Praėjus švenčių šurmuliui, kviečiame skirti laiko sau ir savo šeimai. Atvykite į pirmą kartą Vilniaus arkivyskupijoje organizuojamą ŠEIMADIENĮ, kuriame atrasite, ko nežinojote, ar prisiminsite tai, ką buvote pamiršę. Šis renginys, vykęs 2015 m. sausio 5 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Laisvės pr., buvo skirtas gilinti žinias, atrasti erdvę prasmingai veiklai ir švęsti ŠEIMADIENĮ drauge. Laukiami buvo visi, kuriems rūpi šeima. Renginyje buvo siekiama suteikti informacijos apie prasmingos veiklos galimybes: kaip ugdytis patiems ir kur leisti vaikus, kur teikiama socialinė ir dvasinė pagalba, kuo naudingi Šeimos, Jaunimo ir kiti centrai, ką veikia įvairios bendruomenės, kas vyksta parapijose.
Šeimos diena siūlė atsakymus į svarbius klausimus, tokius kaip: „Ar sutuoktinių rūpinimasis vienas kitu padeda ugdyti vaikus?“ Šiam klausimui gilintis padėjo Kun. prof. hab. dr. Taip pat buvo nagrinėjama, „Ar įmanoma nuolat atleisti?“ (Kun.), „Ką moteriai reiškia būti sukurtai panašiai į Dievą?“ (S.), „Nevaisingumo iššūkiai šeimai ir vaisingumo dovana“ (Teologas dr.), „Skyrybų skausmą įveikiant“, „„Tuščias lizdas“ ar antroji jaunystė?“ (Dr.), „Ar tave vis dar myliu arba ką gi man mylėti tavyje?“ (Kun.) ir „Misija (ne)įmanoma: mokslas arba (ir) tikėjimas“ (Kun. prof. dr.). Šios temos atskleidžia šeimos gyvenimo įvairiapusiškumą ir sunkumus, su kuriais susiduriama kasdienybėje.
Fatimos Žinia: Dvasinio Pasaulio Svarba ir Mūsų Pareigos
Vėlesni pamokslai, vykę 2017 m. vasarį ir kovą Kaune, gilinosi į dvasinius aspektus, ypač akcentuodami Fatimos Dievo Motinos apsireiškimus ir jos žinią. Šie pamokslai buvo skirti parengti tikinčiuosius Fatimos šimtmečiui, primenant apie tris svarbius 2017 m. minimus įvykius: protestantų reformacijos 500-ąsias metines, trečiąjį šimtmetį nuo masonų organizacijos įkūrimo ir šimtąsias komunizmo revoliucijos Rusijoje metines. Šie istoriniai įvykiai, pasak pamokslų, padarė didelę žalą pasauliui, visuomenei ir žmonių mąstymui, skleisdami pavojingas liberalizmo ir ateizmo klaidas.
Pamoksluose buvo pabrėžiama, kad šiuolaikinis pasaulis, paveiktas šių ideologijų, apleidžia ir netgi atmeta Dievą. Todėl buvo raginama stiprinti meilę ir pamaldumą Fatimos Dievo Motinai ir Nekaltajai Marijos Širdžiai, laikant ją prieglobsčiu ir viltimi. Reikėjo giliau studijuoti Fatimos žinią ir gyventi pagal ją.
Fatimos Dievo Motinos istorija ir jos paslaptys
Angelo Pamokos: Pagarba Dievui ir Malda
Fatimos Angelo apsireiškimai trims vaikams (Liucijai, Jacintai ir Pranciškui) 1916 m. buvo svarbus parengiamasis etapas prieš Dievo Motinos apsireiškimus. Angelas pasirodė kaip gražus keturiolikos-šešiolikos metų amžiaus jaunuolis, baltesnis už sniegą. Jo pirmoji žinia buvo: „Nebijokite! Aš esu taikos angelas. Melskitės su manimi.“ Angelas atsiklaupė, nulenkė galvą iki žemės ir tris kartus pakartojo maldą: „Mano Dieve, aš tikiu į Tave, aš garbinu Tave, aš pasitikiu Tavimi, aš myliu Tave. Prašau Tave atleisti visiems, kurie netiki į Tave, negarbina Tavęs, nepasitiki Tavimi ir nemyli Tavęs.“
Šios maldos ir Angelo veiksmai turėjo penkias pagrindines pamokas visai žmonijai:
- Atnaujinti ir sustiprinti Dievo baimę ir pagarbą Jam: Pasaulis apleidžia Dievą, todėl būtina ypatingai gerbti Jį bažnyčiose ir per šv. Mišias.
- Kasdien atlikti tikėjimo, garbinimo, vilties ir Dievo meilės aktus: Pirmoji Angelo malda skatina kasdienį dvasinį maistą pasaulyje.
