Vaiko raida - tai nuostabus ir nuolat besikeičiantis procesas, ypač intensyvus pirmaisiais gyvenimo metais. Kiekvienas amžiaus tarpsnis atneša naujų atradimų, gebėjimų ir iššūkių tiek vaikui, tiek tėvams. Apie tai, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ir kaip padėti mažiesiems ugdytis, pataria psichologė, knygų tėvams apie vaikų auklėjimą ir ugdymą bendraautorė, mokymų tėvams lektorė Asta Blandė ir visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ Kaune įkūrėja Jovita Starkutė.
Kas keičiasi per pirmuosius tris metus: Nuo kūdikystės iki savarankiško tyrinėtojo
Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, todėl žinoti, kas vyksta kiekvienam amžiaus tarpsnyje, ne tik naudinga, bet ir rekomenduotina. Naudinga tėveliams žinoti, kad būtų galima patenkinti visus vaiko poreikius ir norus, nes skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Apie kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus pokyčius, tuo metu besiskleidžiančius ir stiprėjančius gebėjimus, bei kokius džiaugsmus atneša ar iššūkius tėvams tai kelia, pasakoja specialistės.
Pirmi 6 mėnesiai: Pasaulio stebėjimas ir emocijų supratimas
Įsivaizduokite, kūdikis jau per pirmąjį pusmetį geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, jis siekia šalia esančių žmonių artumo, mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Tad auginantiems mažylį svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas (kūno kalba, įvairiomis balso intonacijomis, panaudojant ir papildomas raiškos priemones), žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis.
6-12 mėnesių: Fizinių galimybių šuolis ir savarankiškumo poreikis
Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį (išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti), kuris atveria naują etapą ir psichologinei raidai. Ji paženklinta poreikiu būti kuo savarankiškesniu. Norisi tiesiog pasiimti visą pasaulį į savo nedidelius delniukus. Tad suaugusiems šis etapas kelia tiek džiaugsmo, tiek nemažai susirūpinimo, kad pasaulio pažinimas nesibaigtų traumomis. Nepaisant to, tėvams ypač svarbu kurti tyrinėjimui, pažinimui palankią aplinką, patiems joje dalyvauti ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties.
1-2 metai: „Išmanūs“ pasaulio tyrinėtojai ir iniciatyvumo svarba
Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas, tad pradeda naudoti jas pagal paskirtį. Visgi, tuo pat metu pažįsta ir kitą to tyrinėjamo pasaulio pusę - tenka užsigauti, nugriūti, vėl keltis pasiguodus mamai ar tėčiui ir imtis veiklos. Šiame etape svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo, motyvacijos veikti, nes pasekmės po veiklos būna įvairios ir ne visiems tėvams paprastai išgyvenamos ar išsprendžiamos.
2-3 metai: Savarankiškumo proveržis ir bendraamžių atradimas
Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų, vaikas sako „NE“. Ir ne tam, kad jus erzintų, o tam, kad parodytų, jog jis jaučiasi daug daugiau galintis, norintis ir sprendžiantis. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas. Šis laikas - tai ir bendraamžių atradimo laikas, kai dažniau norisi veiklos su panašiais į save.
Tėvų įsitraukimo svarba: Kuriant saugų ir mylintį pasaulį
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdomi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis, vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą, pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.
Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus.
Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolatos prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. Čia svarbiausia neignoruoti vaiko verkimo, svarbiausia stengtis suprasti, kalbėtis, nuraminti vaiką ir skirti jam taip norimo dėmesio, nes tokiu būdu vaikas ne lepinamas, o kuriamas saugus jo pasaulis.
1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas, šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypatingai sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis.
Kaip padėti vaikui atpažinti savo emocijas ir tinkamai jas išreikšti.
Pozityvios aplinkos užtikrinimas: Tėvų vaidmuo vaiko ugdyme
Kalbant apie vaikus, jų ugdymą - pirmiausia žvilgsnį kreipiame į šeimą. Nuo to, kaip jaučiasi tėvai, ar savo vaikams skiria pakankamai laiko, dėmesio, kur gali kreiptis ir sulaukti pagalbos, jei to reikia - priklauso ir vaikų emocinė būsena. Šiuo metu daug rašoma vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais, tėvai gali ateiti į paskaitas, kartu su specialistais ieškoti taip reikalingų atsakymų, gauti individualias konsultacijas. Tai rodo, kad tėvystė visuomenėje pripažįstama kaip nemažai iššūkių turinti erdvė, kurioje pagalba žiniomis, nauju požiūriu, konkrečiomis įžvalgomis būtina. Tad visad sakoma: Jei nerimaujate ir turit klausimų - drąsiai kreipkitės, nelikite vieni.
