Vaiko gimimas - tai vienas didžiausių džiaugsmų gyvenime, tačiau kartu tai ir didelis finansinis įsipareigojimas. Kiekvienais metais tėvai vis dažniau susiduria su klausimu, kiek iš tiesų kainuoja užauginti vaiką Lietuvoje. Nors tikslių skaičių nustatyti sudėtinga, įvairūs tyrimai ir specialistų vertinimai leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie reikšmingas išlaidas, tenkančias šeimoms. Jos gali svyruoti nuo dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų iki pilnametystės.
Išlaidų dinamika: nuo kūdikystės iki pilnametystės
Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pabrėžia, kad vaiko auginimo išlaidos yra dinamiškos ir keičiasi priklausomai nuo vaiko amžiaus bei šeimos pasirinkimų. Pirmasis finansinis iššūkis prasideda vos gimus vaikui. Jei šeima neturi sukaupusi reikiamų baldų ar kitų reikmenų, pradinės išlaidos gali būti nemažos. Vėliau, vaikui augant, išlaidos persikelia į kitas sritis: ugdymą, laisvalaikį, aprangą ir maistą.
Remiantis „SEB“ banko atlikto tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustųjų tėvų nurodė, kad išlaikyti vaiką iki 18 metų per metus gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Dar 13 proc. tėvų šią sumą viršija, nurodydami, kad metinės išlaidos siekia daugiau nei 5 tūkst. eurų. Jei per mėnesį išlaidos siekia apie 500 eurų, tai per 18 metų susidaro didesnė nei 100 tūkst. eurų suma. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, Vilniuje gyvenančiai šeimai, net ir neleidžiant vaiko į privačias ugdymo įstaigas, išlaidos vaiko auginimui iki pilnametystės siekia maždaug 50 tūkst. eurų. Kituose regionuose ši suma gali būti apie 84 tūkst. eurų, o sostinėje siekti apie 105 tūkst. eurų.
Ugdymas ir laisvalaikis - didžiausi finansiniai srautai
Ekspertės sutinka, kad didžiausią dalį vaiko auginimo išlaidų sudaro ugdymas ir papildomos veiklos. Nors edukacija yra viena svarbiausių sričių, į kurią verta investuoti, mokami būreliai ir užsiėmimai gali tapti nemenka finansine našta. „SEB“ banko tyrime pusė apklaustų tėvų teigė, kad jų vaikai lanko bent vieną mokamą būrelį, ketvirtadalis - du, o 7 proc. - tris. Penktadalis tėvų tokių išlaidų sau leisti negali. Būrelių kainos pastaruoju metu pastebimai auga. Pavyzdžiui, 2020 metais „Swedbank“ tyrime nurodyta, kad ketveri studijų metai Vilniuje gali kainuoti nuo 10 tūkst. iki 14 tūkst. eurų, o jei mokama ir už patį mokslą, papildomai gali tekti atsidėti dar po 1,5-3,5 tūkst. eurų per metus.
Jei tėvai renkasi privačią ugdymo įstaigą, išlaidos gali gerokai išaugti. Vienų metų ugdymas privačioje mokykloje gali kainuoti apie 6 000 eurų, neįskaitant maitinimo, papildomų būrelių ar ekskursijų. Tokiu atveju bendra suma vaikui užauginti gali siekti ir 200 tūkst. eurų.
Netiesioginės ir papildomos išlaidos
Agnė, auginanti tris vaikus, akcentuoja ir netiesiogines išlaidas. Jos šeimos pasirinkimas gyventi kaime ir turėti dvi mašinas yra susijęs su vaikų poreikiais, nors tai ir nėra tiesioginės išlaidos. Jei nevaikai, šie pasirinkimai galėtų būti kitokie. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad auginant vaiką, tėvai gali atsisakyti papildomų projektų, studijų ar stabdyti savo karjerą darbo rinkoje, kas taip pat turi finansinių pasekmių, nors ir nesimato šeimos biudžeto lentelėse.
Taupymo galimybės ir atsakingas vartojimas
Nors vaiko auginimas reikalauja nemažų išlaidų, ekspertai ragina tėvus vengti perteklinių pirkinių ir kritiškai vertinti savo poreikius. S. Strockytė-Varnė pastebi, kad rūbai yra viena iš kategorijų, kurioje dažnai išleidžiama daugiau nei būtina. Didelis išmetamų drabužių kiekis rodo, kad galime būti atsakingesni. Atsisakę nereikalingų išlaidų, tėvai gali sutaupyti lėšų, kurias vėliau galima investuoti į vaiko ugdymą.
J. Cvilikienė pastebi atvirkštinę tendenciją - jaunimas vis dažniau renkasi tvarios mados ženklus, dėvėtus drabužius, neskuba įsigyti automobilių vos sulaukę pilnametystės. Tai rodo, kad pertekliniu vartojimu siekti pasirodyti geresniems, nei kaimynai, tampa nebemadinga. Atostogos prie Lietuvos ežerų, o ne egzotinėse šalyse, taip pat gali būti puikus būdas sutaupyti ir mėgautis laiku kartu.
Ekspertė pabrėžia, kad svarbiausia yra parodyti vaikams dėmesį, paaiškinti finansinius sprendimus ir mokyti atskirti norus nuo poreikių. Tai ugdo vaiko finansinį raštingumą, kas yra vertingiau nei daiktai.
Vaiko pinigai ir kita valstybės parama
Valstybė taip pat teikia paramą šeimoms, auginančioms vaikus. Nuo 2026 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis planuojamas 74 Eur. Taip pat yra skirtingos išmokos, priklausomai nuo šeimos situacijos: parama dvynukams, išmoka besimokantiems ar neseniai studijas baigusiems tėvams, ir išmoka vienam iš įtėvių, įvaikinus vaiką. Nuo 2022 m. numatyta galimybė teikti paramą nepinigine forma socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams.
Valstybės skiriama 122,50 euro mėnesinė išmoka vaikui sudaro 1 470 eurų per metus arba 26 460 eurų per 18 metų. Tai reiškia, kad valstybė padengia apie ketvirtadalį vaiko poreikių.
Ilgalaikis finansinis planavimas
Supratus realias išlaidas, svarbu pradėti ilgalaikį finansinį planavimą. Kaupiant pinigus studijoms ar savarankiško gyvenimo startui, galima rinktis įvairias priemones: biržoje prekiaujamus fondus (ETF), III pakopos pensijų fondus, terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius. Nors konservatyvios taupymo priemonės per 18 metų leistų sukaupti apie 33 tūkst. eurų, investuojant į fondus galima tikėtis ir didesnių sumų. Svarbu suprasti, kad finansinis vaiko ateities planavimas yra ne tik būdas užtikrinti geriausią startą, bet ir sumažinti stresą tėvams.
Auginant vaiką, svarbu ne tik pinigus, bet ir, pirmiausia, savo laiką bei dėmesį. Atsakingas požiūris į finansus, planavimas ir gebėjimas atskirti poreikius nuo norų padės užtikrinti vaiko gerovę ir ateitį.