Daržų piktžolių siautulys: nuo agrotechnikos iki šiuolaikinių sprendimų

Piktžolės - tai neatsiejama daržininkystės ir žemės ūkio dalis, kelianti nuolatinį iššūkį augintojams. Jos varžosi su kultūriniais augalais dėl gyvybiškai svarbių išteklių: vandens, maisto medžiagų ir šviesos, taip sumažindamos derlių ir jo kokybę. Piktžolių plitimas priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant meteorologines sąlygas, dirvožemio savybes, dirvoje esančių piktžolių sėklų kiekį, dirbimo būdus ir sėjomainą. Nors ne visus veiksnius galime kontroliuoti, dauguma jų reikalauja ypatingo dėmesio, siekiant suvaldyti šį nuolatinį daržų priešą.

Piktžolių kontrolės pagrindai: agrotechnika ir prevencija

Norint užauginti gausų ir kokybišką daržovių derlių, svarbu pasirinkti kuo mažiau piktžolėtą dirvą ir ją tinkamai paruošti. Tai reiškia gerą dirvos įdirbimą prieš sėjant ar sodinant daržoves, siekiant išnaikinti kuo daugiau piktžolių, ypač daugiamečių. Tinkama sėjomaina ir priešsėlių parinkimas yra itin svarbūs ilgalaikiam piktžolių mažinimui. Piktžolių kontrolė agrotechnikos priemonėmis apima visus metodus, stabdančius jų plitimą, augimą ir vystymąsi, kad jos netrukdytų derėti žemės ūkio augalams. Žala pasėliui lemia ne tiek jų kiekis, kiek pasiskirstymas lauke. Žalingiausios augalams yra židiniais plintančios daugiametės piktžolės - dirvinės usnys, pienės, paprastieji varpučiai ir kt.

Prevencinė piktžolių mažinimo priemonė yra tinkama augalų kaita sėjomainoje. Tai reiškia vienamečių javų, kaupiamųjų augalų kaitymas su daugiametėmis žolėmis, žieminių ir žiemojančių augalų - su vasariniais, dviskilčių - su vienaskilčiais. Tyrimų duomenimis, pasėliuose visada daugiau piktžolių, kai taikoma javų, o ne javų-žolių sėjomaina. Piktžolių plitimas ir išsivystymas labai priklauso nuo kultūrinių augalų tankumo ir jų stelbiamosios galios, kurią lemia įvairūs veiksniai - žemės dirbimas, optimalus sėjos laikas, sėklos guolis, dygimo sąlygos, tręšimas ir genetinės veislės savybės.

Svarbu tinkamai kaitalioti augalus. Tinkama augalų kaita, ypač žieminių su vasariniais, yra gera prevencinė priemonė piktžolių kiekiui mažinti. Tyrimais nustatyta, kad ilgalaikis herbicidų naudojimas specializuotuose javų ūkiuose neišnaikino piktžolių - pasėliuose pasikeitė tik piktžolių rūšinė sudėtis, atsirado net atsparių herbicidams piktžolių rūšių ir populiacijų. Varpiniai javai (ypač avižos) labiau stelbia piktžoles negu ankštiniai, tačiau varpinių ir ankštinių javų mišinių stelbiamoji galia didesnė, palyginti su vienarūšiu pasėliu. Išnaudojant pasėlio stelbiamąją galią, galima sumažinti piktžolių naikinimo sąnaudas. Svarbu, kad piktžolės neperaugtų ir neužgožtų kultūrinių augalų, nes tuomet jos intensyviau negu pastarieji vykdo fotosintezę ir kaupia biomasę.

Nesiekiančios žalingumo ribos piktžolės yra normalus pasėlio komponentas, palaikantis ekologinę pusiausvyrą, t. y. mažinantis vandens ir vėjo erozijos pavojų, papildantis biologinę įvairovę. Jei piktžolių lauke yra mažai ar vidutiniškai, t. y. iki 50 vnt. kvadratiniame pasėlio metre, tokiuose laukuose galima ūkininkauti jas naikinant mechaniniu būdu ir palaikant įvairių rūšių augalų kaitą.

