Vaikų darželis - tai pirmoji institucinė aplinka, kurioje mažyliai praleidžia didžiąją dalį savo dienos. Todėl itin svarbu, kad ši aplinka būtų ne tik saugi ir atitiktų higienos reikalavimus, bet ir stimuliuotų vaiko raidą, įtrauktų jį į veiklą bei atitiktų individualius kiekvieno vaiko poreikius. Tinkamai sukurta darželio aplinka padeda vaikams lengviau adaptuotis, jaustis patogiai ir saugiai, skatina jų visapusišką vystymąsi. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokie reikalavimai keliami vaikų darželiams, kaip pasirinkti tinkamiausią ugdymo įstaigą ir kokios psichologinės bei praktinės aplinkos savybės yra svarbiausios vaiko gerovei.
Psichologiniai vaikų tipai ir tinkamiausia ugdymo įstaiga
Specialistų nuomone, vaikus į lopšelį (iki 3 metų) rekomenduojama leisti tik tuomet, jei jie yra pakankamai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi. Tai ypač tinka ekstravertams, kuriems reikia daugiau bendravimo, ir aktyviems vaikams, kuriems namuose su aukle ar mama trūksta erdvės veiklai. Tačiau dauguma psichologų linkę rekomenduoti vaikus pradėti vesti į darželį ne anksčiau trejų-ketverių metų. Šiam amžiui vaikai jau būna labiau adaptavęsi prie aplinkos pokyčių ir turi geriau išvystytus socialinius įgūdžius.
Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės. Lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pavyzdžiui, neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą ar tikus.
Ikimokyklinio ugdymo kryptys: gabumai ar trūkumai?
Renkantis darželį, svarbu atsižvelgti ne tik į įstaigos ugdymo programą, bet ir į vaiko individualumą. Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Be to, vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl, specialistų manymu, geriau rinkti darželį, atsižvelgiant į vaiko gabumus, juos lavinant ir ugdant, o ne stengiantis maksimaliai sumažinti trūkumus. Vaikui svarbiausia yra šilta auklėtoja, gebanti prieiti prie jo, jį užimti, sudominti ir, kai reikia, nuraminti.
Šiuolaikinio darželio funkcijos
Šiuolaikinis darželis, psichologų manymu, turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai, jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją.
Valstybinių ir privačių įstaigų palyginimas
Tėvai iš valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas, t. y. vaikų priežiūra ir ugdymas yra orientuotas į standartinį vaiką. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis, valstybinė įstaiga dažniausiai negalės skirti papildomo dėmesio.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių, taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Privačios įstaigos dažnai labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą. Tačiau ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valstybinę. Yra tikrai labai gerų valstybinių ikimokyklinių ugdymo įstaigų, kur dirba patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.
Tėvų lūkesčiai ir darželių galimybės
Retai kada šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai tikisi, kad vaikui bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, ir jiems sunku priimti tai, kad grupėje yra dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.
Darželio pasirinkimo motyvai XXI amžiuje
Buvo laikai, kai tėvai rinkdavosi darželį, esantį kuo arčiau namų. Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų, taip sutaupydami savo laiko. Visgi, prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Renkantis darželį, tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, tačiau ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Neteisingai pasirinktos įstaigos pasekmės
Neteisingai pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
Vaiko diskomforto darželyje požymiai ir tėvų reakcija
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis. Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojomis, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
Rekomendacijos skirtingiems vaikų tipams
- Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga, dirbanti pagal visuomeninio ugdymo programas: Rekomenduojama vaikui, kuris atitinka įprastą raidą, yra pakankamai savarankišas, ekstravertiškas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus. Jei vaikas turi elgesio ar emocinių problemų, jam geriau keliauti į privatų darželį, kur galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio.
