Ir gripas, ir COVID-19 yra užkrečiamos kvėpavimo takų ligos, tačiau jų kilmės priežastis - skirtingi virusai. COVID-19 sukelia naujojo koronaviruso (pavadinto SARS-CoV-2) infekcija, o gripą - gripo virusų infekcijos. Tarp gripo ir COVID-19 yra keletas esminių skirtumų. Panašu, kad COVID-19 plinta lengviau nei gripas ir daliai žmonių sukelia sunkesnę ligos formą. Be to, gali praeiti daugiau laiko iki simptomų atsiradimo, sergantys asmenys gali infekciją platinti ilgiau. Geriausias būdas išvengti infekcijos yra vengti sąlyčio su virusu. Daugiau informacijos apie gripo ir COVID-19 skirtumus rasite tolesniuose skyriuose. Kadangi kai kurie gripo ir COVID-19 simptomai yra panašūs, gali būti sunku atskirti šias ligas remiantis vien tik simptomais - diagnozei patvirtinti gali prireikti tyrimų. Gripas ir COVID-19 turi daug bendrų bruožų, tačiau tarp šių ligų yra keletas esminių skirtumų. Nors kiekvieną dieną sužinoma vis daugiau apie COVID-19 ir šią ligą sukeliantį virusą, vis dėlto daugelis dalykų dar yra neaiškūs. Šiame puslapyje, remiantis naujausia prieinama informacija, palyginamas COVID-19 ir gripas, ypatingą dėmesį skiriant vaikų sveikatai.
Požymiai ir simptomai: bendrumai ir skirtumai
Tiek COVID-19, tiek gripas gali pasireikšti įvairaus sunkumo simptomais, pradedant nuo besimptomių atvejų ir baigiant sunkiomis ligos formomis. Dažnai pasitaikantys abiem ligoms bendri negalavimai apima:
- Karščiavimą arba karščio pojūtį / šaltkrėtį
- Kosylį
- Dusulį ar sunkų kvėpavimą
- Nuovargį
- Gerklės skausmą
- Slogą ar užgulusią nosį
- Raumenų ar kūno skausmus
- Galvos skausmą
- Kai kurie žmonės gali vemti ir viduriuoti, nors tai dažniau būdinga vaikams nei suaugusiesiems.
Tačiau tarp šių ligų yra ir skirtumų. Gripo virusai gali sukelti lengvą ar sunkią ligą, pasižyminčią aukščiau išvardytais būdingais požymiais ir simptomais. Tuo tarpu COVID-19 požymiai ir simptomai, besiskiriantys nuo gripo, gali būti skonio ar uoslės pokyčiai ar praradimas.
Laiko intervalas nuo kontakto iki simptomų pasireiškimo
Panašiai kaip ir sergant gripu, taip ir COVID-19 atveju, nuo tada, kai žmogus užsikrečia, iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti viena ar daugiau dienų. Tačiau svarbus skirtumas yra tas, kad jei asmuo serga COVID-19, simptomai gali atsirasti vėliau, nei užsikrėtus gripu. Paprastai gripo simptomai atsiranda praėjus 1-4 dienoms po infekcijos. COVID-19 atveju dažniausiai asmuo negalavimus pajunta praėjus 5 dienoms po infekcijos kontakto, tačiau ligos požymiai gali atsirasti ir vos po 2 dienų arba net 14 dienų po infekcijos kontakto, o šis laiko intervalas gali skirtis.
Virusų plitimo trukmė
Sergant tiek COVID-19, tiek gripu, galima perduoti virusą kitiems asmenims likus bent vienai dienai iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Tačiau, kaip ir ankstesniu atveju, egzistuoja skirtumų. Jei asmuo serga COVID-19, jis gali ilgiau platinti virusą, nei sirgdamas gripu. Daugelis gripu sergančių žmonių gali užkrėsti kitus likus maždaug vienai dienai iki simptomų atsiradimo. Vyresni vaikai ir suaugusieji aktyviausiai perduoda virusą pirmąsias 3-4 ligos dienas, bet platinti gali maždaug 7 dienas. Kūdikiai ir asmenys, kurių imuninė sistema silpnesnė, virusą gali perduoti dar ilgesnį laiką.
