Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas laukimo ir džiaugsmo. Tačiau kartais, dėl tam tikrų medicininių aplinkybių, jis gali pareikalauti papildomo dėmesio ir priežiūros. Viena iš tokių aplinkybių - rezus faktoriaus neatitikimas tarp motinos ir vaisiaus. Šis reiškinys, nors ir gali kelti susirūpinimą, šiuolaikinėje medicinoje yra puikiai valdomas, užtikrinant sėkmingą nėštumo eigą ir sveiko naujagimio gimimą.
Kas yra rezus faktorius ir kada kyla pavojus?
Rezus (Rh) faktorius - tai baltymas, esantis raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje. Dauguma žmonių (apie 85%) yra rezus teigiami (Rh+), turintys šį baltymą, o likusieji - rezus neigiami (Rh-), neturintys. Kasdieniniame gyvenime rezus neigiamas kraujo tipas paprastai neturi įtakos žmogaus sveikatai. Tačiau nėštumo metu situacija gali pasikeisti, jei motina yra rezus neigiama, o vaisius - rezus teigiamas.
Pavojus kyla tuomet, kai neigiamą kraujo grupę turinti motina laukiasi vaisiaus, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš tėčio. Tokiu atveju, vaisiaus kraujo, turinčio rezus teigiamą faktorių, ląstelės gali patekti į motinos kraujotaką. Motinos imuninė sistema, neatpažindama vaisiaus Rh+ antigeno kaip savojo, gali jį palaikyti svetimu ir pradėti gaminti antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Šie antikūnai, prasiskverbę per placentą į vaisiaus kraujotaką, gali pradėti naikinti vaisiaus eritrocitus.
Šis procesas, vadinamas serologiniu konfliktu, gali sukelti vaisiui mažakraujystę (anemiją) dar jam esant gimdoje. Tai reiškia, kad vaisiaus organizmas negauna pakankamai deguonies, o ilgainiui gali vystytis sunkesnės komplikacijos, tokios kaip gelta, kepenų ar širdies nepakankamumas, o kritiniais atvejais - vaisiaus mirtis ar stiprūs apsigimimai.
Tokia situacija dažniausiai sukelia komplikacijų ne pirmąjį, o antrojo ar vėlesnių nėštumų metu. Pirmasis Rh nesuderinamumo atvejis paprastai nesukelia rimtų problemų, nes motinos organizmui reikia laiko susiformuoti antikūnus. Tačiau jei ankstesni nėštumai buvo nutraukti, įvyko persileidimas, nėštumas nesivystė, arba nebuvo atlikta tinkama imunoprofilaktika, rizika vaisiui gali kilti ir ankstesniuose nėštumuose. Jei vaisiaus kraujas yra rezus neigiamas, kaip ir mamos, tuomet pavojaus nėštumo metu nebus.
Šiuolaikinės medicinos galimybės valdant rezus konfliktą
Šiuolaikinė medicina turi veiksmingų priemonių, skirtų rezus faktoriaus neatitikimo sukeltų komplikacijų prevencijai ir gydymui.
Imunoprofilaktika: Tai pagrindinė prevencinė priemonė. Rh neigiamoms moterims, kurių kraujyje nėra antikūnų, 28-30 nėštumo savaitę skiriamas anti-D imunoglobulino (serumo) injekcija. Ši procedūra apsaugo motinos organizmą nuo imunizacijos, t. y. neleidžia jam gaminti antikūnų prieš vaisiaus Rh+ kraujo antigenus. Imunoglobulinas taip pat skiriamas po gimdymo, jei naujagimis yra Rh teigiamas, siekiant neutralizuoti į motinos kraujotaką patekusias vaisiaus kraujo ląsteles. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Ankstyvas vaisiaus kraujo grupės nustatymas: Nėštumo metu vaisiaus DNR patenka į motinos kraują, todėl šis genetinė medžiaga gali būti naudojama vaisiaus kraujo grupės, įskaitant Rh faktorių, nustatymui. Tai ypač svarbu, jei motina yra Rh neigiama. Šis neinvazinis tyrimas leidžia iš anksto žinoti, ar vaisius yra Rh teigiamas, ir atitinkamai planuoti priežiūrą. Apie 40% RhD neigiamų nėščiųjų gauna nereikalingą gydymą, nors jų vaisiaus kraujo grupė taip pat yra RhD neigiama, kaip ir jų pačių. Šis tyrimas padeda to išvengti.
