Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Šiame kontekste daug dėmesio teikiama asmens socialiniams įgūdžiams, nes pastarųjų ugdymas pagerina asmens socialinio funkcionavimo galimybes, sudaro sąlygas jam efektyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Pastaruoju metu mūsų šalyje dėmesys sutelktas į globos namų auklėtinių socialinę integraciją visuomenėje. Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui. Statistika rodo, kad kasmet vis daugiau vaikų iš nedarnių šeimų suteikiama valstybės globa.
Socializacijos Pagrindai: Samprata ir Esmė
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai. Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Socialinio Statuso ir Vaidmens Formavimasis Vaikystėje
Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu. Vaiko kaip asmenybės socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvojoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Vaikų Socializacijos Ypatumai Globos Institucijoje
Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Ši aplinka gali riboti natūralią socialinių įgūdžių raidą, kuri dažnai formuojasi per spontanišką sąveiką su šeimos nariais ir platesne bendruomene.
Ankstyvoji Vaikystė (1-3 m.) Globos Namuose
Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio, nes ankstyvoji vaiko raida yra kritinis laikotarpis prisirišimo ir pasitikėjimo pasauliu formavimuisi. Trūkstant nuolatinių ir stabilių ryšių, gali atsirasti sunkumų vėlesnėje integracijoje.
Ikimokyklinė Vaikystė (3-7 m.) Globos Namuose
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Tačiau globos namų aplinkoje šios galimybės gali būti ribotos, lyginant su vaikais, augančiais šeimose, kur kasdienybė persmelkta įvairių socialinių situacijų.
Jaunesnioji Mokyklinė Vaikystė (7-12 m.) Globos Namuose
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais. Institucinė aplinka kartais gali trukdyti įprastam bendraamžių bendravimui, kuris yra itin svarbus socialinių normų ir elgesio modelių perėmimui.
Tyrimo Duomenys Apie Globos Namų Vaikų Socialinius Įgūdžius
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
Bendravimo Įgūdžiai: Percepcija, Komunikacija ir Interakcija
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais. Tai gali pasireikšti sunkumais užmezgant ir palaikant draugystes, sprendžiant konfliktus ar tiesiog suprantant socialines užuominas.
Veiklos ir Bendradarbiavimo Įgūdžiai
Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais. Tai gali būti susiję su ribotomis galimybėmis savarankiškai planuoti savo laiką ir veiklas institucinėje aplinkoje, kur dauguma veiklų yra suplanuotos personalo.
Apibendrinant specialistų nuomonę, apie jų patirtį, dirbant su tiriamaisiais paaugliais, galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymui nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tai rodo, kad net ir institucijose dirbantys specialistai pastebi šią spragą.
Socialinių Įgūdžių Ugdymo Modeliavimo Galimybės
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes. Tai reiškia, kad ugdymo metodai turėtų būti individualizuoti, atsižvelgiant į vaiko patirtis, gebėjimus ir interesus.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo
Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį ne tik teikdami praktinę pagalbą, bet ir ugdydami socialinius įgūdžius, formuodami teigiamą savęs vertinimą ir skatindami savarankiškumą.
Vaikų Globos Sistemos Pertvarka ir Jos Poveikis Socialiniams Įgūdžiams
Vaiko globos sistemos pertvarka, prasidėjusi 2014 m. ir trukusi dešimtmetį, formaliai baigėsi. Paskutiniai vaikų globos namai buvo uždaryti 2024 m. gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose. Šios reformos tikslas - didelius vaikų globos namus perorganizuoti į mažus šeiminius namus, kuriuose gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į esamas šeimoje.
„Apie vaikų globą atvirai“: kaip globa pakeičia gyvenimą – nuolatinės globotojos Brigitos istorija
Sigita Ignatovičienė, socialinės globos paslaugas ir psichosocialinę pagalbą tėvų globos netekusiems vaikams teikiančios VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ direktorė, sako, kad šiam procesui reikėjo laiko, nes pertvarkos procesui darė įtaką daug nenumatytų atvejų ir nestandartinių situacijų. Pavyzdžiui, buvo sudėtinga rasti tinkamų namų ar butų, kuriuose pagal visus keliamus reikalavimus būtų galima apgyvendinti po 6-8 vaikus.