- Ugdymo įstaiga, skirta vaikams su nežymia negalia (kalbos raidos, klausos sutrikimais, regos sutrikimai): Sveikas vaikas tokioje aplinkoje gali augti empatiškesnis, labiau suprantantis kitokius, paslaugesnis. Tačiau jis gali negauti pakankamai auklėtojų dėmesio, nes kitiems vaikams jo reikia labiau.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Montessori metodiką: Tinka jautresniems, intravertams vaikams.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Valdorfo metodiką: Tinka vaikams, kurie yra individualistai, turintys meninių polinkių.
- Grupes, kuriose dirbama pagal menų ar fizinio aktyvumo programą: Jei vaiko gabumai labai matomi, tada tokį vaiką galima nuo mažumės orientuoti į vieną ar kitą pusę, bet tai neturi būti daroma prieš vaiko valią ir norą. Į fizinio aktyvumo programas rekomenduojama įtraukti vaikus, kurie yra judresni, turi daug fizinės energijos arba, priešingai, linkę į liūdnumą, baimingumą, nes fizinė veikla geriausiai pakelia nuotaiką ir savivertę. Į menines programas - jautrius, meniškos sielos vaikus.
- Dvikalbis darželis: Tinka vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį.
- Lauko darželis: Tai nauja mada ar būtinybė miesto vaikui, kurioje vaikai praleidžia didžiąją laiko dalį lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Tai skatina fizinį aktyvumą, imuniteto stiprinimą ir artimesnį ryšį su gamta.
Bendrieji vaikų darželio aplinkos reikalavimai
Vaikų darželio aplinka turi atitikti daugumos bendruomenės narių - vaikų, tėvų ir darbuotojų - poreikius. Ugdymo (si) aplinka turi būti saugi, patogi, patraukli, funkcionali, greitai pritaikoma skirtingoms veikloms, informatyvi, su aiškiomis vizualiomis ir (ar) garsinėmis nuorodomis.
Zonų atskyrimas ir pažymėjimas
Atskiriamos ir aiškiai pažymimos žaidimų, valgymo, nusiraminimo, tualeto, grupinės veiklos, lauko, poilsio zonos. Esant poreikiui, įrengiama atskira darbo zona grupėje. Darželyje pažymimos salės, specialistų kabinetai. Zonoms žymėti naudojama vizualinė medžiaga, pavyzdžiui, paveikslėliai.
Dienotvarkės pateikimas
Darželio dienotvarkė turėtų būti pakabinama matomoje vietoje, pateikiama vaizdžiai, vaikui suprantamai. Esant poreikiui, parengiama individuali, vaizdinė dienotvarkė.
Stimulų valdymas
Sumažinamas perteklinis stimulų - plakatų, žaislų kiekis. Pavojingos teritorijos atskiriamos skiriamaisiais ženklais arba juostomis.
Sensorinės aplinkos kūrimas
Grupėse įrengtos erdvės, kuriose vaikai gali nusiraminti ir tenkinti įvairius sensomotorinius poreikius - įvairių pojūčių stimuliacijai naudojamos guminės, masažinės, šviečiančios edukacinės priemonės. Darželyje gali būti įrengtos sensorinės sienelės, sensorinis kambarys. Sukurta sensorinė aplinka, kurioje vaikas mokosi integruoti gaunamus pojūčius palaipsniui. Vaikas, susidūręs su įvairiais dirgikliais ir stimulais žaisdamas, gali išmokti moduliuoti savo pojūčius, susitvarkyti su iššūkiais, prisitaikyti įvairiose aplinkose, nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Socialinės istorijos ir vizualinės taisyklės
Grupėse naudojamos socialinės istorijos, vizualinės elgesio taisyklės. Paveikslėliais iliustruojamos įvairios instrukcijos: kaip plautis rankas, kaip nurimti, tinkamai išreikšti jausmus, esant poreikiui papildomai pavaizduota, ką apsirengti einant į lauką, kaip naudotis tualetu, kokios priemonės vaikui reikalingos ant stalo. Įstaigoje vaikų pageidaujamas elgesys yra skatinamas.