Vis dar tiriama, kiek laiko asmuo gali platinti COVID-19 sukeliantį virusą. Tačiau žinoma, kad asmenys gali perduoti virusą likus maždaug 2 dienoms iki požymių ar simptomų atsiradimo ir platinti jį ne mažiau kaip 10 dienų nuo pirmųjų požymių ar simptomų. Besimptomėje ligos forma sergantys arba simptomų nejaučiantys asmenys gali užkrėsti bent 10 dienų po teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato.
Kaip plinta ligos?
COVID-19 ir gripas gali būti perduodami žmogui nuo žmogaus, tarp dviejų artimą kontaktą turinčių asmenų (maždaug 2 m atstumu). Abi ligos plinta lašeliniu būdu, sergančiam (COVID-19 ar gripu) asmeniui kosint, čiaudint ar kalbant. Lašeliai gali patekti į netoliese esančių asmenų burnas ar nosis ir būti įkvėpti į plaučius. Įmanoma ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti fizinio kontakto metu (pavyzdžiui, spausdamas ranką) arba lytėdamas paviršių ar objektą, ant kurio yra viruso, ir tada perbraukdamas savo burną, nosį ar akis. Ir gripo virusas, ir COVID-19 sukeliantis virusas gali būti perduotas kitiems žmonėms dar prieš pajuntant simptomus, jaučiant labai lengvus simptomus ir net nepatiriant jokių simptomų (besimptomė ligos forma).
Nors manoma, kad COVID-19 ir gripas plinta panašiais būdais, tam tikrose populiacijose ir tarp tam tikros amžiaus grupės žmonių COVID-19 užkrečiamumas yra didesnis. Be to, pastebėta, kad COVID-19 staigios sklaidos atvejų pasitaiko dažniau nei gripo. Tai reiškia, kad COVID-19 sukeliantis virusas gali greitai ir lengvai būti perduotas dideliam kiekiui žmonių ir laikui bėgant plisti toliau.
COVID-19 ir gripo diferencijavimas: nuo perdavimo iki gydymo
Sunkios ligos ir komplikacijų rizika
Tiek COVID-19, tiek gripas gali sukelti sunkią ligos formą ir komplikacijų. Didžiausią riziką patiria:
- Vyresnio amžiaus žmonės
- Asmenys, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis
- Besiulaukiančios moterys
Tačiau svarbu pažymėti, kad gripo komplikacijų rizika sveikiems vaikams yra didesnė nei COVID-19 atveju. Vis dėlto, tam tikromis ligomis sergantiems kūdikiams ir vaikams padidėja ir gripo, ir COVID-19 komplikacijų rizika. Maži vaikai patiria didesnę riziką sirgti sunkia gripo forma.
Tiek COVID-19, tiek gripas gali sukelti tokių komplikacijų kaip:
- Pneumonija
- Kvėpavimo nepakankamumas
- Ūminis respiracinio distreso sindromas (pvz., skystis plaučiuose)
- Sepsis
- Širdies pažeidimai (pvz., miokardo infarktas ir insultas)
- Dauginis organų nepakankamumas (kvėpavimo nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, šokas)
- Lėtinių medicininių būklių (susijusių su plaučiais, širdimi, nervų sistema ar diabetu) pablogėjimas
- Širdies, smegenų ar raumenų audinių uždegimas
- Antrinės bakterinės infekcijos (t. y., infekcijos, kurios kyla jau gripu ar COVID-19 sergantiems žmonėms).