„Esminis gyvenimo šeimynose skirtumas nuo didelių globos institucijų yra tai, jog šeimynose gyvena mažiau vaikų, todėl kiekvienas vaikas yra matomas ir svarbus. Vaikams skiriama daugiau individualaus dėmesio, jie atlieka daugiau namų ruošos darbų, jiems pavedamos atsakomybės“, - pertvarkos suteikiamus pranašumus dėsto S. Ignatovičienė. Tokios sąlygos užtikrina sėkmingesnę vaikų integraciją į visuomenę: jie turi daugiau galimybių ugdyti savo socialinius įgūdžius, išmokti rūpintis savimi ir ruoštis savarankiškam gyvenimui. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti.
Nelengva Gyvenimo Pradžia Globos Namų Auklėtiniams
Pasak S. Ignatovičienės, nors situacija tikrai keičiasi į gera, šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai patiria daug sunkumų. „Visų pirma turime suprasti, kad vaikai patenka į globos namus, turėdami skausmingų patirčių ir traumų, todėl sudėtinga per trumpą laikotarpį atkurti jų pasitikėjimą savimi ir aplinka. Tai labai sunkina jų gebėjimą megzti ilgalaikius santykius, prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Ir darbuotojai negali jiems atstoti tėvų, nes tai fiziškai neįmanoma, ir išgydyti jų traumų, kurios toliau veikia jų funkcionavimą ir apriboja integraciją į visuomenę“, - pasakoja pašnekovė.
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad psichologiškai itin sudėtingas laikotarpis globojamiems jaunuoliams yra perėjimas į savarankišką gyvenimą, sulaukus pilnametystės. Per gana trumpą laiką jie turi susitaikyti su pasikeitusiu statusu ir iš lydimų, aprūpinamų vaikų tapti finansiškai ir emociškai nepriklausomais visuomenės nariais. S. Ignatovičienė pabrėžia, kad sulaukę pilnametystės jaunuoliai automatiškai netampa pasiruošę savarankiškam gyvenimui. „Neretai šių jaunuolių branda vėluoja, tad jie yra lengviau paveikiami neigiamų aplinkos veiksnių, dažniau įtraukiami į nusikalstamas veikas. Tiesa, sistema šiuo metu suteikia palaikymą ilgesnį laiką nei anksčiau: jaunuoliai gali likti gyventi šeimynose ar atskirame palydimosios globos padalinyje, jeigu to nori ir sugeba laikytis susitarimų. Tokia galimybė suteikia jaunuoliams saugumo savarankiško gyvenimo pradžioje ir leidžia suformuoti trūkstamus savarankiško gyvenimo įgūdžius“, - sako „Atsigręžk į vaikus“ direktorė.
Socialinių Įgūdžių Stoka: Moksliniai Tyrimai ir Įžvalgos
Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė Vida Gudžinskienė jau ne vienus metus tiria socialinių įgūdžių reikšmę sėkmingai vaikų integracijai į visuomenę. Šiuo metu mokslininkė kartu su kolegomis iš Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Rita Raudeliūnaite, doc. dr. Justinu Sadausku ir dr. Dovile Lisauskiene vykdo projektą „Vaikų, esančių nuolatinėje globoje, socialinių įgūdžių ugdymas“. Šiuo projektu siekiama iš įvairių perspektyvų pamatyti, kas ir kaip ugdo vaikų, esančių nuolatinėje globoje, socialinius įgūdžius. Tyrėjai kalbasi su socialiniais darbuotojais, globėjais ir pačiais vaikais.
„Dokumentuose, strategijose pabrėžiama, kad labai svarbu įgalinti globojamus vaikus. Tačiau kaip tai padaryti, kaip juos įgalinti? Mano manymu, esminis atsakymas į šį klausimą yra socialinių įgūdžių ugdymas. Todėl atlikdami tyrimą domimės, kokie globojamų vaikų socialiniai įgūdžiai šiuo metu yra ugdomi, kurie iš įgūdžių lengviau pasiduoda, lengviau formuojami, o kurie sunkiau, kokių sunkumų kyla ugdant socialines vaikų kompetencijas. Kitas svarbus klausimas - kas vaikus ugdo, kokie specialistai ar institucijos bendradarbiauja, o kurių indėlio galbūt trūksta, pavyzdžiui, psichologai, vaiko teisių apsaugos specialistai, atviros jaunimo erdvės, mokyklos ar kt. Beje, pokalbiuose dažnokai neišgirstu minint būtent mokyklos socialinio pedagogo arba mokytojo vaidmens“, - pažymi prof. V. Gudžinskienė.
