Sprendimas, ar vaiką vesti į vyresnę grupę darželyje, neretai kelia tėvams daug klausimų ir abejonių. Nors pirmasis impulsas gali būti palikti vaiką su bendraamžiais, specialistai ir patyrę tėvai ragina atidžiau apsvarstyti visus aspektus, nes tinkamas grupės pasirinkimas gali turėti didelės įtakos vaiko raidai ir adaptacijai. Šiame straipsnyje remsimės specialistų patarimais ir tėvų patirtimi, kad padėtume jums priimti geriausią sprendimą jūsų vaikui.
Tėvų ir Pedagogų Bendradarbiavimas: Raktai į Sėkmę
Tėvams neretai yra sunku priimti sprendimą vieniems, nes namuose jie vaiką mato vienokį, tuo metu pedagogų požiūris gali skirtis. Anot Anos Račiuvienės, mokyklų ir darželių tinklo „Pažinimo medis“ pavaduotojos ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui: „Sociume, grupėje, tarp vaikų jis gali elgtis kiek kitaip, čia labiau atsiskleidžia vaiko bendradarbiavimo, savireguliacijos, gebėjimo susikaupti ir dirbti įgūdžiai. Galime sakyti, kad tėvai savo vaiką labai puikiai pažįsta vienoje aplinkoje, o pedagogas - visai kitoje. Abiejų šių pastebėjimų visuma padeda priimti geriausią sprendimą vaikui. Todėl taip svarbu yra bendradarbiauti ir keistis informacija.“
Su šiais pastebėjimais sutinka ir Lukas Benevičius, organizacijos „Ugdymo meistrai“ partneris, darželio ir mokyklos „Patirčių slėnis“ bendraįkūrėjas. Jo pastebėjimu, sprendimas turėtų priklausyti ne tik nuo vaiko raidos, bet ir nuo tėvų pasiruošimo bei pedagogų. Abu pašnekovai akcentavo, kad ypač svarbu, kad šeima būtų rami dėl savo sprendimo, nuo kelerių metų paleisti vaiką į mokyklą. Tyrimai rodo, kad tik tada, kai vaiko neblaško neišspręsti santykiai, įtampos, vidinės dilemos, jis mokymuisi ir pasaulio pažinimui gali skirti visą dėmesį ir jėgas.
Šis glaudus bendradarbiavimas tarp tėvų ir pedagogų yra itin svarbus, siekiant suprasti vaiko visapusišką raidą. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiko emocinius poreikius, namų aplinką ir šeimos dinamiką. Tuo tarpu pedagogai, stebėdami vaiką kasdieninėje grupės aplinkoje, gali pastebėti jo socialinius įgūdžius, gebėjimą bendrauti su bendraamžiais ir vyresniais vaikais, savarankiškumą, susikaupimo gebėjimus ir kitus svarbius aspektus, kurie gali būti mažiau pastebimi namuose. Šių dviejų perspektyvų sujungimas leidžia sudaryti išsamų vaiko portretą ir priimti labiausiai jam tinkantį sprendimą.
Amžius Nėra Vienintelis Rodiklis: Individualus Vaikas - Individualus Kelias
Kasmet matanti, kaip vaikai iš darželio pereina į mokyklą, A. Račiuvienė neneigia, kad amžius yra svarbu, tačiau pabrėžia, kad kiekvieno vaiko kelias yra savitas, todėl vertinti kiekvieną vaiką svarbu individualiai. Specialistė džiaugiasi, kad dabar priešmokyklinio pasiruošimo grupę bus galima tęsti dvejus metus - jei ir tėvai, ir pedagogai matys, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai.
