Angelų Kalva: Trakų Paslaptys ir Pasaulio Lietuvių Vienybės Simbolis

Trakų rajono kraštovaizdį puošia unikali vieta - Angelų Kalva, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į gūdžius Lietuvos miškus, žydintį Galvės ežerą ir didingą Trakų pilį. Ši kalva tapo namais daugiau nei penkiasdešimčiai tautodailininkų sukurtų angelų skulptūrų, kurie simbolizuoja svarbiausias vertybes ir saugo įvairias bendruomenes. Šių metų rugpjūčio pradžioje Angelų Kalva pasipildys nauja, ypatingą reikšmę turinčia skulptūra - Pasaulio Lietuvių Angelu, simbolizuojančiu visų pasaulio lietuvių vienybę.

Idėjos Gimimas ir Pasaulio Lietuvių Vienybės Siekis

Pirminė Pasaulio Lietuvių Angelo idėja gimė ne Lietuvoje, o Norvegijoje, Oslo mieste. Oslo lietuvių bendruomenės ir folkloro ansamblio „Gabija“ vadovė, muzikos pedagogė Elena Valiulienė, siekė suvienyti skirtingas Norvegijos sostinės lietuvių bendruomenes. „Kai buvau išrinkta Oslo lietuvių bendruomenės pirmininke, kilo mintis suvienyti visas lietuviškas organizacijas Osle ir jo apylinkėse. Bet po kurio laiko iškėliau sau klausimą, kaip galima būtų prisidėti prie tradicinių lietuviškų vertybių išsaugojimo ir tą padaryti platesniu mastu, ne mano kieme, bet eiti plačiau į visą pasaulį, prisidėti prie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės telkimo“, - pasakoja E. Valiulienė.

Mintis apie angelą, kuris galėtų simbolizuoti šią vienybę, natūraliai atsirado, o jo vieta, pasak E. Valiulienės, turėjo būti būtent Angelų Kalvoje. „Galvojau būtent apie angelą, kuris visus vienytų, nekilo minties statyti jį kitur, mintys sukosi būtent apie Angelų kalvą“, - dalijasi ji. E. Valiulienė pastebi, kad pastarųjų dešimtmečių lietuvių išeivijos banga yra pasyvesnė už anksčiau išvykusius, todėl reikia įdėti daug pastangų juos sujungti. Šis angelas turėtų tapti ne tik fiziniu paminklu, bet ir paskata lietuviams visame pasaulyje susimąstyti apie savo tapatybę ir indėlį į bendruomenės veiklą. „Galbūt angelas ne tik bus ta vieta, kurią galima aplankyti esant Lietuvoje, bet ir paskatins pasižiūrėti į save - kas aš čia esu, kaip galėčiau prisidėti prie savo šalies bendruomenės veiklos - nebūtinai ryškiais darbais, bet nors dalele savo būties“, - mąsto E. Valiulienė.

Tautodailininko Sauliaus Lampicko Kūryba: Gyvybės Medis ir Lietuviški Simboliai

Pasaulio Lietuvių Angelą kuria medžio drožėjas, skulptorius, tautodailininkas iš Alytaus Saulius Lampickas. Jo vizija - sukurti skulptūrą, kuri perteiktų ne tik vienybės idėją, bet ir giliai įsišaknijusias lietuviškas tradicijas bei simbolius. „Kadangi tai yra Angelų kalva, iš karto atsirado angelo motyvas, darau du angelus, kurie laiko gyvybės medį“, - pasakoja S. Lampickas. Gyvybės medis - tai universalus simbolis, pažįstamas visame pasaulyje, nuo Rytų iki Indonezijos, Japonijos ir Kinijos, tačiau jis taip pat yra neatsiejama lietuvių kultūros dalis. „Nuo senų senovės visos mūsų skrynios, kuparai, spintos buvo dekoruojamos to gyvybės medžio ornamentu, lelijomis, paukščiais“, - pabrėžia tautodailininkas.

Skulptūroje du angelai simbolizuoja ne tik meilę, bet ir du žmones, ar net du pasaulius. „Dabar lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį, galbūt vienas angelas simbolizuoja mus, esančius Lietuvoje, kitas - išvažiavusius. Jie suglaudžia rankas, suglaudžia širdis“, - aiškina S. Lampickas. Autorius angelus ir gyvybės medį įrėmina į rankšluostinę, kuri yra dar vienas išskirtinai lietuviškas buities rakandas. „Gyvybės medis įsirėmina viršuje tarsi į rankšluostinę. Sudėjau mūsų lietuviškus simbolius, tuos rakandus iš buities. Man labai patinka kaimas, kaime užaugęs. Tie mūsų lietuviški suolai, stalai, spintos, rankšluostinės, indaujos - man viskas yra labai miela širdžiai. Kažkur dar galima trobose pamatyti, bet daugiausia tik muziejuose,“ - su nostalgija pasakoja tautodailininkas.