Neišmoktos Pamokos: Institucinės Globos Palikimas
Ilgamečiai tyrimai rodo, kad institucinėje globoje esantys vaikai stokoja socialinių įgūdžių. Daroma išvada, kad tai trukdo jų socialinei įtraukčiai, gerovei ir savarankiškumui. Pasak mokslininkės, iki įkuriant šeiminius namus, globos sistema iš tiesų nebuvo labai palanki vaikų socialiniams įgūdžiams lavinti, tačiau šiandien situacija kur kas geresnė. „Reikėtų suprasti, kad vaikai į atskirtį patenka ne todėl, kad auga ne namie, o yra globojami. Atskirtį lemia ne pati globos sistema, o jų elgesys, t. y. nepakankamai iš(si)ugdyti socialiniai įgūdžiai. Problemų turinčiose biologinėse šeimose vaikai dažniausiai nebuvo mokomi šių įgūdžių, o jie labai svarbūs norint sėkmingai sąveikauti su kitais asmenimis, pasiekti sėkmę ir patenkinti socialinius poreikius“, - teigia mokslininkė.
Profesorė sako, kad, apsigyvenus šeiminiuose namuose, globojamiems vaikams gali būti nauja daug mums įprastų dalykų, pavyzdžiui, kad galima bendrauti nerėkiant, neujant kito, mandagiai. Jie dažnai nėra turėję turiningo laisvalaikio, jiems sunkiai sekasi organizuoti, planuoti savo veiklas, kelti ateities tikslus ir jų siekti, ir t. t. Viso to išmokti užtrunka, tai yra net ne metų, o greičiausiai viso gyvenimo procesas. „Atsimenu vieną globojamą paauglę. Labai protinga, mokosi didesnius pasiekimus turinčių vaikų klasėje, bet bendraudama, staiga susierzinusi, užuot priėmusi konstruktyvų konflikto sprendimą, staiga parodo liežuvį“, - apie nelengvą kelią kalba tyrėja.
Sukurtos Palankesnės Sąlygos Šeimynose
Pasak pašnekovės, vaiko globos sistemos pertvarka vaikų socialinėms kompetencijoms vystyti ir stiprinti sukūrė kur kas geresnes sąlygas, gerokai palankesnes, nei jos kada nors buvo ilguose globos institucijų koridoriuose. „Vaikai į šeiminius namus ateina užsisklendę, sužeistomis širdelėmis, jie nepasitiki suaugusiais žmonėmis, nes gyvenimas kol kas nedavė jokios progos pasitikėti. Taigi pradžia nelengva, bet šeiminė aplinka įgalina juos keistis, ir tai labai svarbu. Šeiminiuose namuose vaikai turi daugiau ir kokybiškesnių kontaktų vieni su kitais ir su jais besirūpinančiais socialiniais darbuotojais. Bendravimo ir bendradarbiavimo galimybės nepalyginti geresnės, dėl to pamažu tobulėja ir vaikų socialiniai įgūdžiai. Iš įvairių tyrimų, apklausų matome pozityvių poslinkių“, - pasidžiaugia prof. V. Gudžinskienė.
Išryškėjo Nauji Įgūdžiai: Argumentuota Nuomonės Reiškimas
Daugiau nei dešimt metų atliekamuose mokslininkės tyrimuose tik visai neseniai išryškėjo nauja globojamų vaikų savybė - jie pradėjo kalbėti argumentuotai. „Gebėti išreikšti konstruktyvią savo nuomonę labai svarbu daugelyje sričių. Šis įgūdis padeda surasti bendrą kalbą su kitais žmonėmis ir spręsti konfliktines situacijas. Tyrimas rodo, kad vaikus reikšti nuomonę moko socialiniai darbuotojai, o palankias sąlygas sukuria nauja gyvenimo šeiminiuose namuose, mažose grupelėse, forma. Tokiuose namuose taisyklės ne nuleidžiamos iš viršaus, kaip dažnai būdavo didelėse globos institucijose, o dėl jų susitariama. Vaikai patys teikia siūlymus, diskutuoja, kaip jie šiuose namuose gyvens“, - dėsto prof. V. Gudžinskienė.