„Anksčiau tokios galimybės nebuvo, tad apsisprendimas dėl paankstinto priešmokyklinio ugdymo buvo labai atsakingas, kartais rizikingas. Įstatymuose atsiradęs pokytis labiau aktualus vaikams, kurie gimė sausio-balandžio mėnesiais. Anksčiau vaikas, gimęs gruodžio mėnesį, jau keliaudavo į pirmą klasę, o gimęs sausio mėnesį - dar ne. Dabar labiau atsižvelgiama į mokslo metus. Gerai, kai turime laisvę rinktis, atsižvelgti į vaiko galimybes, - sakė ji. - Mūsų mokyklos pedagogai palaiko tą nuomonę, kad nėra nieko blogo penkiamečiui, būsimam šešiamečiui, dar vienus metus tęsti priešmokyklinį kursą, jei ir tėvai, ir pedagogai mato, kad vaikas per metus nepasiruošė mokyklai ir jo branda tiesiog dar nėra tinkama aukštesnei ugdymo pakopai. Visgi, galutinį sprendimą priima tėvai.“
Anot L. Benevičiaus, kategoriškas sprendimas, kada vaikui pradėti mokyklą, priimtas sausai atsižvelgus vien į vaiko amžių, tik sukuria įtampą. Yra vaikų, kurie į mokyklą galėtų eiti ir penkerių - jie jau skaito, yra labai smalsūs, bet yra ir tokių, kurie būdami net ir septynerių ar aštuonerių, dar tikrai galėtų likti darželyje, sakė ugdymo specialistas.
Apmaudžiausia, anot pašnekovo, tai, kad neturime lanksčios sistemos - jei jau atėjai į mokyklą, vadinasi, pradėjai mokymosi kelią ir į darželį nebegrįši, net jei tai ir būtų geriau. „Privačiose mokyklose, kiek žinau, į tai žiūrima lanksčiau. Pavyzdžiui, mūsų mokykloje irgi buvo keli tokie atvejai, kai mes pasiūlėme šeimoms savo vaikus, atėjusius į pirmą klasę, dar sugrąžinti į priešmokyklinę klasę, nes pamatėme, kad jiems dar reikia išsižaisti, į mokyklą per anksti. Tačiau nė viena šeima sugrąžinti vaiko atgal nesiryžo. Negi čia grįš į darželį, kai visi žino, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, kaip žiūrės giminaičiai ir t.t.? Būtų neregėtas dalykas! - kalbėjo L. Benevičius. - Bet kuriuo atveju, vaikui atėjus į pirmą klasę, ko gero, kiekvienas bent kiek patirties turintis mokytojas tikrai gali pasakyti, ar jam jau buvo laikas ateiti į pirmą klasę, ar ne.“
Nors amžius yra svarbus orientyras, jis neturėtų būti vienintelis kriterijus. Vaikų fizinė, emocinė, socialinė ir kognityvinė branda gali labai skirtis net ir tarp bendraamžių. Todėl svarbu atidžiai stebėti kiekvieną vaiką individualiai, atsižvelgiant į jo unikalų vystymosi tempą ir poreikius. Galimybė pratęsti priešmokyklinį ugdymą ar rinktis tarp skirtingo amžiaus grupių suteikia tėvams ir pedagogams daugiau lankstumo, leidžiančio priimti sprendimą, kuris bus optimalus konkrečiam vaikui.
Spręsti Turėtų Ne Tik Tėvai: Specialistų Rolė Formuojant Ateities Sprendimus
L. Benevičiaus nuomone, negerai, jei sprendimą dėl pirmos klasės paliekama priimti tik tėvams - yra rizikos, kad jie pasirinks neteisingai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai, anot jo, jei ir nenori prisiimti atsakomybės, turėtų tėvams bent jau rekomenduoti, ar vaikui jau laikas į mokyklą, ar dar vertėtų likti ikimokyklinėje grupėje.
Tokios pačios nuomonės ir A. Račiuvienė. Anot jos, prieš priimant sprendimą dėl mokyklos tėvams reikėtų ne tik stebėti savo vaiką, bet ir turėti labai glaudų ryšį su priešmokyklinės grupės mokytoju, juk tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai Lietuvoje vadovaujasi konkrečiam vaiko amžiui būdingais pageidaujamais gebėjimais.
