Kūdikio mityba yra svarbi jo sveikatai ir vystymuisi, todėl tėvams dažnai kyla klausimas, ar reikia ir ar galima duoti kūdikiui vandens. Vanduo yra būtinas visiems gyviems organizmams, tačiau kūdikių skysčių poreikiai yra šiek tiek kitokie nei suaugusiųjų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada galima pradėti duoti kūdikiui vandens, kiek jo reikia, ir kokiais atvejais vandens duoti nerekomenduojama, remdamiesi naujausia informacija ir specialistų rekomendacijomis.
Kada galima kūdikiui pradėti duoti vandens?
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, iki maždaug 6 mėnesių amžiaus, kūdikiams papildomo vandens nereikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis vaikų sveikatos specialistų rekomenduoja kūdikius maitinti tik motinos pienu arba pritaikytu mišinėliu iki 6 mėnesių amžiaus. Motinos pienas ir mišinėlis ne tik suteikia visas reikalingas maistines medžiagas, bet ir visiškai patenkina kūdikio skysčių poreikį.
Motinos pienas sudaro apie 88% vandens, todėl net ir karštomis dienomis arba kai kūdikis karščiuoja, papildomų skysčių dažniausiai nereikia. Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų proporcijų, kad skysčių ir maistinių medžiagų balansas būtų tinkamas. Vandens davimas naujagimystės laikotarpyje gali padidinti naujagimių geltą, trukdyti priaugti svorio ir dėl šių priežasčių gali tekti ilgiau užtrukti ligoninėje. Žindymo medicinos akademija teigia, kad „papildai pirmomis naujagimio dienomis trukdo normaliam dažnam žindymui. Jei tie papildai yra vanduo ar gliukozės vanduo, tuomet yra didesnė rizika, kad naujagimiui gali būti padidėjęs bilirubino kiekis, taip pat yra rizika didesniam svorio netekimui, ilgesnis buvimas ligoninėje, bei galima vandens intoksikacija“. Anot Amerikos pediatrų akademijos, „papildai (vanduo, gliukozės vanduo, mišinukai ir kiti skysčiai) neturi būti duodami mamos pienu maitinamiems naujagimiams, nebent yra kitoks gydytojų nurodymas, kuomet reikalingas medicininis įsikišimas“.
Kada vanduo kūdikiui yra reikalingas?
Vandens kūdikiui galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas. Šiame amžiuje kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, kuris turi mažiau skysčių nei motinos pienas ar mišinėlis, todėl papildomas vanduo padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Vis dėlto vanduo neturėtų pakeisti pagrindinio maitinimo - jis turėtų būti tik papildomas skysčių šaltinis.
Pradžioje užtenka pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgant arba po valgio. Geriausia naudoti vandenį iš puodelio su snapeliu arba mažo tūrio gertuvės, kad kūdikis priprastų prie naujo gėrimo būdo. Vanduo turėtų būti virintas ir atvėsintas, ypač jei naudojamas vandentiekio vanduo, kad būtų sumažinta bakterijų ir teršalų rizika. Jei naudojamas buteliuose parduodamas vanduo, svarbu pasirinkti kūdikio maistui tinkamą vandenį, kuris turi mažai mineralų, ypač natrio ir nitratų.
7 būtini patarimai, kaip maitinti iš buteliuko (pediatro vadovas!)
Nuo 4-6 mėnesių kūdikiai gali pamėginti vandens gėrimą iš atviro puodelio, o pradėjus primaitinimą kietu maistu nuo 6 mėnesių reikėtų kaskart valgant pasiūlyti kūdikiui atsigerti. Kai kuriems kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno, o kai kuriems gali reikėti vandens papildomai. Valgymo metu kūdikiui vanduo tiesiog pasiūlomas, o jis pats sprendžia, ar nori gerti. Nors įvairios gertuvėlės gali būti patogios kelionėse ir namuose, nes neleidžia vandeniui išsilieti, gerti iš jų, ypatingai nepratekančių, irgi reikia išmokti. Dauguma kūdikių lengviausiai išmoksta gerti iš paprasto atviro puodelio ar per šiaudelį.
Kiek vandens reikia kūdikiui?
Kiekvieno kūdikio skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, svorio, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo. Tačiau apytikslės rekomendacijos yra šios:
- 6-12 mėnesių kūdikiui pakanka apie 60-120 ml vandens per dieną, be motinos pieno ar mišinėlio.
- Karštomis dienomis arba jei kūdikis serga (pvz., karščiuoja ar viduriuoja), vandens kiekį galima šiek tiek padidinti, tačiau visada reikia stebėti, ar kūdikis nenustojo valgyti įprasto maisto. Svarbu, kad vanduo nebūtų vartojamas vietoj pagrindinio maitinimo. Per didelis vandens kiekis gali sumažinti apetitą ir sutrikdyti reikalingų maistinių medžiagų įsisavinimą.
