Socialinė globa yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, ypač aktuali senėjančios visuomenės kontekste. Šiame straipsnyje aptariama socialinės globos samprata, jos organizavimo ypatumai Lietuvoje, demografiniai pokyčiai ir augantis socialinės globos poreikis.
Socialinės globos samprata ir jos formos
Socialinė globa - tai sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Senyvo amžiaus asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, remiantis Socialinių paslaugų įstatymu (2006, 2 str.). Socialinės globos norma, patvirtinta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, apibrėžia socialinės globos teikimo vaikams, asmenims su negalia, socialinės rizikos asmenims ir senyvo amžiaus asmenims principus ir charakteristikas (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.).
Socialinės globos rūšys pagal trukmę apima:
- Dienos socialinė globa: kompleksinė pagalba, reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros dienos metu.
- Trumpalaikė socialinė globa: paslaugos, teikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti (atokvėpio paslaugos).
- Ilgalaikė socialinė globa: kompleksinė pagalba, reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros, skirta visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui.
Jei socialinė globa teikiama ne asmens namuose, priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių, ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose.
Stacionarios globos įstaigos, kitaip vadinamos socialinės globos namais, skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokiose įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Svarbu užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kuo kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Stacionariose globos įstaigose gyventojams teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos (Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai, 1998).
Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, tokiose kaip laikino gyvenimo namai, dienos socialinės globos namai, savarankiško gyvenimo namai, socialinės priežiūros centrai ar bendruomeninės įstaigos. Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis, teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrosios paslaugos nepakanka arba jos yra neveiksmingos.
Demografiniai pokyčiai ir augantis socialinės globos poreikis
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje, išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai senų (80 m. ir daugiau) asmenų skaičius. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas. Prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys.
Socialinės globos poreikis pastarąjį dešimtmetį nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų. Nors pripažįstama, kad šiuo metu, senėjant visuomenei, institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, tačiau socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose, šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. 2007 m. socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 101-oje senyvo amžiaus asmens globos įstaigoje. Dėl ilgalaikės globos poreikio didėjimo ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą. Personalas sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui.
Socialinės paslaugos: bendrosios ir specialiosios
Socialinės paslaugos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: bendrąsias ir specialiąsias.
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Prie bendrųjų socialinių paslaugų priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą.
- Socialinė priežiūra - tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, nereikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros.
- Socialinė globa - tai kita specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis, kuri, kaip minėta, pagal teikimo trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
Lietuvos socialinė politika ir tarptautiniai įsipareigojimai
Senstant visuomenei, globos poreikis didėja, o socialinė globa tampa vis svarbesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, svarbu atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas (United Nations, 1991). Šiose nuostatose akcentuojama, kad senyvo amžiaus žmonėms turi būti užtikrinta pastogė, priežiūra, globa bei gydymas, visapusiškai gerbiamas jų orumas, pasirinkimas, poreikiai ir asmeninis gyvenimas, taip pat jų teisė patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons).
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) pabrėžiama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose, gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo teigiama, kad vyriausybės politika turėtų užtikrinti, jog pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Turėtų būti parengti veiksmingi planai, kaip šios reikmės turėtų būti laiku tenkinamos (2002 m. Tarptautinis Madrido veiksmų planas).
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, būtinas naujas požiūris į senėjimą, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę, o jų globą suvokiant kaip bendrą visuomenės uždavinį (Europos Sąjungos oficialus leidinys, 51 tomas, 2008, pranešimo nr. XXX). Europos Sąjungos Regionų komiteto nuomone (2008), konkretiems asmenims pritaikytos būtinos paramos priemonės turėtų būti suplanuotos laiku ir užtikrintos. Vietos ir regionų valdžios institucijoms būtinos priemonės kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmų planams parengti (Europos Sąjungos regionų komitetas, 2008, 75-oji plenarinė sesija, 32, 34 p.).
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Šios ES valstybės narės nuolat tobulina įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir kuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigos decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose turėtų būti apgyvendinami tik tie žmonės, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninių paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nestatyti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę, būtinas nuolatinis sistemos tobulinimas ir pritaikymas prie kintančių demografinių ir socialinių poreikių.
tags: #socialines #globos #namu #charakteristika