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo rolę:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes;
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones;
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos;
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje;
- Sutarti dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.
Visuminio šeimos ugdymosi nauda: Žaidimas, patyrimas ir bendradarbiavimas
Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais, parenkant pagal tai veiklas, turinį, veiklų struktūrą ir priemones. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius. Pasitelkiant žaidimą, kūrybinius tyrinėjimus ir kitas aktyviąsias ugdymosi formas veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas.
Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime. Tačiau tėvams yra svarbu žinoti, kaip organizuoti tokio amžiaus užsiėmimus vaikams. Pasiūlius veiklą, neatitinkančią vaiko psichologinių ir raidos ypatumų, jis gali nesuprasti ir nesusidoroti, todėl vaikui pasidaro neįdomu.
Todėl akademijose veiklose itin svarbus yra bent vieno iš tėvų dalyvavimas ir kūryba veiklose drauge. Tokiu būdu, tėvai ne tik įsitraukia į veiklas su vaikais, bet ir turi galimybę pasisemti informacijos bei žinių iš tuo metu dirbančių profesionalių pedagogų, užsiėmimų metu naudojamas metodikas ir veiklas perkelti į namus.
Nors šiais laikais labai daug informacijos yra prieinama vos per kelias sekundes, rasti konkrečią ir koncentruotą informaciją bei atsirinkti tinkamiausius būdus ir formas tampa vis sudėtingiau. Tėvams norisi bendrauti gyvai, kalbėtis ir gauti praktinius patarimus taikymui namuose. Todėl tėvams organizuojami modulinius seminarai, kuriuose psichologai ir raidos specialistai dalinasi praktiniais patarimais ir rekomendacijomis apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, naujausius ugdymo metodus ir technikas. Vaiko raida iki trejų metų yra labai greit besikeičianti, tad svarbu su kiekviena savaite, mėnesiu padėti mažyliui pažinti ir panaudoti savo galimybes.
Judėjimo ir fizinės raidos ypatumai 22 mėnesių vaiko gyvenime
22 mėnesių vaikas jau bando pašokti, bet dar nemoka atsispirti nuo žemės (jo kulkšnių kauliukai dar nesusiformavę, o tai lemia spyruokliuojančių judesių atsiradimą). Idealu, jei galite vaikui sukurti saugią judėjimo erdvę, kad jis galėtų šliaužti, ropoti, pralįsti pro kliūtis (kad ir po stalu), bėgti kaitaliodamas bėgimo tempą, bėgant staigiai sustoti ir apsisukti. Galite kartu ridenti kamuolį vienas kitam, paspirti kamuolį, bandyti pataikyti į plačius vartus. Vaikas jau gali abiem rankomis pagauti mestą kamuolį, jei jis mestas metro atstumu. Motoriką lavina net paprasčiausias dalykas - lipimas laiptais.
Savarankiškumo ugdymas: Maži žingsniai dideliems pasiekimams
22 mėnesių vaiko raida vis lavėja ir tai ypač jaučiasi smulkiojoje motorikoje. Tie pirščiukai atsega ir užsega visus namų užtrauktukus ir vis įveikia naujas kliūtis. Savarankiškumas - tai viena svarbiausių sričių, kurioje vaikas aktyviai tobulėja. Vaikui labai sunku pačiam išlaviruoti šaukštu, kad sriuba patektų į burnytę, apsiauti batukus ar užsimauti kelnes. Tai vaikui didelis darbas, kuriam įveikti jis pasitelkia visą savo intelektą, koordinaciją ir kantrybę. Leiskite vaikui būti savarankiškam tiek, kiek leidžia jo amžius, - padėkite, bet nedarykite visko už jį. Savarankiškumo įgūdžių vystymas - labai prasminga vaiko iki 3 metų ugdomoji veikla. Duokite vaikui smulkių užduočių - išmesti šiukšlę į kibirą, atnešti batukus iš koridoriaus, įdėti lėkštę į kriauklę. Kartais 22 mėnesių vaiko savarankiškumas atrodo net per didelis - vaikas nenori priimti jokios pagalbos: nei paduoti rankos, lipdamas laiptais, nei būti maitinamas, nei šukuojamas.