Šeiminiuose namuose, pasak pašnekovės, vaikai apskritai daugiau bendrauja, kalbasi, todėl konfliktai neįsisenėja, jie mažesni, trumpalaikiai, kaip pasitaiko ir daugelyje įprastų šeimų. Sakykim, socialinė darbuotoja mokslininkei yra pasakojusi, kaip vienas vaikas savo budėjimo dieną virtuvėje neišplovė indų, dėl to kiti šeimynos nariai ant jo supyko. Tačiau konfliktą jie greitai išsisprendė paskatinti pasikalbėti: paaiškėjo, kad vaikas labai skuba į būrelį, o savo pareigas pasižadėjo įvykdyti sugrįžęs. Profesorę maloniai stebina, kad kartu su vaikais į gera keičiasi ir socialiniai darbuotojai. Jie prisipažįsta anksčiau buvę kategoriškesni, daugiau nurodinėdavo vaikams, tačiau pastebėjo, kad kur kas geriau veikia susitarimai, todėl vis dažniau naudoja šią praktiką.
Pagalbos Sulaukia Ne Visi: Švietimo Įstaigų ir Globos Sistemos Sąveika
Nepakankami socialiniai įgūdžiai, prof. V. Gudžinskienės teigimu, taip pat labai dažnai lemia globojamų vaikų nesėkmes, konfliktus švietimo įstaigose. O tai daro įtaką jų akademiniams pasiekimams ir profesinei ateičiai. Pedagogai ar mokyklos administracija kai kuriais atvejais tokio vaiko mieliau renkasi „nematyti“ arba išvis neturėti bendruomenėje, nei ieško, kaip jam padėti. „Apie atskirtį iš pedagogų niekas nenori garsiai kalbėti, tačiau mano tyrimas atskleidžia, kad tokių atvejų, deja, pasitaiko. Juos liudija tiek globojami vaikai, tiek jų globėjai. Žinoma, yra ir gražių pavyzdžių, kai iškilus sunkumams klasės vadovas ir kiti mokyklos darbuotojai bendradarbiauja, tačiau taip būna ne visada. Socialiniai darbuotojai pasakoja, jog jeigu mokykloje vaikui nesiseka mokytis, o ypač jeigu esama elgesio ir emocijų valdymo problemų, jiems labai greitai pasiūloma ieškoti globotiniui kitos ugdymo įstaigos. Šeimose augantiems vaikams greičiausiai neskubama to pasiūlyti. Kai už vaiko stovi šeima, kuri dėl jo stengiasi, į jį palankiau žiūri ir švietimo bendruomenė. Globos sistemoje augantis vaikas visuomenei atrodo lyg ir niekieno, todėl dėl jo kai kuriais atvejais stengiamasi mažiau. Laimei, tokiais vaikais itin rūpinasi šeiminių namų socialiniai darbuotojai, dažnu atveju tik dėl jų pastangų vaikas, užuot priverstas išeiti iš mokyklos, gauna psichologo ar kitų konsultacijų“, - dėsto prof. V. Gudžinskienė. Mokslininkė pabrėžia, kad yra ir rūpestingų švietimo bendruomenių. Be to, užgriuvus įtraukties procesui mokytojams pastarieji metai gerokai sudėtingesni. Reikia išties daug vidinių pedagogų išteklių, norint didelėse klasėse atliepti vaikų skirtingus poreikius ir jiems padėti.
Ką Vertėtų Daryti Kitaip? Rekomendacijos ir Tobulinimo Kryptys
Ką vertėtų daryti kitaip, ką tobulinti, kad išleistume vaikus iš šeimynų į gyvenimą taip, kaip juos išleidžiame iš šeimų? „Atsigręžk į vaikus“ direktorės S. Ignatovičienės teigimu, reikėtų teikti šiems vaikams daugiau specializuotų paslaugų: psichologų, psichoterapeutų, specialiųjų pedagogų konsultacijų. „Taip pat būtina kelti su šiais vaikais kiekvieną dieną dirbančių darbuotojų kvalifikaciją, kad jie būtų kompetentingi teikti pagalbą vaikams, patyrusiems traumų ir netekčių, dažnai turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo“, - teigia pašnekovė.
Prof. V. Gudžinskienės manymu, svarbu nuolat kelti globojamų vaikų savivertę: dažnai jie tiesiog netiki galintys gerai mokytis, įveikti užduotį, įgyti specialybę. Kaip rodo atliekamas tyrimas, pasitikėjimo savimi stoka atsiskleidžia net paprastose kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant, kokius produktus išrinkti pietums visai šeimynai, kurioje gyvena. Vaikai nerimauja, kad kitiems neįtiks, kad jie supyks.
