Dėl skirtingų priežasčių tėvų globos netekusių vaikų globos organizavimo procesas taps aiškesnis, - Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams. Šie pokyčiai, įsigaliojantys nuo 2022 m. liepos 1 d., siekia užtikrinti maksimalų tėvų globos netekusio vaiko saugumą, reglamentuoti globėjo parinkimo procesą ir pagerinti bendrą globos sistemos funkcionavimą. Tikimasi, kad teigiami pokyčiai vaikų globos srityje bus naudingi visiems, o specialistams bus suteiktas patogus darbo įrankis, užtikrinantis vienodą ir kokybišką standartą visos šalies mastu.
Naujovės prašymų teikimo ir globėjų atrankos srityse
Viena svarbiausių permainų - keičiama prašymo globoti (rūpintis) vaiką pateikimo vieta. Iki šiol prašymai dėl vaiko globos (rūpybos) buvo teikiami savivaldybės administracijai, o nuo 2022 m. liepos 1 d. jie bus priimami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) teritoriniuose skyriuose. Šis pakeitimas siekia centralizuoti ir standartizuoti procesą, užtikrinant didesnį skaidrumą ir efektyvumą.
Siekiant užtikrinti maksimalų tėvų globos netekusio vaiko saugumą, nustatomi papildomi reikalavimai ne tik asmenims, kurie ketina globoti (rūpinti) vaiką, tačiau ir kartu su globėjais (rūpintojais) gyvenantiems vyresniems nei 16 metų asmenims. Teikiant prašymą globoti (rūpinti) vaiką, bus reikalingi ne tik vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių asmenų sutikimai dėl vaiko globos (rūpybos), bet ir atitinkamos formos medicininės pažymos. Šios pažymos pagrindžia, kad asmenys neserga ligomis, kurioms esant vaiko globa (rūpyba) nėra galima. Tai svarbus žingsnis siekiant užkirsti kelią galimiems pavojams vaikui ir užtikrinti jo gerovę.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. globėjo (rūpintojo) parinkimas be tėvų globos likusiam vaikui būtų įvardijamas kaip atskiras ir savarankiškas globos (rūpybos) organizavimo etapas. Iki šiol globėjo (rūpintojo) parinkimo procedūra nebuvo aiškiai reglamentuota jokiuose teisės aktuose, todėl Tarnyba, savivaldybių administracijos ir globos centrai susidurdavo su vieningos praktikos taikymo problema. Naujoji tvarka įpareigos Tarnybos direktorių tvirtinti atitinkamą tvarką, siekiant taikyti vienodą, kokybišką praktiką visoje šalyje. Tai leis užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamiausią globėją, atitinkantį jo individualius poreikius.
Griežtesnis etapų atskyrimas ir ilgėja priežiūros terminai
Siūloma griežčiau atskirti globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo bei globos (rūpybos) peržiūros etapus. Tai leis užtikrinti, kad vaiko gerovė būtų nuolat stebima ir vertinama, o prireikus būtų galima operatyviai reaguoti į kintančias aplinkybes. Taip pat nuo 2022 m. liepos 1 d. siūloma įtvirtinti ilgesnį terminą, per kurį turi būti pasirengiama globos (rūpybos) priežiūrai. Šiuo metu žmonių, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, rengimo, vertinimo, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo tvarka nėra reglamentuota norminiu teisės aktu, ji įtvirtinta tik rekomendacinio pobūdžio nuostatomis. Naujoji tvarka užtikrins, kad globėjai bus tinkamai parengti ir kvalifikuoti, galintys užtikrinti vaikui saugią ir stabilę aplinką.
Dešimtmetis vaikų globos kelionės Lietuvoje – arčiau mūsų vaikų | Nacionalinė konferencija
Teisinis pagrindas ir tėvų atsakomybė
Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse ir atsiranda gimus vaikui, pasibaigdama jam tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigos apima teisę rūpintis vaiko asmeniu, teisę valdyti vaiko turtą ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus. Tėvų valia reiškia globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Šios teisės apima teisę priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (įprastine globa). Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi.
Bet kuris iš tėvų, turintis globos teises, turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui. Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku. Teisė matytis su vaiku nepriklauso nuo globos teisių buvimo. Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos lemia vaiko kilmė, kuri nustatoma įstatymo nustatyta tvarka.
Tėvų pareigų vykdymas yra abiejų tėvų prievolė. Kiekvienas iš tėvų turi vykdyti šią prievolę, nebent jiems panaikinamos tėvų pareigos. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jeigu delsiant priimti sprendimą su vaiku susijusiu klausimu galėtų kilti pavojus, vienas iš tėvų gali savarankiškai priimti sprendimą arba duoti savo sutikimą; tačiau jis privalo nedelsdamas informuoti kitą iš tėvų apie susidariusią padėtį. Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu.
Teisminis procesas ir globos nustatymas
Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas. Nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, teismas visų pirma vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotųjų asmenų interesus. Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus.
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavinimas, pareiškėjo, byloje suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybė, taip pat turi būti aiškiai išdėstytas konkretus pareiškėjo reikalavimas. Prašyme taip pat turi būti nurodyti bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus.
Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis globos teisėmis vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą vaiką įvaikinti. Vienos iš tėvų sutikimas atiduoti vaiką įvaikinti įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo vaiko gimimo, o prašymas įvaikinti teismui negali būti teikiamas, kol neįsigaliojo vieno iš tėvų sutikimas.
Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, jeigu abiejų tėvų pareigų vykdymas yra sustabdytas ir (arba) jeigu tėvų pareigoms kuri nors iš nurodytų aplinkybių daro skirtingą poveikį, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų. Globėjas iš esmės turi visas vaiko tėvo (motinos) pareigas, tačiau neturi pareigos remti ir išlaikyti vaiką.
Vaiko globos institucijos ir deinstitucionalizacija
Vaiko globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Lietuvoje vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose. Šie skaičiai rodo teigiamą tendenciją link šeimos globos stiprinimo ir institucinės globos mažinimo.
Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Budintys globotojai yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus.
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.
Tapkite globėju ar įtėviu, budinčiu ar nuolatiniu globotoju - padovanokite vaikui šeimą. Globa ar įvaikinimas - tai ypatinga dovana, suteikianti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti mylinčioje ir saugioje šeimoje. Dėl išsamesnės informacijos apie globos, įvaikinimo, budinčio ar nuolatinio globotojo veiklą kviečiame kreiptis telefonu +370 5 212 1453 arba el. paštu.
tags: #vaiku #globos #procese #institucijos