Fiziologiniai pokyčiai: Augimas ir dantukų dygimas
22 mėnesių mergaičių vidutinis ūgis - 85,8 cm, o svoris 12,2 kg. 22 mėnesių vaikui jau turėtų būti prasikalę (arba jau tuoj tuoj prasikals) 4 iltiniai dantys. Sakoma, kad būtent dabar vaikas pasiekia pusę savo būsimo ūgio. Tėvai pastebi, kad vaikas tarytum tįsta - svorio nepriauga, bet ilgėja jo galūnės, laibėja kūnas. Iš tiesų dabar ilgieji kaulai tvirtėja ir bręsta, tiesėja, pamažu dingsta kūdikystės kreivakojystė.
Kalbos ir pažintinės raidos ypatumai 22 mėnesių vaiko gyvenime
22 mėnesių vaikas yra tobulas mėgdžiotojas, todėl nenustebkite, jei išgirsite savo pačių intonacijas, kai vaikas „bars“ ar „guos“ meškiuką. Vaikui nėra nieko smagiau kaip kažką veikti kartu: šluostyti dulkes, minkyti tešlą, džiauti skalbinius.
Dėmesio koncentracija ir procesas svarbiau nei rezultatas
Tėvai pastebi, kad tokio amžiaus vaiką domina begalės veiklų, tačiau dėmesio pakanka trumpam. Tokio amžiaus vaikui jau galima pasiūlyti piešti, dėlioti kaladėles, rengti lėles, statyti bokštus, lipdyti iš modelino, tik atminkite, kad dėmesį vaikas išlaikys iki 15 minučių. Jam svarbiausia yra ne rezultatas, o procesas.
Kalbos raida: Nuo garsų iki trumpų sakinių
22 mėnesiai - nuostabus laikas, kai vaikučio protiniai gebėjimai tėvus stebina kiekvieną dieną. Kalba vis dar labai skirtingai. Vieni jau prapliupo kalbėti, tačiau daro daug tarimo klaidų. Kai kurie sako telegrafinius sakinius iš dviejų žodžių. Treti tik mokosi pakartoti tėvų pasakytus žodžius ar „kapstosi“ garsažodžių lygyje. Dvejų metų vaiko žodyne yra apie 120-150 žodžių, vaikas kalba 3-4 (o kartais ir daugiau) žodžių sakiniais. 22 mėnesių vaikui visai nesunku pakartoti ir keisčiausius, ilgiausius žodžius. Taip yra todėl, kad šio amžiaus vaikai dar nesuvokia skirtumo tarp paprasto ir sudėtingo, formuoja asociacijas, susiedamas daiktus su garsais. Sudėtingesni garsai jam gali pasirodyti įdomesni ir patrauklesni, ypač žodžiai, kurie turi ritminę struktūrą.
Baimės ir miego įpročiai
Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės. Šiuo metu jūsų vaikas gali pratintis miegoti didelėje lovoje - vadinasi, naktimis jis gali dažnai atkeliauti pas jus į lovą. Būkite kantrūs ir neleiskite jam įprasti miegoti jūsų lovoje.
Klausimas „Kodėl?“: Smalsumo ugdymas
Vaiką labai domina supantis pasaulis, ir jūs dažnai girdite klausimą „kodėl?“. Neatstumkite vaiko ir neatsakykite atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą. Žinokite, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis. Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas.
Socialinė ir emocinė raida: Savojo „AŠ“ atradimas
Charakterio formavimasis: Pagrindinių emocijų proveržis
Prieš antrąjį gimtadienį išryškėja vaiko charakteris. Ar vaikas yra nutrūktgalvis, ar drovutis? Ar nuolat aktyvus, įsiaudrinęs, ar užsispyręs, tylus, švelnus? Visos pagrindinės žmogiškosios emocijos - atkaklumas, empatija, pyktis, smalsumas, veržlumas, hedonizmas, perfekcionizmas - pradeda ryškėti būtent dabar. Tėvams tenka didelis darbas - padėti vaikui suprasti savo jausmus.