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems vaikams skirtos priemonės
Darželis privalo būti aprūpintas SUP turintiems vaikams reikalingomis specialiosiomis mokymo priemonėmis bei techninės pagalbos priemonėmis, kad būtų užtikrinta kokybiška ugdymo(si) paslauga. Yra numatyti kriterijai, kurie padeda administracijai, pedagogams, tėvams ir visiems, ugdantiems SUP turinčius vaikus, pasirinkti tinkamas specialiąsias ugdymo(si) priemones.
Kriterijai parenkant ugdymo(si) priemones
- Pažintinių sunkumų turintiems vaikams: Priemonės turėtų aiškinti abstrakčią informaciją, iliustruoti ją konkrečiais žodžiais, vaizdais, daiktais; neperkrauti detalėmis ir išryškinti esmines dalis ar savybes; skatinti praktinius veiksmus (dėliojimą, lankstymą, eksperimentavimą); leisti dirbti savarankiškai ir įgalinti pasitikrinti atliktą darbą; sudaryti nuoseklių, panašaus tipo pratimų serijas.
- Girdimojo suvokimo sunkumų turintiems ugdytiniams: Priemonės turėtų iliustruoti žodinę medžiagą vaizdine medžiaga, padėti įsiminti žodžiu pateiktą informaciją, skatinti samprotavimą.
- Regimojo suvokimo sunkumų turintiems ugdytiniams: Priemonės neturėtų būti perkrautos vizualine informacija, pateikti paprastų vizualinių elementų sistemas, būti informatyvios grafinės išraiškos, papildyti ugdymą kita jusline patirtimi, tikslinti regimąjį skyrimą ir visumos suvokimą.
- Koordinacijos sunkumų turintiems ugdytiniams: Priemonės turėtų padėti įsisavinti mokomąją medžiagą vaizdine arba garsine forma, lavinti konstravimo įgūdžius, integruoti kuo daugiau pojūčių.
- Atminties sunkumų turintiems ugdytiniams: Priemonės turėtų teikti papildomą informaciją, pateikti informaciją dalimis, lavinti girdimąją ir regimąją atmintį.
- Kurtiesiems arba neprigirdintiesiems: Priemonės turėtų ugdyti komunikacinius vaiko gebėjimus, plėsti žodyną, lavinti abstraktų mąstymą, vaizduotę. Ypač svarbi galimybė gauti, suprasti bei pačiam pateikti informaciją sakytine kalba.
- Regos sutrikimą turintiems ugdytiniams: Priemonės turėtų ugdyti orientavimąsi erdvėje ir mobilumą, kasdienio gyvenimo įgūdžius ir savarankiškumą, skaitymo įgūdžius.
Alternatyvi komunikacija
Kai asmuo negali bendrauti kalba, t. y. kalbėti, jis vartoja alternatyvios komunikacijos priemones (tai gali būti daiktai, paveikslėliai, simbolių sistemos, komunikacinės priemonės bei prietaisai, kompiuteris).
Patalpų paskirtis ir teisiniai reikalavimai
Norint vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, patalpų paskirtis privalo būti mokslo. Patalpos gali būti įrengiamos ne aukščiau kaip 2-ajame pastato aukšte. Pastatas (patalpos), kuriame planuojama įrengti vaikų darželį, negali patekti į gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną.
Pagrindiniai teisės aktai
Pagrindinius ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Saugios ugdymo aplinkos užtikrinimas
Siekiant užtikrinti saugią ugdymo aplinką, būtina laikytis šių reikalavimų:
Sklypas / Teritorija
Ugdoant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve. Įstaigos sklypas / teritorija, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Patalpos
Iki 2 metų amžiaus vaikų grupių patalpos turi būti įrengiamos pirmame aukšte. Ugdymo patalpose grindų danga turi būti neslidi, lygi, lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms. Ugdant iki 60 vaikų, grupėms gali būti įrengiama bendra priėmimo-nusirengimo patalpa. Ugdant iki 60 vaikų, 2 metų amžiaus ir vyresnių vaikų grupėms gali būti įrengiama bendra tualeto-prausyklos patalpa, kuri turi būti tame pačiame aukšte kaip ir šių grupių žaidimų-miegamojo / poilsio patalpos / erdvės ir nuo jų nutolusi ne daugiau kaip 50 m. Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios. Draudžiama įrengti horizontalaus dalijimo aptvarus ir turėklus. Elektros lizdai vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis. Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones. Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas.
