus įterpia į kiaušialąstę (ICSI procedūra). Kitą dieną tikrinamas kiaušialąsčių apvaisinimas - susidariusi zigota pradeda dalintis. Embrionų kokybė vertinama pagal ląstelių skaičių, dydžio vienodumą ir fragmentaciją. Geriausiu atveju, antros paros embrionas bus keturių ląstelių dydžio, be fragmentacijos. Embrionai gali būti auginami iki blastocistos stadijos, kuri yra pati tinkamiausia implantacijai gimdoje. Jei susidaro daugiau blastocistų nei perkeliama, jos užšaldomos.
Sėkmę lemia daugybė veiksnių: kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė (dažnai susijusi su poros amžiumi), tinkama stimuliacija, kiaušialąsčių paėmimo kontrolė, ginekologo ir embriologo kvalifikacija, moderni įranga ir tinkamos priemonės - kokybiškos auginimo terpės, inkubatoriai, naujos technologijos, tokios kaip „Time-lapse“. Taip pat svarbi laboratorijos aplinka: oro kokybė, švaros reikalavimai, HEPA filtrai, kurie sulaiko virusus ir bakterijas. „Northway“ vaisingumo centro laboratorijoje veikia griežta kontrolės sistema, užtikrinanti aukštą darbo kokybę.
Siūlymas išplėsti pagalbinio apvaisinimo galimybes
Atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir Konstitucinio Teismo nutarimus, siūloma išplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą. Tai apimtų ne tik sutuoktinius, bet ir kartu gyvenančias poras bei vienišas moteris, atitinkančias medicininius kriterijus. Tokie pakeitimai leistų didesniam skaičiui žmonių įgyvendinti savo svajonę susilaukti vaikų, išlaikant aiškius medicininius ir etinius saugiklius.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #seima