Meilumo proveržis: Meilės kalbos supratimas
Nuostabiausia, kad šio amžiaus vaikas jau gerai suvokia meilės kalbą ir moka bei nori ja kalbėti pats. Jis pats ateina apsikabinti, glosto ir bučiuoja tėvus.
Draugų nepasigenda: Namų aplinka ir artimiausi žmonės
Tėvai stebisi, kad 22 mėnesių gudruolis namie atrodo labai komunikabilus, bet kieme ar vaikų žaidimų aikštelėse glaudžiasi prie mamos, nepuola prie kitų vaikų. Tai normalu. Vaiko iki 2,5 metų tikrasis poreikis yra namų aplinka ir ribotas skaičius jam artimiausių suaugusių žmonių. Vaikas pakaitomis norės jūsų artumo ir savarankiškumo. Svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu.
Gyvas pavyzdys: 22 mėnesių Liepos mėnuo
Liepa - 22 mėnesių vaikas, kurio mėnuo kaip visuomet pilnas nuotykių ir atradimų:Namose dažnai sukinėjuosi kaip mama kengūra su peraugusiu 22 mėnesių vaiku-kengūriuku nešioklėje. Kartais vidury nakties pasišaukia pabūti kartu. Atsigula man ant krūtinės, tylumoj pasisupam krėsle, mintimis nuklystu į kūdikystę, pasišnekam ir nutarę, kad jau einame miegučio, atsisveikinam. Užsidengia akis ir vaikšto išsišiepusi po namus iki pirmo atsitrenkimo. Užsikemša ausis, kai aplink per daug triukšmo. Na, arba kai ko nors jos prašome. Mieste ar parduotuvėse taip gražiai duoda rankutę ir vaikštinėja drauge, kad truputį spaudžia širdį, jog ji jau tokia didelė. Na, bent jau pirmas 30 minučių. Po to traukiu visus turimus užkandžius ir daiktus, kad ištemptume iki automobilio. Kaaaaip palengvėjo tapus lengviau susitarti! „Nori pasisupti? Tada apsirengiam ir eisim“. Susitarimas, jog po reikalingo veiksmo bus maloni veikla labai padeda. Tik duok kur nors pasėdėti. Kantriai taiko, laviruoja ir prisėda. Kiekviena mama, kuri n kartų sprendė ką reiškia verksmas, supras koks malonumas išgirsti ko vaikas konkrečiai nori. Naktį būna prabunda ir sako: „gerti“. Pirmą kartą išvykau kelioms dienoms viena, o vyras pasakojo, kaip gerai pailsėjo su Liepa ir kaip ją iš naujo įsimylėjo.
23 Mėnesių Vaiko Raida: Priešakyje - tretieji metai
Sveikiname, iki antrųjų metų liko vos mėnuo. Tada prasidės tretieji ir ketvirtieji, kuriuos tėvai ir specialistai vadina aukso amžiumi auginant vaiką. Kodėl? O kol kas pasidžiaukime paskutiniu brandžiosios kūdikystės mėnesiu.
Kalba: Perėjimas į naują lygį
Šį etapą galima prilyginti kompiuterinio žaidimo perėjimui į kitą lygį. Vis daugiau bus tų vaikų, kurie jau perėjo - rezga dviejų ar net trijų žodžių sakinius, pradeda derinti linksnius ir laikus, plečia žodyną. Tačiau dar neperėjusių - minios. Gal vaiko kalba pereis į kitą lygį būtent šią naktį - ryte atsikelsite, ir jis prakalbės? Svarbiausia nesijaudinti. Viskas, ką galite padaryti dėl vaiko kalbos - netylėti, o su vaiku aiškiai, suprantamai kalbėti.
Veikla: Akies-rankos koordinacija ir saugumas
Atsiranda vis geresnis akies-rankos ryšys, todėl vaikas jau gali kontroliuoti, ką piešia, lipdo, dėlioja. Būkite budrūs - vaikas gali smulkmes kišti į burną. Daugumai labai patinka suptis. Gerai, jei erdvėje, kur vaikas žaidžia, būtų įrenginių pusiausvyrai lavinti (buomas, takelis iš kelmų), įrenginių laipiojimui aukštyn-žemyn. Leiskite vaikui bėgti: 2 metų vaikas nepargriuvęs jau gali gana greitai nubėgti 5 metrus. Tačiau kol kas vaikas bėgdamas remiasi visa pėda į žemę, todėl jam vis dar nelengva.