- Melsis už vargšų nusidėjėlių atsivertimą: Antroji maldos dalis atspindi antrąjį didžiausią Dievo įsakymą - mylėti kiekvieną žmogų kaip patį save ir melstis už nusidėjėlių išgelbėjimą.
- Paaukoti nedidelius kasdienius skausmus ir kentėjimus Dievui: Tai yra atgaila už nuodėmes ir pagalba nusidėjėlių atsivertimui.
- Puoselėti didesnę ir tobulesnę meilę bei pagarbą Jėzui Švenčiausiam Sakramentui: Atsilyginti už piktžodžiavimus, šventvagystes ir abejingumą.
Angelo pasirodymas ir jo žodžiai turėjo didelį poveikį vaikams, suteikdami jiems antgamtinę malonę suprasti aukos vertę ir kaip ji patinka Dievui. Vaikai suprato, kad aukoti galima bet kokius dalykus, skirtus atgailai už nuodėmes ir nusidėjėlių atsivertimui. Tai ypač svarbu kovojant prieš savanaudiškumą ir egoizmą.
Mergelės Marijos Žinia: Nekaltumas, Amžinybė ir Kryžiaus Kelias
Pirmasis Mergelės Marijos apsireiškimas Fatimoje įvyko 1917 m. gegužės 13 d. Ji pasirodė virš ąžuoliuko, apsirengusi stulbinančiai balta suknele, atrodanti kaip „saule apsisiautusi Šviesos Moteris“. Jos pirmieji žodžiai buvo: „Nebijokite, aš jums nieko blogo nepadarysiu.“ Šie žodžiai skirti ne tik vaikams, bet ir visai žmonijai, primenant, kad Dievo Motina yra dvasinė Motina, norinti padėti ir apsaugoti.
Marijos atsakymas į klausimą „Iš kur atėjote?“ - „Aš pati iš dangaus“ - buvo ypatingas. Tai pabrėžė jos Nekaltąjį Prasidėjimą, skirtingai nuo visų kitų, gimusių „iš žemės“. Ji yra Naujoji Ieva, duodanti mums Jėzų Kristų, mūsų Išganytoją.
Pirmojo apsireiškimo metu Marija atsakė į vaikų klausimus apie amžinybę ir dangų. Ji pažadėjo, kad Liucija ir Jacinta pasieks dangų, o Pranciškui, nors ir reikės dar daug Rožančių kalbėti, taip pat bus suteikta malonė. Tačiau siaubingas atsakymas apie Ameliją, kuri pasiliks skaistykloje iki pasaulio pabaigos dėl nuodėmės prieš skaistybę, priminė apie nuodėmės rimtumą.
Vėliau Marija paklausė vaikų, ar jie sutiktų pasiaukoti Dievui ir priimti Jo siunčiamus kentėjimus, kad atsilygintų už nuodėmes. Tai buvo trečioji ir ketvirtoji Fatimos Angelo pamokos - malda ir aukos už nusidėjėlių atsivertimą. Vaikams sutikus, Marija pabrėžė, kad „Dievo malonė bus jūsų stiprybė“, ir parodė, kad kelias į dangų eina per kryžiaus ir kentėjimų kelią.
Paskutinėje pirmojo apsireiškimo dalyje Marija paragino vaikus „Kas dieną kalbėti Rožančių, kad išprašytumėte taikos pasauliui ir karo pabaigos.“ Ji dar neatskleidė visos svarbiausios žinios žmonijai, bet jau buvo aišku, kad Fatimos apsireiškimai nėra paprasti pasakojimai, o rimtas perspėjimas žmonijai dėl klaidų ir nuodėmių.
Dievo Meilės Aukos Svarba
Pamoksluose buvo akcentuojama, kad Dievo meilė yra tobula, bet ją suprasti reikia gilintis. Žiūrint į Nukryžiuotąjį, matome ne tik kančią, bet ir auką, meilę mums. Meilė reikalauja pasiaukojimo, atsižadėjimo ir gebėjimo kentėti dėl kito. Kasdienius skausmus, sunkumus ir nemalonias situacijas galima paaukoti Dievui kaip atnašą, kovojant su savanaudiškumu.
Didžiausia auka, patinkanti Dievui, yra priimti Jo siunčiamus kentėjimus kantriai ir be skundų. Tai yra būti tikrais Dievo vaikais ir Jėzaus Kristaus mokiniais. Vienas Dievo meilės veiksmas yra brangesnis už visą visatą. Dėl to Liucija, Jacinta ir Pranciškus tapo šventaisiais - jie suprato Jėzaus širdį, tikrąją auką ir meilę.
Fatimos žinia primena mums apie dvasinio pasaulio svarbą, mūsų pareigas Dievui ir artimui, bei apie tai, kad kelias į išganymą reikalauja pasiaukojimo, maldos ir atgailos.