„Tu gali, tu sprendi ir tavo sprendimas yra teisingas - tokių žodžių globojami vaikai labai dažnai negirdi. Ypač mokykloje ir ypač kai jiems nesiseka. Kaip mes jaustumės, kaip mus tai motyvuotų dirbti, jeigu kasdien girdėtume priekaištus ir vos kartą per pusmetį nedidelį pagyrimą?“ - palygina tyrėja. Mokslininkų atliekamame tyrime išryškėjo dar ir tai, kad vaikams trūksta vieno ar dviejų pastovių žmonių globos. Šeiminiuose namuose darbuotojų kaita gana didelė, vaikais kasdien rūpinasi pamainomis dirbantys darbuotojai. Kiekvienas iš jų turi savo auklėjimo, bendravimo stilių, todėl vaikams kartais sunkoka prie visų prisitaikyti. „Bet ten, kur darbuotojų komanda nesikeičia, padėtis yra gana gera, sudėtingiau, jei šeiminiuose namuose darbuotojai keičiasi. Lieka tikėtis, kad kaitos mažės, o nuolatinėje globoje esantys vaikai vis labiau pasitikės tiek suaugusiaisiais, tiek savimi“, - viliasi profesorė.
Globos Namų Auklėtinių Integracija į Visuomenę: Iššūkiai ir Sėkmės Istorijos
Daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos vaikų yra netekę tėvų globos, o daugiau nei 22 tūkst. vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose. „Pertvarkius esamą institucinę vaikų globos sistemą į bendruomenines paslaugas, vaikai įgytų daugiau gyvenimo šeimoje patirties, o ateityje patys gebėtų pasirūpinti savimi ir atsakingai kurtų savo šeimas“, - sakė SOS vaikų kaimų Vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė. Vaikui augti tinkamiausia aplinka yra šeima, o vaikų globos namuose užaugę globotiniai paprastai neturi pakankamai socialinių ir šeimyninių įgūdžių.
Varėnos socialinių paslaugų centre vykusiais „Šeimos priešpiečiais“ prasidėjo SOS vaikų kaimų vykdomas projektas „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“, kurio vienas partnerių yra Varėnos rajono savivaldybė. „Mūsų laukia gražūs ir kilnūs darbai. Teikti pagalbą tiems tėvams, kurie turi problemų augindami savo vaikus, o tuos vaikus, kurie neturi savo tėvų arba yra praradę juos, priimti globoti į šeimas. Varėnos rajone gyvenantis dviejų vaikų globėjas Mindaugas Lapelė sakė, kad apie vaikų globą šeimose yra nemažai stereotipų: „Vienas jų, kad dėl biurokratinių kliūčių sudėtinga priimti globoti vaikus į šeimą. Kai su žmona pradėjome globoti vaikus - tiek Marcinkonyse, tiek Merkinėje jautėme palankumą ir iš kaimo bendruomenių, ir iš vietinės valdžios. Antras stereotipas, kuomet sakoma, kad globoti vaikus šeimose imamasi tik dėl valstybės mokamų išmokų. Tai yra baisi netiesa, nes tai tėra tikrai nedidelės sumos. Ar valstybė, šias sumas skyrusi vis didėjančiam vaikų globos namuose augančių vaikų skaičiui mažinti išspręstų problemą? Tikrai ne,“ - sakė M.