„Manome, kad labai svarbu atlikti visus namų darbus iki to laiko: neskubėti, stebėti vaiką, glaudžiai komunikuoti, bendradarbiauti su priešmokyklinio ugdymo pedagogais. Specialistas yra tas asmuo, kuris vaiką mato betarpiškai, fiksuoja jo pasiekimus ir pataria, ar jau gali 6 m. amžiaus vaikas keliauti į mokyklą. Jis mato vaiką sociume, mato, kaip jam sekasi, su kokiais sunkumais susiduria ir kaip jam pavyksta juos įveikti, - dalijosi A. Račiuvienė. - Sprendžiant klausimą, ar vaikas yra pasiruošęs mokyklai, vertinama kompleksiškai: svarbu ne tik vaiko žinios, kalbos ir motorikos išsivystymas, bet ir dėmesio sutelkimas, gebėjimas užduotį atlikti iki galo, noras mokytis, emocinė savireguliacija, socialiniai įgūdžiai, savarankiškumo įgūdžiai.“
Pedagogų ir kitų ugdymo specialistų vaidmuo yra itin svarbus ne tik stebint vaiko pažangą, bet ir teikiant profesionalius patarimus tėvams. Jie turi patirties ir žinių, leidžiančių objektyviai įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai ar kitai ugdymo pakopai. Dažnai tėvai, būdami emociškai susiję su vaiku, gali nepastebėti tam tikrų sunkumų ar pervertinti jo gebėjimus. Todėl specialistų rekomendacijos, pagrįstos ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir ugdymo principais, gali padėti priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Žinios Ir Mokėjimas Skaityti - Dar Ne Viskas: Visapusiškas Pasiruošimas Mokyklai
Mokyklai pasiruošęs vaikas yra tas, kuris turi tinkamą santykį su savimi, su kitais vaikais, aplinka ir užduotimi, reziumuoja A. Račiuvienė. Pasiruošimas mokyklai, anot jos, - tai ne tik mokėjimas skaičiuoti ir pažinti raides, dar labai svarbu socialiniai įgūdžiai, savireguliacija, pasitikėjimas savimi, noras pažinti pasaulį, pagal amžių - savarankiškumo įgūdžiai ir atsakomybės jausmas.
„Skaičiuoti, skaityti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius, bet socialinėms-emocinėms, savarankiškumo ir atsakomybės kompetencijoms suformuoti reikia kelerių metų. O jos itin svarbios mokykloje, todėl joms darželiuose turėtų būti skiriama daug dėmesio“, - įsitikinusi pašnekovė.
Tuo metu paklaustas, kokie įgūdžiai, jo nuomone, reikalingi būsimam pirmokui, L. Benevičius akcentavo bazinius dalykus. „Manau, kad pažinti raides ir bent domėtis skaitymu jau reikėtų. Bandyti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą irgi būtų gerai, nes rašant ranka mūsų abu mūsų smegenų pusrutuliai veikia aktyviau. Svarbūs ir matematiniai gebėjimai - mokėti sudėti ir atimti nedidelius skaičius pirmokui irgi praverstų“, - vardijo ugdymo specialistas. Jo nuomone, tai, kad vaikas jau pasiruošęs į mokyklą, bene labiausiai parodo jo smalsumas, nuolatinis klausimų uždavimas sau ir kitiems.