COVID-19 prevencijos priemonės
COVID-19 pandemijos metu būtina laikytis papildomų saugumo priemonių: neformaliojo vaikų švietimo veiklos turi būti vykdomos, laikantis grupių izoliacijos principo. Vaikai turėtų dalyvauti tos pačios grupės veiklose, vengiant skirtingų grupių kontakto. Rekomenduojama, kad darbuotojai, vedantys neformaliojo vaikų švietimo programas ar dirbantys vaikų vasaros stovyklose, patalpose dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Ta pati rekomendacija galioja tėvams ar kitiems asmenims, kurie palydi vaikus į darželius, taip pat darbuotojams, priimantiems atvykusius vaikus. Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo vietoje turi būti sudarytos sąlygos vaikų ir darbuotojų rankų higienai. Jei vaikai maitinami, geriau juos maitinti tose pačiose patalpose, kuriose ir vyksta veikla. Jei tokios galimybės nėra ir valgoma tik bendrose valgyklose, prie vieno stalo valgyti turi būti sodinami tik tos pačios grupės vaikai. Maitinimas švediško stalo principu negali būti organizuojamas. Jei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas lankantiems vaikams organizuojamos švietimo pagalbos specialistų konsultacijos, jos turi būti individualios ar vienu metu dirbama tik su tos pačios grupės vaikais. Po kiekvienos konsultacijos patalpas reikia išvėdinti, nuvalyti dažnai liečiamus paviršius. Kriaukles ir kitus sanitarinius mazgus, kuriais naudojasi kelios vaikų grupės, reikia dezinfekuoti kiekvieną kartą jais pasinaudojus vienam vaikui. Patalpos, kuriose per dieną būna vaikai, turi būti išvėdinamos prieš atvykstant vaikams ir ne rečiau kaip du kartus per dieną. Karščiuojantys, kvėpavimo takų ligomis sergantys vaikai nei į stovyklas, nei į neformaliojo švietimo veiklas, nei į darželius nėra priimami.
Universalūs ir funkcionalūs vaikų darželių baldai
Universalūs ir funkcionalūs vaikų darželių baldai leidžia sukurti aplinkas, kuriose vaikai gali bėgioti, žaisti, ilsėtis ir mokytis - vienoje erdvėje. Renkantis tinkamus baldus, būtina laikytis pagrindinės taisyklės - baldai turi tikti dideliam vaikų kiekiui ir būti pritaikyti jų amžiui bei ūgiui.
Išmanūs ir universalūs sprendimai
Mobilūs mokykliniai baldai - ypatingai naudingi edukacinėse aplinkose. Šie baldai leidžia greitai keisti patalpos apstatymą ar patalpą visiškai atlaisvinti. Baldai, kurių konstrukcijoje įrengti ratukai su stabdžiais, gali būti ne tik greitai perstumti, bet ir užfiksuoti. Mokyklinės kėdės, kurių konstrukcija leidžia jas sudėti vieną ant kitos - itin praktiškos. Išmanios konstrukcijos daiktų saugojimo spinta su atlenkiamu paviršiumi - tobulas baldas žaidimams ir piešimui. Be to, daiktų saugojimo baldus galima naudoti kaip pertvaras, kurios leidžia sukurti skirtingų užsiėmimų erdves vienoje patalpoje.
