Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 400 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Ši byla atspindi sudėtingus vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku klausimus, kurie dažnai kelia aštrių ginčų tarp tėvų.
Ieškovė ieškinyje prašė teismo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. G. ir M. G. po 400 Eur kiekvieną mėnesį, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Jos argumentacija grindžiama poreikiu užtikrinti vaikų minimalius poreikius ir palaikyti jų gyvenimo kokybę.

Tačiau civilinėje byloje kilo ginčas ne tik dėl išlaikymo dydžio, bet ir dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su D. G. nustatymo. Ieškovė siūlė priteisti išlaikymą po 300 eurų per mėnesį ir nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią D. G. galėtų bendrauti su vienu iš vaikų, nepasiimdamas jo į savo gyvenamąją vietą, iki vaikui sueis 3 metai. Šis pasiūlymas rodo ieškovės siekį užtikrinti vaikų saugumą ir stabilumą, ypač jaunesnio amžiaus vaikų atveju.
Atsakovo D. G. interesus ginantis advokatas pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš D. G. po 220 eurų per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui ir nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią D. G. galėtų bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį bei per šventes. Šis pasiūlymas atspindi D. G. norą aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime, tačiau su tam tikrais apribojimais, galbūt atsižvelgiant į vaikų amžių ar kitas aplinkybes.
Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo šią bylą ir priėmė nutartį, kuria priteisė nepilnamečiams vaikams po 220 eurų išlaikymą. Tai atitiko D. G. pateiktą priešieškinį dėl išlaikymo dydžio. Teismas taip pat nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią D. G. su savo mažuoju sūnumi turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, tačiau tik tuomet, kai sūnui sueis 2 metai. Šis sprendimas rodo teismo siekį subalansuoti tėvų poreikius ir vaiko interesus, atsižvelgiant į jo amžių ir vystymosi stadiją.
Ieškovė G. S. su tokia teismo nutartimi nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui. Jos apeliacinis skundas, tikėtina, yra grindžiamas nesutikimu su nustatytu išlaikymo dydžiu arba bendravimo tvarkos apribojimais, ypač su pereinamuoju laikotarpiu iki sūnaus 2-ųjų gimtadienio.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-14392-1210/2024. Teismas nusprendė, kad Kauno apylinkės teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams po 220 eurų kas mėnesį išlaikymą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytam išlaikymo dydžiui.
Taip pat Kauno apygardos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį iki tol, kol mažajam sūnui sueis 2-eji, o ne 3-eji metai. Šis sprendimas patvirtina teismo požiūrį, kad bendravimo su mažais vaikais tvarka turi būti nustatoma atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius, užtikrinant jo saugumą ir gerovę.
Šis sprendimas, priimtas 2021 m., yra svarbus precedentų nustatymo atžvilgiu. Jis pabrėžia teismų praktiką, kurioje prioritetas teikiamas vaiko interesams, o tėvų teisės ir pareigos vertinamos atsižvelgiant į tai, kaip jos atitinka vaiko gerovę.
Kitų panašių bylų analizė
Analizuojant teismų praktiką, galima pastebėti panašią bylą, kurioje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas 2016 m. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties. Ši byla buvo susijusi su ieškovės A. Š. ieškiniu atsakovui T. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
Šioje byloje atsakovas T. K. siekė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo, pakeisto 2015 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, išdėstymo dalį dėl 2013,79 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai E. Š. priteisimo iš T. K. Jis prašė išdėstyti priteistą įsiskolinimą 24 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 83,91 Eur, mokėjimo laikotarpio pradžią nustatant nuo 2016 m. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovo T. K. prašymą atmetė.
Ši byla iliustruoja, kad teismams tenka spręsti ne tik einamojo išlaikymo, bet ir susidariusio išlaikymo įsiskolinimo klausimus. Teismai vertina galimybes tėvams įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, atsižvelgdami į jų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Išdėstymo laikotarpio nustatymas yra svarbus sprendimas, padedantis tėvams, patiriantiems finansinių sunkumų, įvykdyti įsiskolinimus be papildomo spaudimo.

Vaiko paėmimo iš tėvų procedūros ir teisiniai aspektai
Kauno apygardos teismo pranešime taip pat minimi atvejai, susiję su vaiko paėmimu iš tėvų. Pabrėžiama, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
Šiame kontekste svarbu suprasti, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai kyla rimtas pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Tarnybos, nustačiusios pagrindą paimti vaiką, turi visų pirma paimti jį iš tėvų ir, laikydamosi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo. Pabrėžiama, kad negalima kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką anksčiau, nei vaikas buvo faktiškai paimtas.
Viename iš paminėtų atvejų skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 d., o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio mėnesį. Tai rodo, kad tarnybos laikėsi nustatytos procedūros. Tačiau, kaip teigiama, siūlymai riboti tėvams teises gali būti peržiūrimi, keičiami arba jų atsisakoma visos bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad teismas turi galimybę vertinti situaciją ir priimti sprendimus, atsižvelgdamas į besikeičiančias aplinkybes ir vaiko interesus.

Šie atvejai pabrėžia sudėtingą vaiko teisių apsaugos sistemą, kurioje derinami vaiko interesai, tėvų teisės ir valstybės pareiga užtikrinti vaiko gerovę. Teismai ir vaiko teisių apsaugos tarnybos turi veikti atsakingai ir vadovautis įstatymais, siekdamos užtikrinti geriausią įmanomą sprendimą kiekvienam vaikui.
Išlaikymo priteisimo kriterijai
Priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismai atsižvelgia į daugelį veiksnių. Svarbiausias principas yra vaiko poreikių patenkinimas. Tai apima maistą, drabužius, būstą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kitas būtinas išlaidas, kurios užtikrina vaiko pilnavertį vystymąsi.
Teismai taip pat vertina tėvų turtinę padėtį. Tai apima jų pajamas, turimą turtą, darbo santykius ir kitas finansines galimybes. Svarbu, kad išlaikymo dydis būtų proporcingas tėvų galimybėms ir nebūtų per didelis finansinis krūvis vienam iš tėvų.

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra neatsiejama vaiko išlaikymo bylos dalis. Teismai siekia nustatyti tvarką, kuri atitiktų vaiko amžių, jo poreikius ir interesus. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais, jei tai neprieštarauja jo interesams. Ypač mažų vaikų atveju, teismai gali nustatyti pereinamuosius laikotarpius, palaipsniui didinant bendravimo trukmę ir savarankiškumą.
D. G. ir G. S. byla bei T. K. ir A. Š. byla iliustruoja, kad vaiko išlaikymo klausimai yra sudėtingi ir reikalauja kruopštaus teisinio vertinimo. Teismai stengiasi rasti sprendimus, kurie atitiktų vaiko interesus, kartu atsižvelgdami į tėvų teises ir pareigas.