Reikšmingas pasėlių akėjimas. Žieminius javus reikėtų pradėti akėti dar rudenį. Kaip ir vasarinius, žieminius pirmą kartą reikėtų akėti prieš sudygimą ir 2-3 lapelių tarpsniu. Pavasarį naudinga akėti kuo anksčiau, nes tada ne tik sunaikinamos dygstančios ir ką tik sudygusios piktžolės, bet ir suardomi fuzariozės židiniai, pagerinama aeracija, o tai intensyvina šaknų siurbimo funkciją. Pasėlių akėjimas turi įvairiapusės reikšmės - pagerėja supurento dirvožemio paviršiaus fizikinės savybės, aeracija, sumažėja tankis. Tai, savo ruožtu, pagerina augalų šaknų aprūpinimą maisto medžiagomis, ypač azotu. Jei piktžolėtumas didesnis už vidutinį (70 piktžolių kv. m) ar didesnis (100 piktžolių kv.m), - be pūdymo neapsieisime.

Būtina laikytis tam tikrų rekomendacijų, nustatant tris piktžolėtumo ribas:

• Fitocenologinė: piktžolių tiek, kad jos nedaro žalos kultūrinių augalų pasėlio produktyvumui.
• Kritinė: piktžolės jau mažina pasėlių derlingumą, tačiau žala mažesnė negu naikinimo savikaina.
• Ekonominė: piktžolių daroma žala didesnė už jų naikinimo savikainą.

Siekiant sumažinti piktžolėtumą, būtina laikytis šių rekomendacijų: Atsižvelgiant į įvairias biologines savybes, tinkamai kaitalioti augalus. Varpinius javus auginti po ankštinių arba kaupiamųjų, o žieminius - po vasarojų. Ankštinių pasėlių piktžolėtumą mažinti auginant daugiakomponenčius ankštinių ir varpinių augalų mišinius. Skusti ražienas arba ražieninių piktžolių plitimą stabdyti įsėliniais arba posėliniais tarpiniais pasėliais. Laikytis optimalios sėjos terminų, o suvėlavus sėją - didinti sėklų normą. Ją stengtis skaičiuoti tiksliai, kad galima būtų suformuoti optimalaus tankumo pasėlius.

Mulčiavimo privalumai ir įvairovė

Mulčiavimas yra vienas iš efektyvių piktžolių naikinimo būdų. Mulčias trukdo piktžolėms sudygti ir augti, gerina mikroorganizmų aktyvumą, dirvožemio struktūrą, išlaiko drėgmę ir pastovią temperatūrą dirvožemyje, stabdo dirvožemio eroziją.

Mulčiu gali būti:

• Žolė: viena labiausiai paplitusių šiuolaikinių mulčiavimo priemonių, tinkama įvairioms dirvoms. Ji atspari šalnoms, todėl rekomenduojama ja mulčiuoti anksti pavasarį. Žolei yrant, susidaro humusas, tręšiantis dirvą.
• Kompostas: įvairių augalinių atliekų mišinys, naudojamas tręšti ir mulčiuoti. Į jį galima dėti lapus, maisto atliekas. Rekomenduojama naudoti pastovėjusį kompostą. Gyvulių mėšlas taip pat yra neblogas mulčias.
• Šiaudai: puikiai tinka mulčiuoti, nes apsauginis sluoksnis saugo nuo piktžolių, stipraus vėjo ir lietaus. Šiauduose gali būti piktžolių sėklų, todėl mažiau jų gali sukaupti žiemkenčių šiaudai, daugiau - vasarinių žemės ūkio augalų šiaudai. Tinka ir šienas.
• Lapai: gera mulčiavimo priemonė, tačiau juos reikia šiek tiek apdoroti - susmulkinti ir palaikyti komposte prieš naudojant. Gerai tinka smulkūs beržų, drebulių, uosių lapai. Klevų lapus būtina smulkinti.
• Durpės: įvairių augalų ir samanų liekanos, puikiai tinkančios mulčiuoti ir pasižyminčios atsparumu šalnoms.
• Įvairių augalų lukštai: populiariausi yra kavos pupelių, žemės riešutų lukštai, sudžiūvusios žirnių ir pupelių ankštys.
• Popierius (laikraščiai, kartonas): dėl celiuliozės poveikis panašus į pjuvenų ir skiedrų. Popierius labiau apsaugo nuo išorinio oro poveikio - stipraus lietaus ir vėjo.

Mulčias klojamas 5-12 cm storio sluoksniu, šiek tiek atokiau nuo daržovės, kad nesiliestų su augalu. Geriausias laikotarpis mulčiuoti augalus Lietuvoje - gegužės mėnuo.

Herbicidų naudojimas: kada ir kaip?