A. Račiuvienės nuomonė kiek kitokia. Remdamasi praktine patirtimi ji paaiškino, kodėl tai gali suklaidinti: „Kartais vaikas gali rodyti labai didelį entuziazmą mokytis, būti vaikščiojanti enciklopedija, skaičiuoti ir skaityti, bet atidžiau stebint vaiką gali pamatyti, kad akademinius gebėjimus jis išvystęs kaip kompensaciją, nes išgyvena labai daug nerimo ir ypač kontakte, nepasitiki savimi, jam sunku rasti kalbą su bendraamžiais, įsitraukti į bendrą žaidimą. Ir tokiu atveju, sakyčiau, su mokykla ir akademiniu ugdymu nereikėtų skubėti, o padėti vaikui vystyti jo socialines-emocines kompetencijas. Juk kai kalbame apie pradinio ugdymo amžiaus tarpsnį, tuo laikotarpiu vaikas sėkmingas jaučiasi tiek, kiek jam sekasi bendrauti su bendraamžiais bei kiek sekasi mokytis. Todėl ir svarbu sudėti pagrindus tam, kad vaikas šiose abejose srityse būtų sėkmingas, kas formuos jo teigiamą savivoką tolesniame gyvenime.“
Pasiruošimas mokyklai yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik akademinius gebėjimus, bet ir socialinę-emocinę brandą. Mokėjimas skaityti ar skaičiuoti yra svarbus, tačiau ne mažiau svarbu yra vaiko gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti, valdyti savo emocijas, būti savarankišku ir atsakingu. Šie įgūdžiai formuoja vaiko pasitikėjimą savimi ir leidžia jam sėkmingai integruotis į naują ugdymo aplinką. Kai kurie vaikai gali kompensuoti socialinius ar emocinius trūkumus aktyviais akademiniais pasiekimais, todėl svarbu atidžiai stebėti vaiko elgesį ir bendravimą, siekiant užtikrinti jo visapusišką pasirengimą mokyklai.
Verčiau Palaukti, Nei Paskubėti: Svarbiausi Patarimai Tėvams
Paprašyta duoti svarbiausią patarimą būsimų mokyklinukų tėvams, A. Račiuvienė dar kartą pabrėžė, kad itin svarbu kartu su pedagogu stebėti vaiką ir matyti ne tik jo akademinį pasiruošimą, bet vertinti ir asmenybės, charakterio išsivystymą, darbines bei socialines-emocines kompetencijas.
„Jeigu darželio priešmokyklinio ugdymo pedagogai motyvuotai sako, kad vaikas dar nepasiruošęs mokyklai, tėvams nevertėtų nereaguoti į tokias pastabas. Gal iš tikrųjų geriau pratęsti priešmokyklinį ugdymą, negu išleisti nepasiruošusį vaiką į mokyklą. Dar metus paaugęs jis ateis emociškai ir fiziškai pasirengęs pirmai klasei ir įsilies į ją be streso. Kaip aš kartais sakau - kam skubėti? Juk skubėdami mes iš esmės atimame vienus metus iš vaikystės ir pridedame prie darbinio stažo metų“, - kalbėjo A. Račiuvienė.
Pašnekovė priminė, kad jeigu tėvų ir pedagogų nuomonės nesutampa, yra galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę (PPT) tarnybą, kur kvalifikuoti specialistai ištirs vaiko pasiruošimo lygį ir pateiks aiškias rekomendacijas.
„Įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus, ir mes manome, kad svarbiausia tėvams rasti šį atsakymą prieš žygiuojant į pirmą klasę“, - sakė ji.
Tuo metu L. Benevičius ramina tėvus - jei priėmę sprendimą vėliau imsite gailėtis, atminkite, kad ir mes, suaugusieji, gyvename, dirbame tarp skirtingo amžiaus, skirtingų gebėjimų žmonių. Ir dažnai tai netgi į naudą. „Kas nutinka, kai į tą pačią klasę ateina skirtingų gebėjimų vaikai? Teoriškai turėtų išlošti tas, kuris kažkiek atsilieka, tačiau praktiškai būna visaip. Tai gali priklausyti nuo mokytojo, vaiko šeimos ir net atmosferos klasėje.“
Svarbiausias patarimas tėvams - atidžiai stebėti savo vaiką ir pasitikėti specialistų rekomendacijomis. Neskubėti su sprendimu dėl mokyklos, ypač jei vaikas dar nėra visiškai pasiruošęs emociškai ar socialiai, yra geriau nei skubėti ir vėliau gailėtis. Papildomi metai darželyje gali suteikti vaikui daugiau laiko subręsti, įgyti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti sklandesnę adaptaciją mokykloje. Jei kyla abejonių, visada verta kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą, kur specialistai padės objektyviai įvertinti vaiko pasirengimą.
