Alfredas Šaltys, legendinis XX a. pabaigos lietuviškos estrados atlikėjas, šiuo metu išgyvena itin skaudžią netektį - Anapilin iškeliavo jo sesuo dvynė Astra Šaltytė. Šią liūdną žinią, kuri sukrėtė ne tik patį atlikėją, bet ir daugybę gerbėjų, Alfredas Šaltys pranešė socialiniuose tinkluose. „Ašaros bėga… labai man skaudi žinia, kurią aš mūsų, Šalčių, dainų gerbėjams turiu pranešti… Mes šitame pasaulyje esame tik svečiai“, - jautriai rašė atlikėjas, pasidalindamas ir vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos bendros jo ir sesers kasdienybės akimirkos. Astra Šaltytė, kartu su broliu sudariusi legendinį Šalčių duetą, mirė sulaukusi 79 metų.
Iš Kėdainių į pasaulį: Šalčių dueto gimimas
Alfredo ir Astros Šalčių muzikinė kelionė prasidėjo itin anksti. 1944-aisiais, vos keturių mėnesių kūdikiai, jie kartu su tėvais buvo išvežti iš gimtųjų Kėdainių į Vokietiją. Nors ir augdami svetimoje šalyje, tėvai ir vėliau Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai puoselėjo jų meilę Lietuvai. Būtent šioje pirmojoje Vakarų pasaulyje lietuvių gimnazijoje dvyniai pamėgo tautinius šokius. Jų šokio kolektyvas daug keliavo po pasaulį, garsindamas Lietuvos vardą. Vėliau gimnazijoje susikūrus muzikuojančio jaunimo ansambliui, Alfredas ne tik dainavo, bet ir grojo gitara. Po sėkmingo debiuto, Alfredas ir Astra pradėjo dainuoti dviese, taip užgimė legendinis Šalčių duetas.
Muzikinė karjera ir lietuviškos estrados aukso fondas
Šalčių duetas greitai užkariavo lietuviškos estrados sceną XX a. pabaigoje. Jų dainos, tokios kaip „Baltą rožę tau skinu“, „Grįžk namo“, „Pavasaris“, „Tavo akys tarsi jūra“, „Jausmai“, „Sudiev aš tau sakau“, tapo daugelio lietuvių širdims brangiais hitais. Alfredas pats kūrė melodijas ir tekstus, prisidėdamas prie unikalaus dueto skambesio. Jo daina „Pavasaris“, parašyta spontaniškai po kivirčo su žmona, netrukus tapo dueto vizitine kortele ir sulaukė didžiulės sėkmės, pasiekusi populiarumo viršūnę devintojo dešimtmečio pradžioje. Kai plokštelė „Pavasaris“ pasiekė Lietuvą, Alfredas jautė didžiulį jaudulį, o sulaukęs laiškų iš įvairių Lietuvos kampelių, verkė iš laimės.
Patriotizmas ir grįžimas į tėvynę
Nors Alfredas ir Astra užaugo Vokietijoje, meilė Lietuvai niekada jų neapleido. Alfredas aktyviai palaikė Lietuvos nepriklausomybės siekius. Grįžęs į Vokietiją po 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių, jis rašė laiškus Vokietijos radijo stotims ir televizijoms, ragindamas atkreipti dėmesį į Baltijos šalių padėtį ir skleisti tiesą apie jas. Jis taip pat susitiko su tuometiniu Lietuvos parlamento pirmininku Vytautu Landsbergiu. Nors kelis dešimtmečius koncertavo įvairiose pasaulio šalyse, pirmiausia Šalčiai buvo kviečiami į JAV vokiečių ir lietuvių bendruomenes.
Asmeninis gyvenimas ir filosofija
Alfredas Šaltys, prekybininko profesijos mokęsis vyras, vėliau atsidūrė muzikos pasaulyje. Dabar jis gyvena Vokietijoje su žmona Kristina, su kuria kartu jau 40 metų. Jiedu įsimylėjo iš arti, būdami kaimynai. Kristina tapo jo mūza ir atrama, kartu jie keliavo koncertiniais maršrutais, pamatė pasaulio ir sutiko daug mielų žmonių. Alfredas teigia, kad nėra laimingos santuokos recepto, o ginčai reikalingi kaip druska sriuboje. Svarbiausia, anot jo, išmokti kartu sutikti visus likimo smūgius. Didžiausias patirtas smūgis - nesulaukus vaikų. Jis mano, kad jo vaikais tapo jo kūriniai, kuriuos jis norėjo išleisti į pasaulį, o svarbiausia - į tėvynę Lietuvą.
Alfredas Šaltys ne kartą yra išsakęs savo filosofines pažiūras apie žmogaus prigimtį. Jis teigia, kad „Žmogus yra žiauriausias padaras šioje planetoje. Jis žudo ne dėl to, kad alkanas, bet dėl pramogos, kad pasimėgautų savo galia“. Jis taip pat apgailestauja dėl vyresnio amžiaus žmonių atleidimo darbo vietose ir pabrėžia kartų tarpusavio supratimo ir pagarbos svarbą. „Bent jau paskutinį gyvenimo tarpsnį senatvėje kiekvienas žmogus turėtų teisę nugyventi oriai“, - teigia atlikėjas. Nors pripažįsta pinigų svarbą išgyvenimui, jis ragina nevergauti jiems.
Muzikinės karjeros pabaiga ir ilgesys tėvynei
Apie savo muzikinės karjeros pabaigą Alfredas Šaltys netikėtai pranešė 2002 metais. Nors dabar gyvena Vokietijoje, jo ryšys su Lietuva išlieka stiprus. Jis apgailestauja, kad Lietuvos nacionaliniame radijuje retai kada išgirsi lietuvišką muziką, ir pastebi, kad daugelyje darbo sričių tarnauja jaunystės kultas, o vyresnio amžiaus žmonėms nebelieka vietos. Tačiau nepaisant visų iššūkių, jo meilė gimtinei ir jos kultūrai niekada nenuslopo.