Grūdinės košės, nuo seno laikomos vienu iš pagrindinių maisto produktų, yra neatsiejama subalansuotos mitybos dalis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jos ne tik suteikia energijos, bet ir aprūpina organizmą vertingaisiais B grupės vitaminais, tokiais kaip tiaminas, riboflavinas ir folio rūgštis, bei svarbiais mineralais - geležimi, magniu ir selenu. Šios maistinės medžiagos yra gyvybiškai svarbios tinkamam organizmo funkcionavimui, o grūdinių produktų sudėtyje esantys sudėtiniai angliavandeniai užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą ir energijos išskyrimą, skirtingai nuo cukrų, kurie sukelia staigius energijos svyravimus.
Kodėl grūdinės košės - puikus pasirinkimas vaikams?
Grūdinės košės yra ypač vertingos vaikų mityboje, formuojant sveikus mitybos įpročius nuo pat mažens. Jos puikiai tinka pusryčiams, nes kūdikio pirmoji dienos pusė yra aktyviausia, kai energija yra ypač reikalinga pasauliui pažinti. Košės yra labai geras kasdienis vaikų valgis, o įvairių kruopų pasirinkimas leidžia mėgautis jomis kasdien, neprarandant maistinės įvairovės.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kūdikiams skirtas, ekologiškas košes, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tam yra kelios svarbios priežastys. Vaikams skirti maisto produktai yra kontroliuojami daug griežčiau nei suaugusiųjų maistas. Pavyzdžiui, aplinkos teršalai, tokie kaip pesticidai ir sunkieji metalai, vaikų maiste leidžiami žymiai mažesniais kiekiais. Tai ypač svarbu, nes kūdikių organizmo apsauginės sistemos dar nėra visiškai išsivysčiusios ir negali efektyviai kovoti su visomis kenksmingomis medžiagomis, kurios gali būti suaugusiųjų maiste. Vaikams skirtos košės dažnai yra papildytos vitaminais, todėl tampa vadinamuoju funkciniu maistu. Šios papildomos sudėtinės dalys yra rūpestingai atrinktos, atsižvelgiant į tai, kokių maistinių medžiagų tam tikrame amžiuje ir konkrečiame geografiniame regione mažyliams labiausiai trūksta. Be to, vaikams skirtų produktų, įskaitant košes, sudedamosios dalys yra parenkamos pagal ant pakuotės nurodytą amžių, užtikrinant tinkamą maistinių medžiagų kiekį ir sudėtį.
Žindymas: natūrali apsauga ir vertingas maistas
Tarptautinė krūties sveikatos diena, minima spalio 15-ąją, primena apie žindymo naudą ne tik vaikui, bet ir mamai. Viešoji įstaiga „Prieraišiosios tėvystės centras“ aktyviai šviečia visuomenę šia tema, organizuodama nemokamas paskaitas apie žindymą ir aplinkos įtaką mamos pienui. Kartu su „Baltijos aplinkos forumu“ vykdomas projektas „Man skanu - mamai sveika“, kurio dalis skirta visuomenės švietimui apie onkologinių susirgimų prevenciją.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žindymas yra puiki onkologinių susirgimų prevencijos priemonė. Apžvelgus daugybę krūties vėžio studijų, PSO konstatuoja, kad kuo ilgiau moterys žindo, tuo labiau jos yra apsaugotos nuo krūties vėžio. Tyrimai rodo, kad svarbūs ne tik pirmieji žindymo metai - su kiekvienu žindomu vaiku rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja dar 7 procentais. Žindymas taip pat gali saugoti moteris nuo kiaušidžių vėžio - tarptautinis PSO tyrimas parodė, kad kiaušidžių vėžio rizika tarp moterų, kurios žindė bent 2 mėnesius po kiekvieno gimdymo, sumažėjo 20-25%. Moterys, maitindamos mažylius savo pienu, neretai motyvuoja save tuo, kad gerina vaiko sveikatą. Tačiau žinodamos, kad padeda ir sau, jos gali rasti daugiau argumentų, kodėl verta žindyti ir kodėl verta tai daryti kuo ilgiau.