Vaikų sergamumas COVID-19: statistika ir realybė
Nors kasdien sužinoma vis daugiau apie COVID-19, svarbu atkreipti dėmesį į vaikų patirtį. Kinijos ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, tarp 72 314 užregistruotų COVID-19 atvejų, tik 549 buvo 10-19 metų (0,76%), o 416 (0,57%) - jaunesni nei 10 metų amžiaus. Vienas didžiausių tyrimų apie vaikų COVID-19, atliktas Kinijos mokslininkų, ištyrė 2145 vaikus. Nustatyta, kad jų amžiaus vidurkis buvo apie 7 metus; 94,1% jų simptomų neturėjo (38,8%), arba sirgo lengvomis ar vidutinio sunkumo formomis. Sunkiau sirgo kūdikiai: 29,5% kūdikių susirgimo atvejais buvo diagnozuota sunki, o net 53,8% - kritinė COVID-19 forma. Pažymėtina, kad vaikams COVID-19 diagnozė vidutiniškai buvo nustatoma per 2 dienas, šis laikas svyravo nuo 0 iki net 42 dienų.
Pradinėje epidemijos stadijoje susirgimų skaičius augo labai greitai, vėliau - stabilizavosi. Nors vaikai (išskyrus kūdikius) dažniausiai serga lengviau, lyginant su suaugusiaisiais, vaikai vaidina itin aktyvų vaidmenį COVID-19 epidemiologijoje, platindami virusą. Daug diskutuojama, kiek laiko užsikrėtusieji platina virusą. Nors pagrindinis COVID-19 plitimo kelias yra oro-lašinis, žinoma, kad virusas gali būti randamas išmatose. Tyrimuose su suaugusiais nurodoma, kad nosiaryklės bandiniuose virusas randamas vidutiniškai 16,7 dienas, o išmatose - 27,9 dienas nuo simptomų pradžios. Virusų randama ir vaikų, kuriems COVID-19 sukėlėjai nustatyti nosiaryklėje ir išmatose. Diskutuojama, kad ilgesnis viruso išmatomis išskyrimas gali kelti papildomų grėsmių, kadangi neužtikrinant tinkamos higienos, su išmatomis išsiskyrę virusai gali patekti ant įvairių paviršių, o nuo jų - imliems asmenims. Kita vertus, diskutuojama, ar molekuliniais tyrimais išmatose identifikuojami koronavirusai yra infektyvūs.
Didžioji dauguma vaikų koronaviruso infekcija perserga lengvai, bet yra ir nemažai sunkiai sergančių vaikų. Iš anksto nuspėti, kaip vaiko organizmas sureaguos į koronaviruso infekciją, nėra galima. Lietuvoje nuo koronaviruso infekcijos iki šiol nemirė nė vienas vaikas. Tačiau, pavyzdžiui, JAV iki 2021 m. gegužės mėnesio buvo mirę 8,7 tūkst. vaikų. Statistikos duomenimis, koronavirusą ligoninėje reikia gydyti iki 2 proc. vaikų. Didžiausia tikimybė būti hospitalizuotiems kyla kūdikiams ir vyresniems nei 12 m.
Koronavirusinės infekcijos simptomai šiek tiek primena gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, t. y. Dažniausiai COVID-19 užsikrėtę vaikai nejaučia jokių ligos simptomų (t.y. besimptomiai atvejai).
Jeigu vaikas turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 arba jeigu vaikui pasireiškė COVID-19 simptomai, reikėtų nedelsiant vaiką izoliuoti. Vaikui reikėtų laikytis atokiau nuo kitų šeimos narių (ypač jeigu drauge gyvena senyvo amžiaus ir/arba lėtinėmis ligomis sergantys artimieji). Jeigu vaiko būklė prasta, svarbu ramiai ir lakoniškai, neperdėtai detalizuojant, paaiškinti vaikui, kas bus daroma ir ko galima tikėtis. Būtina paaiškinti tyrimo prasmę, padrąsinti vaiką užduoti klausimus, parepetuoti namuose ir susitarti dėl malonaus užsiėmimo po tyrimo, kaip paskatinimo.