Tvarkinga rutina: Pastebėjimas ir stabilumo poreikis
Šio amžiaus vaikas labai pastabus visomis prasmėmis. Jis gali pamatyti mažiausią vabalėlį ant sienos, ne vietoje padėtą daiktą, naujus tėčio akinius. Jis gali pajusti, kad pasikeitė rutina, o tai vaikui nepatinka. 23 mėnesių šeimos narys gali priminti griežtą tvarkos prižiūrėtoją. Ir pabandykite nors vieną punktą išbraukti, vaikas tuoj primins. Kadangi dauguma buitinių rutinos dalykų vaikui vis dar labai patinka (iš tikrųjų jam labai patinka būti visaverčiu šeimos nariu, elgtis kaip visi), tad dabar geriausias laikas ugdyti meilę tvarkai ir higienai. Įtraukite į vakarinius ritualus iškilmingą žaisliukų tvarkymą su kaladėlių ir piramidžių migdymu, tada migdykite drabužėlius ir batukus, tvarkingai viską sudėdami į vietas.
Siužetiniai žaidimai: Mėgdžiojimas ir vaidmenys
Kai kurie tokio amžiaus vaikai jau gali jus nustebinti siužetiniais žaidimais, kai maitina ir migdo lėles ir meškiukus, juos bara ir guodžia, „veda“ į lauką, maudo, sutvarko reikalus telefonu. Tėvai ne visada lieka patenkinti šiuo atradimu, nes vaiko lūpomis išgirsta visas savo intonacijas. Vaikas žaisdamas, kaip kalbanti papūga, mėgdžioja viską, ką būna girdėjęs. Tėvai gali pasirūpinti, kad 23 mėnesių vaikas turėtų įvairių daiktų (skrybėlių, gydytojo chalatą, prijuosčių, šalikų, karolių), kurie palengvintų jam vaidmeninius žaidimus.
Trejų metų krizė: Užuomazgos ir ribų nustatymas
Daugelis tėvų sako, kad ši krizė prasideda gerokai anksčiau, - tad augindami savo 23 mėnesių vaikutį galite tikėtis šios krizės užuomazgų. Pirmasis kovos su krize etapas - nustatyti vaikui aiškias ribas ir taisykles. Nors ta krizė ateis tik po metų, šį punktą išpildykite jau dabar. Nori šokolado? Gaunamas tik vienas gabaliukas per dieną ir po pietų. Nori į lauką? Einama tik apsirengus tais drabužėliais, kuriuos išrinks mama. Ir t.t. Sakoma, kad vaikas jaustųsi saugus, jis turi būtinai į kažką atsiremti.
Fiziologija: Augimas ir dantų dygimas
Sakoma, kad būtent dabar vaikas pasiekia pusę savo būsimo ūgio. Tėvai pastebi, kad vaikas tarytum tįsta - svorio nepriauga, bet ilgėja jo galūnės, laibėja kūnas. Iš tiesų dabar ilgieji kaulai tvirtėja ir bręsta, tiesėja, pamažu dingsta kūdikystės kreivakojystė. Dalis šio amžiaus vaikų išgyvena nevalgumo periodą. Šiuo metu daugumai vaikų vyksta „lūžis dėl puoduko“. Nors raidos specialistai sako abstrakčiai - kad vaikas šlapinimąsi pradeda kontroliuoti antraisiais metais, vis dėlto sauskelnes seginti karta tai daro beveik sulaukę trečiųjų.
Kalbos raidos svarba: Kada sunerimti?
Pastebėję kūdikio motorikos sutrikimus, tėvai dažniausiai skuba kreiptis į specialistus, tačiau apie vėluojančią vaiko kalbą dažnai manoma, kad vaikas „išaugs“. Nors vėluojanti kalbos raida gali būti vaiko raidos sutrikimų požymis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro vaikų neurologė Liuda Istigečeva sako, kad kalbos raida - vienas iš rodiklių, vertinant vaiko raidą. Vaiko raidos procesas sudėtingas tuo, kad visos raidos sritys tarpusavyje susijusios ir daro poveikį viena kitai. LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro vaikų neurologė Liuda Istigečeva portalui manodaktaras.lt sako, kad, diagnozuojant vaiko raidos sutrikimus, vertinama įvairių požymių visuma, vienas iš svarbių rodiklių - vaiko kalbos raida.