S. Lampickas taip pat atkreipia dėmesį į šulinio simbolio svarbą lietuvių kultūroje. „Šulinys Lietuvoje turi gilią reikšmę. Kol yra šulinys, tol yra gyvybė. Senais tarybiniais laikais ardė vienkiemius, versdavo sodybas, o kaimiečius keldavo į gyvenvietes, kolūkius. Traktoristai, kai užversdavo šulinį, gaudavo premijas. Jei užvertei šulinį - žmogus į tą vietą nebegrįš,“ - apie šulinio simbolio svarbą pasakoja menininkas. Šie autentiški lietuviški elementai, įkomponuoti į angelų skulptūrą, ne tik suteikia jai išskirtinumo, bet ir primena apie lietuvių tautos šaknis bei išlikimo istoriją.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 65-metis ir Padėka Diasporai

Pasaulio Lietuvių angelo atidengimas rugpjūčio 3 d. sutampa su svarbia Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) sukaktimi - 65-eriomis metinėmis. PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen pasakoja, kad idėja, išgirsta per PLB Seimą, buvo sutikta su dideliu entuziazmu ir puikiai tinka paminėti šią svarbią datą. Pasak J. Caspersen, Pasaulio Lietuvių angelas bus simbolinė padėka išeivijai, kuri ilgus dešimtmečius dirbo Tėvynės labui. „Diaspora įnešė didžiulį indėlį į Nepriklausomybės atkūrimą, per visą Sovietmetį kėlė laisvės bylą Vakarų kraštuose. Tai yra padėka mūsų bendravimui, dialogui, dėkojame tiems išeiviams, kad išlaikė bendruomenes“, - sako ji.

J. Caspersen išreiškia didžiulį pasididžiavimą užsienio lietuviais, kurie, pasak jos, kartais Lietuvai primena, kas yra svarbu - tautos vienybės, tautinės tapatybės, tradicinės ir šiuolaikinės kultūros, istorinės atminties išsaugojimas. Ji pastebi, kad būtent išvykę tautiečiai dažnai labiau pradeda tausoti lietuvybę, nes neturi gimtinės kultūrinės terpės ir mato, kaip kitų šalių piliečiai brangina savo kultūrą. „Taip pat mes matome savo nutautėjančius vaikus, ir jeigu neįdedame superherojų pastangų, mūsų vaikai nebekalbės lietuvių kalba. Lituanistinės mokyklos pamoka vyksta kartą per mėnesį, ačiū Dievui ir už tai“, - apgailestauja J. Caspersen.

Pasirinktas angelo projektas, pasak J. Caspersen, buvo vienbalsiai priimtas iš trijų pateiktų variantų, nes jis geriausiai atspindi vienybės idėją: „Pasirinkome šį angelą iš trijų (pateiktų projektų - aut. pastaba.), todėl, kad tai yra vienas kūnas - Lietuva ir diaspora, tai yra ta pati tauta, tik viena gyvenanti geografinėje Lietuvoje, o kita už Lietuvos ribų.“ Ji pabrėžia, kad skulptūroje gausu lietuviškos simbolikos ir tautinių simbolių, kurie reiškia vienybę su Lietuva, meilę Tėvynei. „Du angelai augina gyvybės medį, o gyvybės medis yra ne vien ąžuolas ir žiedeliai. Tai yra mūsų tapatybė, gyvybės medis yra tautos išlikimas. O mes išliksim tik tada, jei kartu puoselėsim savo kalbą, savo kultūrą, savo istorinę atmintį. Angelo simbolis mums patiko, nes tai yra bendražmogiška vertybė, tai yra brolybė, santarvė ir sanglauda. Santarvė tarp mūsų, sanglauda su Lietuva, su lietuviais, ir brolybė - kad mes kartu dirbame savo tautos išlikimui“, - priduria pašnekovė. Ji taip pat giria Angelų Kalvos vietą, kuri „traukia ir puoselėja mūsų tradicinį meną, tautodailę“.

Budintis Globotojas: Angelas Žemėje Vaikams

Kita svarbi tema, kuri iškyla perskaičius pateiktą informaciją, yra budintys globėjai - žmonės, kurie tampa laikinais angelais sargais vaikams, atsidūrusiems sunkioje situacijoj. Šis vaidmuo reikalauja ypatingos meilės, atsidavimo, bet kartu ir gebėjimo išlaikyti šaltą protą, nes prisirišti prie globojamojo negalima - esate tik laikina užuovėja.

Straipsnyje aprašoma Irenos, budinčios globėjos, patirtis. Ji tapo tarsi vaiko angelu sargu Žemėje, kol jo mama ar tėtis pasveiks. Irena, pati užauginusi tris vaikus, stebisi šeimomis, kurios randa vietos ir meilės tiems, kurių pačios neišleido į pasaulį, ir ypač tais, kurie pasiryžta tapti budinčiais globėjais. Tokia misija reikalauja „daugiau nei pakankamai meilės, dėmesio ir švelnumo bėdos ištiktam svetimam vaikui, bet ir kartu privalai gebėti išlaikyti šaltą protą bei mokėti valdyti emocijas“.