Žindymo praktiniai aspektai: pozos, dažnumas ir iššūkiai
Nors žindymas atrodo natūralus procesas, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais. Svarbu žinoti, kad tinkamos žindymo pozos gali palengvinti procesą. Išbandyti verta bent keletą, kad rastumėte patogiausią poziciją sau ir kūdikiui. Klasikinės pozos apima lopšio padėtį, padėtį „po pažastimi“ arba iš šono, žindymą atsigulus ant šono ir žindymą gulint ant nugaros. Kiekvienoje pozoje svarbu užtikrinti, kad kūdikis būtų tinkamai priglaustas prie krūties, jo nosis ir spenelis būtų viename lygyje, o burna būtų plačiai atverta.
Kūdikiui žindymo metu svarbu stebėti jo čiulpimo judesius - iš pradžių jie būna greiti ir trumpi, vėliau tampa lėtesni ir gilesni. Jei kūdikis blaškosi, gali padėti žindymas prietemoje arba ramesnėje aplinkoje. Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti: kūdikis čiulpia vien tik spenelį, lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę, burna nėra plačiai išžiojama. Jei pienas teka per stipriai, galima jį šiek tiek nuspausti rankomis arba parinkti kitą žindymo padėtį. Kai kurioms moterims pienas iš vienos krūties teka lengviau nei iš kitos; tokiu atveju galima pradėti nuo tos krūties, iš kurios pienas teka sunkiau.
Pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 valandas dieną ir kas 3-4 valandas naktį. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Svarbu suprasti, kad pieno gamybai susireguliavus, krūtys gali būti minkštos ir atrodyti tuščios, tačiau tai nereiškia, kad pieno trūksta.
Pieno trūkumas: mitai ir realybė
Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 000 motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, jei žindoma pagal poreikius, tinkamai pridedant kūdikį prie krūties ir nesustabdant pieno susidarymo bei išsiskyrimo. Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta. Krūtų suminkštėjimas, tuštumo jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, irzlumas - tai gali būti pieno trūkumo požymiai.
Pieno gamybą mažinantys faktoriai apima neteisingą ir/ar retą žindymą, hormoninius sutrikimus, ligas, tam tikrus vaistus ar homeopatinius preparatus, čiulptukų ir buteliukų naudojimą bei stresą. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai nuo peršalimo (pvz., pseudoefedrinas) arba tam tikros žolelės (šalavijai, petražolės, pipirmėtės) gali neigiamai paveikti pieno gamybą. Buteliukai, lyginant su krūtimi, palengvina pieno čiulpimą, todėl kūdikiui gali būti sunkiau tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį, o tai lemia pieno sumažėjimą. Jei norima grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį reikėtų siūlyti kuo dažniau.
Cheminių medžiagų poveikis nėštumo ir žindymo metu
Nėštumo ir žindymo laikotarpis yra ypatingai jautrus laikotarpis, kai cheminės medžiagos aplinkoje gali turėti didesnį poveikį motinai ir vaikui. Skalbimas, namų ruoša, valymas, kosmetikos ir vaistų vartojimas - visa tai yra kasdienis susidūrimas su cheminėmis medžiagomis. Kai kurios cheminės medžiagos yra būtinos organizmui, kitos neutralios, o dar kitos gali kauptis organizme ilgus metus ir kelti pavojų sveikatai.
Mokslininkai pabrėžia, kad nėštumo ir ankstyvojo naujagimystės periodo svarbą, nes „maisto grandinės pabaigoje - patys pažeidžiamiausi: embrionas, vaisius, naujagimis“. Nėštumo metu pavojingi chemikalai gali didinti vaisiaus pažeidžiamumą, lemti mažą gimimo svorį ar priešlaikinį gimdymą. Žindymo metu cheminių medžiagų poveikį atsveria motinos pieno teigiama įtaka kūdikio sveikatai. Nors motinos piene gali būti randama nepageidaujamų cheminių medžiagų, žindymas yra šimteriopai geriau nei maitinimas dirbtinai.