Išskiriame ikikalbinį periodą iki 1 metų. Iki atsirandant pirmiems žodeliams, klausomės kūdikiškos kalbos, klausiu mamyčių, ar jos supranta savo kūdikį, ką jis signalizuoja, kaip intonuoja. Stengiamės nepraleisti klausos sutrikimų, stebime, kaip reaguoja į garsinius rodiklius. Pasak vaikų neurologės, vėluojanti kalbos raida gali būti atskiras kalbos raidos sutrikimas, gali būti dėl pažintinių funkcijų raidos sutrikimo (protinio atsilikimo), kalba gali vėluoti dėl klausos sutrikimų, burnos motorikos problemų. Vėluojanti kalba gali būti autizmo spektro sutrikimų požymis.
Pasak LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro logopedės Editos Beniušytės, būna atvejų, kai tėvai į specialistus kreipiasi dėl vaiko judesių, bet specialistai pamato, kad vėluoja ir kalba. Dažniausiai logopedė pradeda dirbti su dvejų metų vaikais. Jeigu 10-12 mėnesį kūdikis visai netaria skiemenų, reikėtų sunerimti. Jeigu kelis mėnesius vėluoja čiauškėjimas, didelė tikimybė, kad vėluos kalbinė raida. Metinukai jau taria keletą tikslingų žodelių - mama, tete, ate, niam. Tai - tikslingi ir sąmoningi žodeliai, garsažodžiai, pavyzdžiui, pamačius šuniuką - au, katę - miau. Jeigu apie pirmąjį gimtadienį nėra visai skiemenų, tik balsiniai, neaiškūs garsai, tada tikrai reikia sunerimti.
Pasak vaikų neurologės L.Istigečevos, labai svarbu vertinti ne tik kalbos išraišką, bet ir supratimą: „Svarbu, kad suvokimas būtų geras, nes išraiška gali ir vėliau atsirasti. Būna, kad dvejų metų vaikelis vos vieną kitą žodelį pasako - mama, tete, ate, taria kokius nors garsus. Bet svarbu, kaip jis supranta.“ LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro logopedė Edita Beniušytė taip pat akcentuoja, kad kalbinei raidai labai svarbus kalbos suvokimas. Todėl nuo pat gimimo svarbu kalbėtis su kūdikiais, net jei ir jie „nieko nesupranta“. „Pirmiausia turi būti kalbos suvokimas, jeigu vaikas nesuvokia pačios kalbos, jis ir nepradės kalbėti. Kūdikiai turi girdėti, atkreipti dėmesį, kas jiems sakoma, suprasti ir tik tada atsiranda sąmoninga kalba.“ Logopedė E.Beniušytė kūdikių tėvus konsultuoja, kaip skatinti kalbinę raidą, o su vienerių metų ir vyresniais vaikais vyksta tikslingų garsažodžių, aplinkos daiktų įvardijimo mokymasis. „Jeigu nėra kalbos suvokimo, mokome per gestus, kad įvykdytų prašymus „duok, ateik, padėk“. Mokome daiktų atpažinimo, gyvūnėlius, daiktus siejame su paveikslėliu. Jeigu dvejų metų vaikučiai neturi tikslingos kalbos, pradedame nuo garsų, skiemenų, garsažodžių, daiktų atpažinimo ir įvardijimo.“ Neįmanoma pervertinti gyvo bendravimo svarbos vaiko kalbinei raidai. Specialistai ragina kuo daugiau kalbėti su vaiku nuo pat gimimo. Pasak logopedės E.Beniušytės, dažnai naudojamos technologijos gali padaryti žalos kalbinei raidai. „Technologijos gadina vaikučius. Vaikams reikia gyvo bendravimo. Mažiems vaikams reikėtų neduoti planšečių, ypač, kai jie vieni. Jeigu norite pažiūrėti filmuką, tėveliams reikia kartu žiūrėti, komentuoti trumpai ir aiškiai, kad vaikams vystytųsi kalbos suvokimas.“