Mišrios Amžiaus Grupės: Privalumai ir Iššūkiai
Yra vaikų darželių, kuriuose vaikai neskirstomi į grupes griežtai tik pagal amžių. Tokiose mišriose grupėse drauge žaidžia ir laiką leidžia ir trimečiai, ir penkiamečiai. Ko turi tokios darželio grupės daugiau: privalumų ar trūkumų?
Vaikas, būdamas tarp skirtingo amžiaus darželinukų, užmezga įvairių draugysčių pagal savo poreikius, charakterį ir dažnai tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Be to, skirtingo amžiaus grupės pedagogus skatina dirbti su kiekvienu vaiku pagal individualius gebėjimus, o ne pagal „visi tokio amžiaus vaikai turi daryti tą ir tą”. Taip mažinama konkurencija tarp vaikų, jų lyginimas. Tai skatina vaikų motyvaciją veikti ir pasitikėti savimi. Taip pat tokiose darželio grupėse yra galimybė lankyti broliams ir seserims tą pačią grupę. Tuo tėveliai labai džiaugiasi.
Akivaizdu, kad mišraus amžiaus grupės turi daug privalumų. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad vaikus verta tiesiog sugrupuoti, ir viskas įvyks savaime. Su mišraus amžiaus grupe privalo dirbti specialistas, mokantis atsižvelgti į individualius poreikius ir gebėjimus bei gebantis pritaikyti ugdymo programą ir metodus, labiausiai tinkančius būtent tai skirtingo amžiaus grupei. Suaugusieji auklėja savo veiksmais, o ne žodžiais, todėl tiek mišraus, tiek vieno amžiaus vaikų grupėje svarbiausia yra nuoširdus, kompetentingas pedagogas. Jis parengia saugią aplinką, numato, inspiruoja įdomią, vaikų interesus, poreikius atitinkančią veiklą, skatina laisvą vaikų žaidimą, sudaro sąlygas, padeda vaikams susidraugauti.
Jeigu vaikas lanko bendraamžių grupę:
- Panašūs vaikų poreikiai, interesai, lengviau rasti įvairią veiklą, žaidimus, nes edukacinė aplinka būna paruošta atsižvelgiant į vaikų amžių.
- Per darželio lankymo laikotarpį vaikai pamažu susidraugauja, „susigyvena”.
- Visi drauge išeina į kitą grupę ar mokyklą.
Jeigu vaikas lanko mišraus amžiaus vaikų grupę:
- Kol yra mažas - noriai globojamas vyresniųjų vaikų.
- Greičiau vystosi kalba, turtėja žodynas.
- Noriai mokosi įvairių veiklų, bendravimo stebėdamas, veikdamas drauge su vyresniaisiais.
- Paūgėjęs pats tampa mažiesiems pamėgdžiojimo modeliu.
Valdorfo darželiuose vaikai dažniausiai ugdosi mišraus amžiaus grupėse, net ir patys vyriausi - besiruošiantys mokyklai. Tėvams, ypač vyresnių vaikų, dažnai kyla klausimų, ar mišraus amžiaus vaikų grupė tikrai yra gera terpė vaikams ugdytis? Juk tokioje grupėje vaikų žinių lygis, suvokimas labai skiriasi. Visgi Valdorfo pedagogikoje teigiama, kad pagrindinis ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymosi būdas dėl jų mąstymo ir pasaulėvokos ypatumų yra ne mokytojo tiesiogiai perduodamų sąvokų ir žinių kaupimas, o stebėjimas, mėgdžiojimas, laisvas kūrybinis žaidimas, iš kurių pastarasis yra ypač svarbus. Straipsnyje „Ypatinga mišraus amžiaus vaikų žaidimo vertė“ (The Special Value of Age Mixed Play) amerikiečių psichologijos tyrinėtojas mokslininkas P. Gray pažymi, kad žaidimas mišriose grupėse turi daug privalumų:
- Artimiausios plėtros zona: Jaunesni vaikai, žaisdami su vyresniais, veikia savo artimiausios plėtros zonoje. Tai zona, kurioje mokymasis vyksta efektyviausiai, t. y. kur „pats dar negaliu, bet su pagalba man pavyksta”. P. Gray pažymi, kad jaunesni vaikai gauna naudos iš žaidimų su vyresniais, nes su jais gali žaisti sudėtingesnius, sunkesnius žaidimus nei su savo bendraamžiais.