Herbicidai - tai cheminės medžiagos, naikinančios piktžoles. Jų pavadinimas kilęs iš lotyniškų žodžių „herba“ (žolė) ir „caedo“ (žudyti). Herbicidai gali būti atrankinio (selektyvinio) ir plataus poveikio. Atrankinio poveikio herbicidai naikina tik tam tikras piktžoles, pavyzdžiui, vejoje palikdami žoles, bet sunaikindami kiaulpienes ar gysločius. Plataus poveikio herbicidai naikina visus augalus. Gamintojai nuolat tobulina herbicidų medžiagas, siekdami padidinti jų selektyvumą ir sumažinti toksinį riziką, ypač vaisiams.

Naikinant piktžoles herbicidais, svarbu atsižvelgti į piktžolių paplitimą, rūšinę sudėtį, augimo tarpsnį ir parinkti tinkamą purškimo laiką. Geriausia purkšti, kai oro temperatūra yra 12-20 °C, o keletą valandų po purškimo neturėtų lyti. Rekomenduojama herbicidą praskiesti naudojant 200-400 l/ha vandens. Dirviniai herbicidai, tokie kaip Butisan 400, Stompas, veiksmingiausi esant drėgnai dirvai.

Cheminius produktus rekomenduojama naudoti tik ten, kur būtina, atsižvelgiant į piktžolių rūšis ir jų kiekį. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. sąvoka „Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai“ (IKP) pakeista į „Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą pagamintu produktu“ (NKP). Šie pakeitimai išlaikė reikalavimus herbicidų naudojimui daržovių pasėliuose. Daržovių pasėliuose draudžiama naudoti labai nuodingus ir nuodingus herbicidus. Herbicidus su ta pačia veikliąja medžiaga galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją.

Konkretūs herbicidai ir jų panaudojimas:

• Morkų pasėliuose: nuo vienmečių ir daugiamečių vienaskilčių piktžolių galima naudoti Agil 100 EC, Centurion Plus, Focus ultra, Leopard, Pantera 40 EC ir Targa super. Nuo vienmečių dviskilčių piktžolių - Activus 330 EC, Stomp 330 EC, Stomp CS, Fenix 600 SC, Nuflon 450 SC.
• Svogūnų pasėliuose: nuo vienmečių ir daugiametių vienaskilčių piktžolių - Agil 100 EC, Centurion Plus ir Leopard. Nuo vienmečių dviskilčių piktžolių - Activus 330 EC, Fenix, Lentagran WP, Stomp 330 EC, Stomp CS.
• Valgomųjų burokėlių pasėliuose: nuo varpinių piktžolių (vienmečių ir daugiamečių vienaskilčių) - Agil 100 EC, Centurion Plus, Focus ultra, Pantera 40 EC.
• Kopūstų pasėliuose: nuo vienmečių ir daugiamečių vienaskilčių piktžolių - Agil 100 EC, Centurion Plus, Focus ultra, Leopard.

Piktžolių naikinimą gerokai palengvina herbicidų naudojimas. Jie sunaikina visą augalą, neleidžiant jam ataugti iš šaknų likučių, kaip tai nutinka ravint mechaniškai. Mechaninis ravėjimas ir storas mulčio sluoksnis dažnai yra tik laikinas sprendimas.

Naudojant herbicidus, svarbu laikytis saugos taisyklių: naudoti asmenines apsaugos priemones (ilgomis rankovėmis drabužius, gumines pirštines, kvėpavimo kaukes ir akinius), nerūkyti, negerti ir nevalgyti dirbant su produktu. Herbicido tirpalą rekomenduojama ruošti purkštuve, laikantis tikslių normų ir purškimo laiko.

Naudojant herbicidus: kada ir kaip?

Herbicidai yra efektyvi priemonė kovojant su piktžolėmis, tačiau jų naudojimas reikalauja žinių ir atsargumo. Piktžolių naikinimas herbicidais gali būti itin veiksmingas, ypač kai kalbama apie sunkiai įveikiamas daugiametes piktžoles, tokias kaip arkliarūgštės. Nupurškus piktžoles herbicidu, jos apvysta ir sudžiūva, o vėliau visiškai sunaikinamos.

Prieš ariant ar kultivuojant lauką, daugiametes piktžoles rekomenduojama nupurkšti selektyvaus veikimo herbicidu, pavyzdžiui, Nufarm MCPA. Šis herbicidas ypač veiksmingas prieš arkliarūgštes, net ir joms žydint. Po kelių dienų piktžolių lapai nugeibsta, susisuka ir sudžiūsta.

Herbicidų pagalba galima išvaduoti ir pievas nuo piktžolių. Pastebėta, kad sujudinus dirvožemį, vėl pradeda dygti naujos piktžolės, tačiau pavasarį užpurškus tinkamą herbicidą, pievoje lieka tik kultūrinės žolės.