Nuo 6 mėn., kai kūdikį jau pradėsite primaitinti kietu maistu, kasdien po valgio jam galima duoti atsigerti iki 50-100 ml vandens. Motinos pienas arba pieno mišinys ir toliau išliks pagrindinis gėrimas iki pat pirmojo gimtadienio.
Vaikams nuo 1 metų svarbu gerti pakankamai vandens: 1 m. vaikui rekomenduojamas vienas 240 ml talpos vandens puodelis, 2 m. vaikui - 2 puodeliai, ir t. t., iki kol pasiekiamas maksimalus kiekis - 8 puodeliai po 240 ml per dieną (8 m. ir vyresniems vaikams, paaugliams). Vaikui sergant skysčių reikia kur kas daugiau, nes jų netenkama karščiuojant, vemiant, viduriuojant, tad pasistenkite, kad vaikas suvartotų maždaug pusantro karto daugiau vandens nei įprastai.
Kada vandens kūdikiui duoti nerekomenduojama?
Yra keletas svarbių situacijų, kada kūdikiui vandens duoti nerekomenduojama:
- Iki 6 mėnesių amžiaus: Vanduo gali užpildyti mažą kūdikio skrandį, sumažinti jo apetitą ir lemti nepakankamą maistinių medžiagų suvartojimą. Taip pat gali kilti vandens intoksikacijos rizika, kai praskiedžiamas natrio kiekis kraujyje, sukeliant pavojingus simptomus, tokius kaip irzlumas, mieguistumas, net traukuliai. Kūdikis vandens su motinos pienu gauna tikrai užtektinai ir papildomas davimas vandens gali netgi pridaryti žalos. Kūdikis gali gauti nepakankamai kalorijų ir maistinių medžiagų, nes duodant vandens paprasčiausiai viską „atskiedžiame“ arba laikinai užpildome skrandį tuščiomis kalorijomis. Papildomai geriant vandenį, iš kūdikio organizmo jis gali išplauti mineralus ir elektrolitus.
Kai kūdikis blogai valgo: Jei kūdikis atsisako maisto arba sumažėja jo apetitas, geriau vengti duoti vandens, kol nepasikonsultuosite su gydytoju. Jei dienos metu vaikas griežtai atsisako krūties, pasiūlykite vandens iš puodelio. Ypač karštomis dienomis.
Esant virškinimo sutrikimams: Jei kūdikis dažnai atpila, viduriuoja ar vemia, prieš duodant vandenį reikia pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti specialių rehidratacijos tirpalų vietoj paprasto vandens. Papildomų skysčių gaunantys kūdikiai dažniau kenčia nuo viduriavimo, o jis mažam vaikui yra itin pavojingas.
Kaip atpažinti, ar kūdikiui trūksta skysčių?
Dehidratacija kūdikiams gali būti pavojinga, todėl svarbu stebėti šiuos požymius:
- Sausos lūpos ir burnos gleivinė.
- Retesnis šlapinimasis: Jei kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per dieną arba šlapimas yra tamsios spalvos.
- Verkimas be ašarų.
- Įdubęs momenėlis: Viršutinėje galvos dalyje esantis minkštasis taškas gali tapti įdubęs.
- Silpnumas, mieguistumas ar dirglumas.
Jei pastebite dehidratacijos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti. Norint nustatyti, ar vaikui užtenka skysčių, reikia įvertinti šlapinimosi dažnį, kiekį ir spalvą. Šlapimas neturėtų būti tamsios, koncentruotos spalvos ir stipraus kvapo (tiesa, rytinis šlapimas gali būti šiek tiek tamsesnis). Jei retai - sauskelnės tada turėtų būti pilnesnės.
Vanduo yra ypač svarbus kasdieniame vaikų racione. Vanduo padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą. Kūnui perkaitus (pavyzdžiui, karštą vasaros dieną ar po intensyvesnės treniruotės) smegenys siunčia signalus liaukoms gaminti prakaitą. Vaikai turi polinkį greitai dehidratuoti, tad būtina jiems užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.
Vanduo iš čiaupo, kuris Lietuvoje yra tikrai kokybiškas, yra bene plačiausiai prieinamas ir saugus vartoti. Šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir nėščiosios gali nemokamai išsitirti šulinių vandenį. Tėvams dažnai atrodo, kad jeigu už kažką mokame, tai būtinai turi būti kokybiška. Tą patį galvojame ir apie pirktinį vandenį. Šiuo metu tyrėjai visas pajėgas meta į ftalatų ir bisfenolio A (BPA) tyrimus.
Apibendrinant, svarbu suprasti, kad kūdikių skysčių poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Kol kūdikis maitinamas tik motinos pienu ar mišinėliu, papildomas vanduo nėra būtinas ir gali net pakenkti. Pradėjus primaitinimą, vanduo tampa tinkamu papildomu skysčių šaltiniu, tačiau visada reikia stebėti kūdikio organizmo reakciją ir laikytis specialistų rekomendacijų.