Tinkami daiktų saugojimo sprendimai sukuria struktūrą
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dažnai reikalingi uždari ir atviri daiktų saugojimo baldai. Stalčių moduliai ir atviros lentynos su plastikinėmis dėžėmis idealiai tinka lengvai pasiekiamam žaislų saugojimui. Uždari baldai būtini tiems daiktams, kurie turi būti paslėpti nuo vaikų. Ant sienos kabinamos lentynos ar stelažai tinka kaip vietą taupantis sprendimas. Kitas funkcionalus sprendimas - lentynų ir jų turinio žymėjimas etiketėmis.
Jauki erdvė bendravimui
Gražus, minkštas ir didelis grindų kilimas padidina erdvės jaukumą ir sukuria vietą vaikų žaidimams, skaitymui, piešimui. Vertėtų įsigyti kilimą su guma dengta apatine dalimi - tokia konstrukcija užtikrina, kad kilimas neslidinės. Jei patalpoje trūksta vietos didelei sofai, verta pagalvoti apie modulines sofas.
Sumažinkite triukšmo lygį
Vaikų darželiuose verta nuodugniai apgalvoti akustinius sprendimus. Ant lubų kabinamos akustinės plokštės ar akustiniai moduliai gali ne tik pagerinti akustiką, bet ir sukurti žaismingą interjero sprendimą. Vertėtų pagalvoti ir apie kokybiškas užuolaidas ar akustines sienų plokštes, kurios taip pat mažina triukšmo lygį.
Penki patarimai kuriantiems optimalią edukacinę aplinką
- Baldus rinkitės atsižvelgdami į vaikų kiekį, jų amžių bei ūgį.
- Rinkitės mobilius baldus, kurie leidžia greitai ir lengvai keisti patalpos interjerą.
- Prioritetą teikite daiktų saugojimo baldams ir sprendimams, kurie leis palaikyti optimalią tvarką.
- Ant grindų patieskite didelį ir vaikų veikloms tinkantį kilimą.
- Pasvarstykite, ar neverta įsigyti modulinių sofų ir modulinių minkštų sėdėjimo elementų.
Aplinka darželyje: šiluma, svetingumas ir gamtos artumas
Aplinka darželyje turi būti šilta ir svetinga, skoningai suformuota. Ji nesunkiai pritaikoma įvairioms veikloms. Žaislų turėtų būti nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški, pagaminti iš natūralių medžiagų. Tokie žaislai skatina vaiko vaizduotę, provokuoja kūrybiškumą. Primityvios lėlės aktyvina vaiko fantaziją žmogiškuoju aspektu, ugdo empatiškumą, globos, rūpestingumo savybes, turtina emocijas. Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką užbaigti mintį, sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ir ugdo tokias savybes, kaip smalsumas ir noras tyrinėti. Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos vaiko aplinkoje suteikia jam prasmingų žinių apie pasaulį. Kuo mažiau daiktų patalpoje, tuo lengviau ją transportuoti, keisti žaidimo reikmėms, joje kurti. Tokioje neperkrautoje aplinkoje išsaugomas vaiko noras ir sugebėjimas susieti su aplinkos daiktais. Grupėje stengiamasi sukurti aplinką artimą namams. Ir suaugusieji, ir vaikai sėdi prie vieno stalo (kaip šeimoje). Uždegama žvakelė. Mokomasi atsargiai apsieiti su ugnimi. Grupėje yra įvairios priemonės rankų darbams: siūlai, adatos, žirklės, medžiagų atraižos. Vaikai turi galimybę stebėti auklėtoją dirbančią įvairius darbus ir ją pamėgdžioti. Kiekvienoje grupėje stovi metų stalas. Ant jo dedama viskas, kas randama gamtoje: tuo laiku žydinčios gėlės, šakelės, akmenėliai, kriauklės, medžio žievė ir kt. Judesių įvairovė lauke užtikrinama, įrengiant smėlio dėžę ir aprūpinant įvairaus dydžio kastuvų, lygioje aikštelėje supilant kalniuką, nuo kurio vaikai galėtų bėgioti vasarą ir čiuožti žiemą.