Herbicidai vejai:Sodybose dažniausiai naudojami vejos herbicidai. Vejos žolynas sudarytas iš miglinių, svidrinių, eraičininių žolių, kurias lengva pjauti. Tuo tarpu kiaulpienės, dobilai kelia daugiau rūpesčių. Vienintelis būdas atsikratyti vejos piktžolių - naudoti sisteminio veikimo herbicidus. Iš bandytų herbicidų, Nufarm MCPA dažnai pasiteisina. 1 ha teritorijai dažniausiai pakanka 1 litro talpos, purškiant ne ištisai, jos užtenka keliems kartams. Purkštuvo talpoje apie 100 mg herbicido skiedžiama 12 litrų vandens, ko pakanka 4-5 arams nupurkšti. Išpurškiamo preparato kiekis priklauso nuo naikinamų piktžolių kiekio ir tankio.

Geriausias laikas piktžolių naikinimui herbicidais - prieš žydėjimą. Kiaulpienes geriausia nupurkšti, kai ima formuotis žiedas, gysločius - iki žiedų pasirodymo. Purkšti geriausia apsiniaukusią, ne saulėtą dieną, nes saulėje preparato veikliosios medžiagos suskyla nespėjusios paveikti piktžolių. Vejoje piktžoles herbicidais galima naikinti ištisus metus, tik po žolės nupjovimo reikia palaukti maždaug savaitę. Tada jos išleidžia šviežius lapus, kuriuos itin greitai veikia herbicidai. Negalima purkšti prieš lietų, nes vanduo nuplaus preparatą. Nufarm MCPA herbicidas taip pat puikiai naikina notreles. Garšvai reikėtų didesnės koncentracijos nei nurodyta instrukcijoje.

Didesnis poveikis piktžolėms pasiekiamas sumaišius Nufarm MCPA ir Banvel 4S herbicidus. Rekomenduojama 14 litrų vandens pridėti 100 ml Nufarm MCPA ir 15 ml Banvel 4S. Tokiu atveju padidėja bendras poveikis piktžolėms ir išnaikinama daugiau piktžolių rūšių. Dilgėlės, sugebančios išlikti net ir prižiūrimoje vejoje, vegetacijos pradžioje, nupurškus Nufarm MCPA herbicidu, greitai išnyksta.

Herbicidai pievų piktžolėms:Nufarm MCPA taip pat puikiai tinka daugiametėms pievų piktžolėms naikinti. Mechaniškai išnaikinti lubinus, dilgėles, kiečius, žinoma, labai sunku, nes pakanka palikti mažą šaknelę ir išauga naujas augalas. Apipurškus herbicidais piktžolių lapus, juose sustoja biocheminiai procesai, fotosintezė, sunyksta šaknys. Lubinus geriausia purkšti, kai jie tik su lapais, bet dar nesusiformavę žiedai. Kiečius - pradėjusius stiebytis, stiebui išaugus 20-30 cm. Dilgėlės irgi purškiamos panašaus aukščio, skėtiniai - kol neišaugęs stiebas, ankstyvą pavasarį. Daugiamečiai skėtiniai (salieriniai) augalai turi stiprias šaknis. Vienas iš plačiai paplitusių skėtinių yra krūminis builis ir laukinis barštis. Nufarm MCPA herbicidas užtikrintai naikina šias piktžoles visu vegetacijos metu iki stiebų medėjimo. Laukinės avietės - nepageidautinas augalas kultūrinėse pievose, pakrantėse. Jas nesunkiai sunaikina Nufarm MCPA herbicidas.

Herbicidai daržui:Mėgėjiškame darže dažniausiai naudojami plataus poveikio herbicidai, ypač įsisavinant naują žemės plotą, kuris buvo dirvonuojantis. Tokiam tikslui tinka Taifun B. Nupurškus juo piktžoles, šios po kelių savaičių pagelsta ir visiškai nunyksta. Po to plotas suariamas arba kultivuojamas, sėjami sideratai - žaliosios trąšos. Tai gali būti garstyčios, rapsai, avižų-vikio mišinys. Sideratai slopina dygstančias likusių piktžolių sėklas, tuo pačiu praturtina dirvožemį azotu.