Prieš penkerius metus Jovita su vyru augino du - 6-erių ir 9-erių metų sūnus, tačiau labai norėjo šeimoje mergaitės ir pasirinko globos kelią. „Nei vyro, nei mano giminėje nebuvo globojančių žmonių. Tiesa, mano klasiokė augo didžiuliuose instituciniuose globos namuose. Lankiausi dviaukščiame name, kur ji gyveno. Tokia jos erdvė. Ji neturėjo nei savo kambario, nei tėvų, o darbuotojai nuolat keitėsi. Pabaigus GIMK kursus, šeima po pusmečio sulaukė skambučio - pagalbos prireikė dviem tėvų globos netekusiems vaikams - 6 mėn. kūdikiui ir 2,5 metų berniukui. „Kai pamatėme berniukus, iš karto sutikome atverti savo namų duris - jeigu būtume atsisakę, užgraužtų sąžinė. Po 2,5 m. globėjų šeima sulaukė dar vieno skambučio iš globos centro. Šįkart dėl mergaitės. Nuvykę į globos namus ir pamatę besišypsančią mažylę, jie vėl negalėjo atsisakyti. Jovita atvira - be vyro paramos niekaip nesugebėtų tinkamai atlikti globėjos pareigų. „Mes labai mylime vaikus, tad turiu besąlyginį vyro palaikymą. Galime lygiavertiškai dalinti pareigomis, atsakomybėmis. Tiek Jovitos, tiek jos vyro tėvai klausė - kam jiems reikalingi tėvų globos netekę vaikai, kai namuose auga biologiniai. „Globos pradžioje, kai nesijauti tvirtas ir turi įvairių baimių, o dar aplinkui tave sklinda įvairi nuogirdų pilna informacija, imi dvejoti. Mes esame vienoje aplinkoje, kiti - kitoje, vieni negalėtų globoti, o mes galime. Juk nežinai, kokie iššūkiai bus su biologiniais vaikais, taip pat priimi ir tuos, kurie tenka globotiniams. Jovita aktyviai dalyvauja globos bendruomenės gyvenime, įsitraukusi į globos ambasadorės veiklą Varėnos rajone, dalijasi patirtimi ir savo pavyzdžiu įkvepia kitus. Gausi šeima kuria savo tradicijas. Kartą per mėnesį, sekmadieniais, vyresni vaikai arba Jovita su vyru organizuoja „šeimadienius“, t. y. Kita tradicija - tėvadienis - viena para ar savaitgalis, kuris skirtas tėvams pabūti atskirai nuo vaikų. „Esame keliautojų šeima. Pavasarį ar vasarą labai daug važinėjame dviračiais, net žygius organizuojame aplink ežerą, rengiame stovyklas. Be to, labai mėgstame žiūrėti filmus. Kartą ar du per metus globėjų šeima aplanko užsienio šalis. Vaikai kelionių taip pat laukia, jų metu pasiūlo, ką norėtų aplankyti - aktyvi šeima pasiruošia maršrutą ir visą dieną vaikštinėja po lankomus miestus. Jeigu Jovitai vienu ar keliais žodžiais reikėtų apibūdinti, ką reiškia globa, tai - namai, saugus prieglobstis. „Man labai smagu matyti, kaip vaikai lekia iš darželio ar mokyklos rėkdami „mamyte“ ar „tėtuk, važiuojam namo“. Pagalvoji, kad tikrai šiems vaikams atvėrei namų duris ir širdis.
Dažnai apie vaikų globos namų auklėtinius galvojama, kad jie yra tinginiai, nieko nemoka, jiems trūksta atsakomybės jausmo, tačiau juk šios savybės gali būti priskirtos visai jaunajai kartai, nepriklausomai nuo to - augo savo šeimoje ar kitur. Net ir negatyvų pavyzdį šeimoje matę žmonės dažnai dėl savo ateities stengiasi kur kas labiau nei „normalioje“ šeimoje augę vaikai. Dirbdama su buvusiais ir esamais vaikų globos namų auklėtiniais R. Navikaitė ir kiti projekto darbuotojai juos skatina išbandyti skirtingas profesijas jau mokykloje, moko socialinių įgūdžių, finansinio raštingumo bei kaip konfliktuose rasti visoms pusėms naudingą sprendimą. Globos namų vaikai, jos teigimu, yra nuoširdūs, mandagūs, dėmesingi - kaip ir visi vaikai, tačiau dažnai manoma, kad jei esi iš vaikų globos namų, esi lyg su „antspaudu“. Remiantis fondo turimais duomenimis, anksčiau į globos namus patekdavo jaunesnio amžiaus vaikai, o dabar - vis dažniau paaugliai su jau susiformavusiu charakteriu, todėl jiems kur kas sudėtingiau adaptuotis naujoje aplinkoje, neretai reikalinga individuali kompleksinė pagalba. Anot R. Navikaitės, kiekvienas, palikdamas globos namus, gauna beveik 3000 Eur įsikūrimo pašalpą. Kai kurie pinigus panaudoja prasmingai, kaupia nuosavam būstui, užsidirbti papildomai išvažiuoja į užsienį, o kiti juos iššvaisto. Pašnekovė dalijasi, kad vienas vaikinas su „įsikūrimo pinigais“ įsigijo televizorių, išsinuomojo būstą už 350 Eur/mėn., tačiau jam nesisekė su darbu. Pinigams pasibaigus, liko be buto, tačiau su televizoriumi, kurio neturėjo kur dėti. Nuo ankstyvos vaikystės gyvenimas šiems vaikams nešykštėjo sunkumų. Šeiminiai globos namai jiems suteikia ramų prieglobstį ir specialistų pagalbą, tačiau kelias savarankiško, savimi pasitikinčio žmogaus link išlieka duobėtas.