- Mėgdžiojimas: Žaidimas mišraus amžiaus grupėje leidžia jaunesniems vaikams mėgdžioti. Mėgdžiojimas yra pats natūraliausias mažų vaikų būdas mokytis. Stebėdami ir mėgdžiodami vaikai įgyja reikalingų įgūdžių kasdieniniam gyvenimui. Žaidimas su vyresniais vaikais suteikia jaunesniems daug galimybių stebėti ir mėgdžioti. P. Gray dažnai stebėjo situacijas, kai bendrą vyresnių ir jaunesnių vaikų žaidimą keisdavo epizodai, kurių metu vyresni vaikai žaisdavo patys ar užsiimdavo kita jiems įdomia veikla, o jaunesnieji juos tiesiog stebėjo.
- Globos ir emocinio palaikymo šaltinis: Žaisdami su vyresniais vaikais, jaunesni įgyja dar vieną globos ir emocinio palaikymo šaltinį. Jaunesni vaikai gali ne tik mokytis iš vyresniųjų žaisdami kartu su jais, bet ir gauti iš jų emocinį palaikymą.
Taip pat žaidimas mišriose grupėse naudingas ir vyresniems vaikams:
- Globos ir lyderystės gebėjimai: Žaidimai su jaunesniais vaikais suteikia vyresniesiems galimybių parodyti savo brandą, globoti, rūpintis, atliepti jaunesnių vaikų poreikius, ugdytis lyderystės gebėjimus.
- Žinių gilimas per mokymą: Kai žaidimo metu vyresnieji turi paaiškinti taisykles ar perteikti žaidimo koncepciją jaunesniems, jie turi patys suvokti tai, ką nori paaiškinti, atrasti tinkamus žodžius, kad jaunesni draugai galėtų juos suprasti.
- Kūrybiškumas: Bendruose vyresnių ir jaunesnių vaikų žaidimuose yra mažiau konkurencijos, todėl jie kūrybiškesni nei to paties amžiaus vaikų žaidimai. Vakarų kultūroje vaikų žaidimams dažnai būdinga konkurencija, poreikis laimėti, būti geriausiam, tačiau tuomet, kai žaidžia skirtingo amžiaus vaikai, noras laimėti tampa noru patirti malonumą, džiaugtis procesu, tiesiog žaisti.
Mišrios amžiaus grupės gali būti puiki aplinka vaikų raidai, skatinant socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir tarpusavio supratimą. Tačiau svarbu, kad tokioje grupėje dirbtų kompetentingi pedagogai, gebantys pritaikyti ugdymo metodus atsižvelgiant į skirtingus vaikų amžius ir poreikius.
Darželio filmas 2018 2019 m m
Išvados: Individualus Vertinimas ir Partnerystė - Svarbiausi Elementai
Sprendimas, ar vesti vaiką į vyresnę grupę darželyje, yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis rodiklis. Svarbiausia yra atsižvelgti į vaiko emocinę, socialinę ir kognityvinę brandą, jo individualius poreikius ir gebėjimus. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas, atviras bendravimas ir specialistų konsultacijos yra būtinos, siekiant priimti geriausią sprendimą. Mišrios amžiaus grupės gali pasiūlyti unikalių privalumų, tačiau reikalauja ypatingo pedagogų dėmesio ir kompetencijos. Galiausiai, svarbiausia yra užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir palaikomas, nepriklausomai nuo to, kokioje grupėje jis ugdomas.