Multisisteminis uždegiminis sindromas (MIS-C)
Kai kuriems vaikams, praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo COVID-19 virusu, pasireiškia viso kūno uždegimas (MIS-C sindromas, angl. Multisystem Inflammatory Syndrome in Children). Jis gali paveikti daugybę skirtingų kūno sistemų, įskaitant plaučius, širdį, smegenis, inkstus, kraujagysles, odą, akis ir virškinimo traktą. Daugumai MIS-C sergančių vaikų pagerėja taikant specialią priežiūrą ligoninėje, kartais - ir intensyviosios terapijos skyriuje. Tad jeigu COVID-19 virusu persirgęs vaikas praėjus 2-6 savaitėms po infekcijos staiga ima ūmiai karščiuoti arba jam pasireiškia kitų neraminančių simptomų (dažniausiai tai kvėpavimo sutrikimai, stiprus pilvo skausmas, mieguistumas, sumišimas ir kt.), reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į gydymo įstaigą. Kauno vaikų ligų klinikos jau yra turėjusios dešimtis tokių ligonių, kuriems buvo pažeistos beveik visos organizmo sistemos: širdis, kraujotaka, plaučiai, inkstai, oda ir t.t. Svarbu pažymėti, kad multisisteminis uždegiminis sindromas gali išsivystyti ir jokių koronaviruso infekcijos simptomų nejutusiems vaikams. Net ir persirgus labai lengva forma beveik pusei vaikų būdingas pokovidinis sindromas.
Prevencija ir skiepai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) simptomų, neturi vykti į ugdymo įstaigas. Esant ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 ligos ir atėjus gripo sezonui svarbu, kad kontaktiniame ugdyme dalyvautų vaikai be ŪVKTI požymių, pvz., karščiavimo, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo ir pan. Ugdymo įstaigose dėl didelio vaikų skaičiaus ir vaikų bendravimo ypatumų yra palanki terpė plisti ir COVID-19 virusui. Vaikai, kuriems pasireiškia ŪVKTI požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) į ugdymo įstaigą ar kitas žmonių susibūrimo vietas neturi būti vedami.
Skiepai padeda išvengti sunkių susirgimų atvejų. Kokia rizika vaikų organizmui kelia skiepai? JAV duomenimis, miokarditas, arba širdies raumens uždegimas, pasireiškė tik keliems atvejams iš milijono. Vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, po vakcinų gali pasireikšti trumpalaikis šalutinis poveikis: skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, prastesnė bendra savijauta. Tai tokie patys simptomai, kaip ir nuo bet kurių kitų vakcinų.
Nėra duomenų, kad persirgus natūraliai įgytas imunitetas yra stipresnis nei pasiskiepijus. Persirgusieji gali sirgti ir kitą kartą. Susidūrus su koronaviruso infekcija per vakcinaciją susiformuoja imuninis atsakas. Visos Europoje naudojamos vakcinos yra praėjusios visus reikalingus išbandymo procesus.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia rekomendacijas nėščiosioms bei žindančioms moterims. Panašias rekomendacijas teikia ir Jungtinės Karalystės Karališkoji Akušerių ir ginekologų kolegija. Aptariama daug nėščiosioms rūpimų klausimų, tačiau bendra išvada yra tokia, kad COVID-19 virusine infekcija nėščiosios serga kaip ir ne nėščios, vertikalus viruso perdavimo kelias nuo nėščiosios vaisiui nepatvirtintas. Teigiama apie tam tikrą priešlaikinio gimdymo riziką.
Savivaldybėse situacija labai skirtinga. Daugiausia paskiepyta vaikų yra Vilniaus mieste: pilnai paskiepyta daugiau negu 40 proc.
Vaikų, turinčių pagal amžių teisę į skiepą (virš 12 m.), skiepijimo procesas yra svarbus siekiant apsaugoti juos nuo sunkių susirgimų ir komplikacijų.