Piktžolės neretai užgožia auginamas braškes, atima iš jų maisto medžiagas, todėl uogų būna mažiau ir jos smulkios. Kad taip neatsitiktų, apie piktžolių žalą reikia pagalvoti iš anksto - jeigu įtariate, kad naujai įveisto braškyno plote liko piktžolių, braškyną vasaros pabaigoje galima nupurkšti Betanal herbicidu (60 ml /1,5-3l vandens/1 arui). Šį herbicidą braškyne galima naudoti pavasarį pradėjusioms dygti piktžolėms sunaikinti - nuo balandžio iki gegužės pradžios (iki braškių žydėjimo), taip pat po derliaus nuėmimo. Braškės nereaguoja į herbicidą Betanal ant lapų, tuo tarpu kitas plačialapes piktžoles šis herbicidas sunaikina.

Piktžolės - ne tik priešai, bet ir naudingi augalai

Nors piktžolės dažniausiai laikomos žalingais augalais, kai kurios iš jų gali būti naudojamos ne tik maistui, bet ir gydymo tikslais.

• Garšva: auga labai plačiai. Jose yra daug geležies, boro ir mangano. Liaudies medicinoje šis augalas gali padėti sergant įvairiais uždegimais, inkstų, kepenų ligomis, mažakraujyste, avitaminoze, gydo žaizdas ir stiprina imunitetą. Maistui geriausiai tinka pavasariniai garšvų lapai. Sriuboje garšva gali pakeisti kopūstus, tačiau svarbu ją dėti virimo pabaigoje.
• Varnalėša: auginama kaip kultūrinis augalas Prancūzijoje, Belgijoje, JAV ir Kinijoje. Japonijoje jos auginamos pramoniniu mastu. Varnalėšos gali pakeisti tokias daržoves kaip morkos, petražolės ir pastarnokai. Pirmamečių varnalėšų šaknys sultingos, malonaus, saldaus skonio, jas galima valgyti žalias, kepti ir skrudinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad varnalėšų šaknys gali ne tik valyti kraują, bet ir slopinti kai kurių rūšių vėžį.
• Balanda: nuo seno vartojama kaip maistas. Balandose yra daug baltymų. Jų lapai gali būti marinuojami vietoje kopūstų. Sėklos gali būti naudojamos košėms gaminti, taip pat malamos ir gaunami miltai duonos kepiniams.
• Dilgėlės: nauda žinoma dėl vitaminų ir maistinių medžiagų gausos. Jos veikia kaip antioksidantai, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Liaudies medicinoje dilgėlės gali padėti sergant peršalimo ligomis ir reumatu.
• Žliūgė: dvišakė žliūgė ir daržinė žliūgė yra vaistiniai augalai. Jauni daržinės žliūgės lapai vartojami maistui. Moksliniai tyrimai rodo, kad žliūgė gali sumažinti uždegimą.
• Usnis: liaudies medicinos šalininkai usnį naudoja plačiai. Manoma, kad ji gali padėti įvairių lėtinių ir ūminių uždegimų atvejais, gydant šlapimo pūslės uždegimą, podagrą, reumatu, širdies silpnumui, stipriam kosuliui, astmai, prieš piktybinius auglius. Šaknų nuoviru gydoma nemiga, nerviniai sutrikimai.
• Galisoga (amerikonka): liaudies medicinoje šios žolės nuoviras vartojamas gydant vandenligę. Gydant mažakraujystę ir skydliaukę, patariama naudoti kaip pagalbinį vaistą. Teigiama, kad galinsoga yra vienas veiksmingiausių gamtoje sutinkamų vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Jos antioksidantai ir fenolio junginiai gali mažinti cukraus kiekį kraujyje ir padėti nuo hipertenzijos, siejamos su II tipo diabetu. Švieži lapeliai, koteliai ir žiedai tinka naudoti salotose ar kokteiliuose. Džiovinta ši žolė troškiniuose ir sriubose gali pakeisti raudonėlį.
• Takažolė: liaudies medicinoje rekomenduojama takažole gydyti aukštą kraujospūdį ir tuberkuliozę. Ja gydomi sumušimai, inkstų ligos, akmenligė, viduriavimas ir peršalimo ligos. Takažolių arbata arba nuoviras gali sustiprinti dantenas, dezinfekuoti žaizdas, gydyti hemorojų.

Piktžolių naikinimas darže reikalauja nuolatinio dėmesio ir pastangų, tačiau suprantant jų biologines savybes ir taikant kompleksinius metodus, galima pasiekti geriausių rezultatų. Nuo agrotechnikos iki modernių herbicidų ir netgi vaistinių augalų atradimo - piktžolių kontrolė yra nuolatinis, bet įveikiamas iššūkis.

tags: #darzu #piktzole #riutmete