Motinos piene esančios cheminės medžiagos patenka į organizmą įvairiais keliais: įkvėpus, per odą, su maistu, vandeniu ar vaistais. Moterys dažnai kontaktuoja su aplinkoje esančiais chemikalais buityje. Kai kurios cheminės medžiagos, tokios kaip bioakumuliuojantys toksinai, kurių pusinė eliminavimo trukmė yra ilga, išlieka organizme ilgą laiką. Pavyzdžiui, ugniai ir karščiui atsparūs chemikalai (PBDE) plačiai naudojami pramonėje, o BPA (Bisfenolis A) siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis. Net ir parfumuotos skalbimo priemonės, džiovinant skalbinius džiovyklėje, gali išskirti vėžį sukeliančių cheminių medžiagų.
Žindymo nauda ir aplinkosaugos priemonės
Tarptautinės organizacijos siekia, kad motinos piene esančių cheminių medžiagų klausimas būtų formuluojamas kitaip: svarbu ne pasirinkti žindyti ar maitinti mišiniu, o kelti klausimą, kaip sumažinti cheminių medžiagų patekimą į motinos pieną. Žindymas yra saugesnė alternatyva, nes žmogaus organizmas turi gebėjimą šalinimo sistemas (plaučius, odą, inkstus, kepenis). Nors motinos piene gali būti aptinkama nepageidaujamų medžiagų, žindymas yra geriau nei maitinimas dirbtinai, nes motinos pienas turi biocheminių savybių, brandinančių kūdikio virškinimo sistemą ir padedančių jam greičiau pašalinti nereikalingas medžiagas.
Siekiant sumažinti cheminių medžiagų poveikį nėštumo ir žindymo metu, rekomenduojama:
- Atsisakyti būsto remonto ar renovacijos nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes statybinės medžiagos gali būti pavojingos.
- Patikrinti, ar aplinkoje nėra švino, kuris gali pasitaikyti dažų, dulkių, dirvožemio sudėtyje.
- Naudoti nekenksmingas priemones namų aplinkoje (sode, darže, pievelėje) arba mažiausiai kenksmingus pesticidus.
- Namų švarai palaikyti naudoti natūralias valymo priemones: sodą, citrinos rūgštį, druską, actą. Jei naudojamos tradicinės valymo priemonės, dėvėti gumines pirštines, gerai vėdinti patalpą ir nemaišyti cheminių priemonių.
- Vengti nebūtinų skalbimo ir skalavimo priemonių, rinktis saugias priemones vaikų ir savo drabužiams skalbti.
- Kuo mažiau naudoti tradicinių asmens higienos reikmenų ir kosmetikos arba ieškoti saugesnių alternatyvų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos priemonių galiojimo laiką - jis neturėtų būti ilgesnis nei 6 mėnesiai, nes ilgesnis galiojimo laikas gali reikšti didelį konservantų kiekį.
- Atkreipti dėmesį į visas buitį lengvinančias priemones, nes cheminė pramonė sparčiai vystosi, o poveikio aplinkai ir gyviems organizmams tyrimai atsilieka.
Žindyvės mityba ir skysčių vartojimas
Žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas yra svarbūs motinos pieno gamybai. Nors mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies, nėra tokių maisto produktų ar vaistažolių, kurie skatintų pieno gamybą. Svarbu laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: rinktis ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, sukelti dujų susidarymą ar dieglius. Dažniausiai kūdikius gali paveikti kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai, ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į produktus, galinčius alergizuoti kūdikį, ypač tuos, kurie turi daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas).
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti apie 2,5 litro skysčių per parą. Visi gėrimai turi būti saugūs. Netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų. Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai.
Žindyvė kasdien turėtų gauti apie 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Svarbu papildyti racioną B grupės vitaminais ir vitaminu C, nes jie tirpūs vandenyje ir organizme nesikaupia. Baltymai, būtini kūdikio vystymuisi, gaunami iš mėsos, paukštienos, žuvies, riešutų, varškės, jogurto. Omega-3 riebalų rūgštys, svarbios kūdikio smegenų ir regėjimo vystymuisi, randamos riebiuose maisto produktuose. Kadangi motinos pieno sudėtyje yra 87 proc. vandens, skysčių trūkumas gali turėti įtakos pieno gamybai. Tačiau per didelis skysčių kiekis taip pat gali sumažinti pieno gamybą. Svarbu gerti tada, kai norisi.