Sistema veikia taip: kai tik gaunama žinia, kad vaikui gresia pavojus, Globos centro darbuotojas parenka laisvą ir galinčią nedelsiant priimti vaiką budinčių globotojų šeimą. Vaikas pas juos gyvena ne ilgiau nei metus, kol jam bus rasti nuolatiniai globėjai arba jis galės grįžti į savo šeimą. Ši sistema padeda išvengti institucinės globos, kuri anksčiau buvo įprasta.

Budinčio globėjo ir koordinatoriaus duetas veikia kaip „dvi mamos“. Koordinatorius Sonata Rindokienė, kuri atsakinga už Irenos šeimą ir dar 23 vaikus, globojamus kitose šeimose, dalijasi patirtimi: „Kai viskas gerai, man neskambina. Man jau skambina, kai kas nors blogai“, - sako ji. „Blogai“ gali reikšti pakilusią temperatūrą, vaikų norą pasikalbėti su koordinatore ar buitinius nesusipratimus. Nors budintis globotojas prižiūri vaiką, už jį atsako įstaiga, kas suteikia „dvigubą apsaugą“.

Vaikai, patenkantys pas budinčius globėjus, dažnai yra patyrę sunkų likimą. Kartais jie „atšyla“ tik po kelių mėnesių, pusės metų, būdami įsitempę ir nekalbūs. Tačiau gero globėjo rankose jie vis tiek leidžiasi į naujo pasaulio pažinimo kelionę. Irena, kuri šiuo metu globoja 5 vaikus, nesiskundžia ir nenuvertina vaikų, net ir tuomet, kai jų elgesys atrodo nesuprantamas. Ji jaučia jiems „pergyvenimo dėl jų gaida ir nesuvaidintas rūpestis“. Moteris sugebėjo sukurti artimų ryšių ratą, kuriame dalyvauja ir globojamų vaikų broliai, seserys, jų mamos ir netgi kiti vaikai.

Irena pati vadina savo veiklą ne darbu, o gyvenimu. Jai sunkiausia, kai laikinai globojami vaikai prašo leisti vadinti ją mama, bet tenka paaiškinti, kad ji nėra jų tikroji mama. Ji akcentuoja, kad svarbiausia sąlyga budinčiam globėjui - prie vaiko neprisirišti, nors tai ir yra labai sunku.

Finansavimas ir Pagalba Budintiems Globėjams

Kėdainių rajono savivaldybė sprendžia finansavimo klausimus, kurie anksčiau buvo opūs. Budintiems globotojams iš savivaldybės biudžeto skiriami pagalbos pinigai - 160 eurų vaikų poreikiams kas mėnesį. Tai leidžia vaikams lankyti būrelius ar atlikti reikiamas procedūras.

Norintys tapti budinčiais ar nuolatiniais globėjais, turi kreiptis į Pagalbos šeimai centro vadovę. Procesas apima dokumentų pateikimą, sveikatos pažymėjimą, sutikimus su kartu gyvenančiais asmenimis, pradinį Vaiko teisių apsaugos skyriaus įvertinimą ir 3 mėnesių mokymus. Po apmokymų globėjai gauna nemokamą specialistų pagalbą, dalyvauja savitarpio pagalbos grupėse. Už vaiko globą mokamas nustatyto dydžio atlygis.

Angelai kaip Globėjai ir Tautos Vienybės Simbolis

Angelų Kalva, su savo virš 50 tautodailininkų sukurtų angelų, tampa ne tik turistiniu objektu, bet ir dvasine erdve. Kiekvienas angelas turi savo simbolinę reikšmę, saugodamas įvairias bendruomenes ir įkūnydamas gyvenimo tiesas. Pasaulio Lietuvių angelas, kuriam darbai dar tik vyksta, taps svarbiu vienybės ir tautinės tapatybės simboliu. Jo kaina numatoma apie 20 tūkst. eurų, ir PLB kviečia visus tautiečius prisidėti prie jo statybos.

Taip pat svarbu nepamiršti ir kitos angelų sampratos - angelų sargų, kurie, anot tikėjimo, globoja kiekvieną žmogų nuo gimimo iki mirties. Šiandien, kai lietuvių tauta gyvena išsisklaidžiusi po pasaulį, o vaikai, deja, kartais netenka tėvų globos, tiek angelų skulptūros ant kalvos, tiek budintys globėjai, tampa simboliais - vienybės, rūpesčio ir neblėstančios vilties. Jie primena, kad, nepaisant išbandymų, visada yra kas nors, kas mus globoja ir saugo, ar tai būtų dangiškoji jėga, ar tai būtų geras, atsidavęs žmogus ant Žemės.

Angelų Kalva Trakų rajone

Gyvybės medis - lietuvių tautosakos simbolis

Budintys globėjai - vaikų angelai sargai

tags: #vaikus #globojantys #angelai