Vaisiaus būklės stebėjimas ir gydymas: Jei moters kraujyje jau nustatomi antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius jau turi padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Tokiu atveju gydytojų užduotis - visą dėmesį skirti nėščiajai ir laiku diagnozuoti mažakraujystę vaisiui. Tai atliekama per neinvazinį ultragarsinį tyrimą, matuojant vaisiaus kraujotaką, ypač jo smegenų kraujotaką.
Jei nustatoma, kad mažakraujystė progresuoja, o nėštumo trukmė dar nėra didelė (vaisius neišnešiotas), atliekamas kraujo perpylimas vaisiui dar jam esant gimdoje. Ši sudėtinga procedūra Lietuvoje atliekama dviejuose specializuotuose perinataliniuose centruose - Kaune ir Vilniuje. Sėkmingai atlikti kraujo perpylimai Kauno klinikose leidžia užauginti sveiką vaisių. Jei vaisiaus mažakraujystės požymiai atsiranda nėštumo pabaigoje, kraujo perpylimas gimdoje neatliekamas - procedūra atliekama gimus kūdikiui po gimdymo sukėlimo.
Mitai ir realybė apie rezus neatitikimą
Nors medicinos pažanga gerokai sumažino mitų skaičių, vis dar pasitaiko nepagrįstų baimių.
Mitas: Jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis tikrai bus su komplikacijomis.
- Realybė: Jei moteriai laiku suteikiama pagalba ir tinkamai prižiūrimas nėštumas, net ir esant Rh neatitikimui, jokio pavojaus neturėtų kilti. Nuolatinė medicininė priežiūra ir prevencinės priemonės yra raktas į sėkmingą nėštumą.
Mitas: Esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai.
- Realybė: Mokslinių įrodymų, tiesiogiai siejančių persileidimą su rezus faktoriaus neatitikimu, nėra. Nors sunki hemolizinė liga gali sukelti persileidimą, tai nėra pagrindinė ar vienintelė persileidimų priežastis.
Mitas: Rezus neatitikimas gali sukelti vaisiaus raidos anomalijų.
- Realybė: Taip pat nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią hipotezę. Vaisiaus raidos anomalijos dažniausiai siejamos su genetiniais veiksniais ar kitais aplinkos poveikiais, o ne su Rh nesuderinamumu.
Pasiruošimas nėštumui ir priežiūra
Moterims, turinčioms neigiamą kraujo grupę, planuojant nėštumą nereikia jokio ypatingo papildomo pasiruošimo, išskyrus įprastus nėštumo priežiūros reikalavimus: svarbu gerti folinę rūgštį ir kontroliuoti lėtines ligas. Jei ankstesniojo nėštumo metu moters kraujyje buvo nustatyti antikūnai, jos tolesni nėštumai turi būti prižiūrimi specializuotuose perinataliniuose centruose.
Lietuvoje perinatalinė pagalba yra gerai sutvarkyta. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir rezus faktorius. Jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą. Ten įvertinama jos būklė ir parengiamas tolesnis priežiūros bei gimdymo planas. Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, ji sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Kiti svarbūs nėštumo tyrimai
Be rezus faktoriaus tyrimų, nėštumo metu atliekama daugybė kitų tyrimų, užtikrinančių motinos ir vaisiaus sveikatą:
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Atliekamas pirmojo vizito metu.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Vertina glikemiją nevalgius ir po 2 valandų, padeda diagnozuoti gestacinį diabetą.
- Šlapimo tyrimai: Vertinamas baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės kiekis, padeda nustatyti inkstų ligas ar infekcijas.
- Infekcijų patikra: Tyrimai dėl sifilio, ŽIV, hepatito B, chlamidijų, gonorėjos ir kitų lytiškai plintančių ligų, kurios gali pakenkti vaisiui.
- Genetinių anomalijų tyrimai: Nustatoma rizika kūdikiui gimti su Dauno ar Edvardso sindromais, atliekami choriono gaurelių ar vaisiaus vandenų tyrimai.
- Tyrimai dėl infekcijų: Toksoplazmozės, citomegalo viruso, raudonukės, kurios gali sukelti rimtus vaisiaus vystymosi sutrikimus.
- B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: Atliekamas 35-37 nėštumo savaitę, siekiant nustatyti riziką naujagimiui.
- Herpes viruso (HSV) tyrimai: Rekomenduojami nėščiosioms, turinčioms simptomų ar rizikos veiksnių.
- Vaisiaus judesių stebėjimas: Vertinami nuo 26 nėštumo savaitės.
Visų šių tyrimų ir procedūrų dėka šiuolaikinė medicina leidžia ne tik laiku diagnozuoti galimas problemas, bet ir efektyviai jas spręsti, užtikrinant sveikiausią įmanomą nėštumo eigą ir naujagimio gimimą.