Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su Lietuvos pilietybės suteikimu vaikams, gimusiems užsienyje, ypač kai vienas ar abu tėvai yra Lietuvos piliečiai, o vaikas gimsta kitoje šalyje. Aptariamos dvigubos pilietybės galimybės, reikalingi dokumentai, procedūros ir su tuo susiję teisiniai aspektai. Taip pat pateikiama informacija apie Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinę padėtį Lietuvoje po „Brexit“.
Dvigubos pilietybės galimybės ir Lietuvos teisė
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato galimybę turėti dvigubą arba net daugybinę pilietybę. Tai ypač aktualu, kai vaikas pilietybes įgyja gimdamas. Lietuvoje galioja kraujo teisė, o tai reiškia, kad vaiko gimimo vieta nėra svarbi nustatant jo pilietybę, jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis. Taigi, Austėjos, gyvenančios Vokietijoje ir turinčios vokietį vyrą, dukra, gimusi Vokietijoje, gali turėti ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos pilietybę. Svarbu, kad pilietybės būtų įgytos gimstant, o ne per papildomai teikiamus prašymus.
Procedūra dėl Lietuvos pilietybės suteikimo vaikui, gimusiam užsienyje, yra bendroji. Pirmiausia, būtina registruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje. Tai galima atlikti internetu per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (MEPIS) arba per Lietuvos ambasadą užsienyje. Jei kreipiamasi į ambasadą, dažnai visi reikalingi dokumentai, tiek dėl lietuviško gimimo liudijimo, tiek dėl pasų išdavimo, gali būti pateikiami vienu metu.
Reikalingi dokumentai ir procedūros
Dėl dvigubos pilietybės reikalingų dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo valstybės, kurioje gimė vaikas. Jeigu santuoka buvo sudaryta užsienyje, ją reikėtų įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai svarbus žingsnis, užtikrinantis visų teisinių dokumentų tvarkingumą.
Austėjos atveju, svarbu atkreipti dėmesį į tėvo, Vokietijos piliečio, paso galiojimo terminą. Nors tai gali atrodyti smulkmena, galiojantis dokumentas yra būtinas visoms teisinėms procedūroms atlikti.
Jei vaikas gimsta Jungtinėje Karalystėje, o jo tėvai yra skirtingų tautybių (pvz., lietuvė ir anglas), kyla klausimas dėl pavardžių sutapimo ir dokumentų išdavimo. Sandrai, kuri susidūrė su tokia situacija, teko kreiptis į Lietuvos ambasadą, kad gautų laikinus dokumentus kelionei į Lietuvą su dukra, kurios pavardė buvo tėvo, o pasas dar nebuvo išduotas. Užsienio valstybėje išduotas gimimo liudijimas paprastai reikalauja apostilės, kad būtų pripažintas kitoje šalyje. Vėliau, grįžus į Lietuvą, galima tvarkyti dokumentus dėl Lietuvos paso ir pilietybės.
Svarbu suprasti, kad, remiantis pateikta informacija, jei pirma suteikiama kitos šalies pilietybė, vėliau galima siekti ir Lietuvos pilietybės. Tačiau yra atvejų, kai gali tekti pasirinkti vieną pilietybę, nors tai nėra griežta taisyklė ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių bei valstybių įstatymų. Pavyzdžiui, vaikas, turintis Airijos pilietybę, gali gauti ir Lietuvos pilietybę grįžus į Lietuvą.
Tėvų atsakomybė ir teisės
Teisinė sąvoka "tėvų atsakomybė" apima visas teises, pareigas, įgaliojimus ir valdžią, kurią tėvai turi vaiko ir jo turto atžvilgiu. Tai apima pareigą išlaikyti vaiką, taip pat teises į vaiko turtą vaiko mirties atveju.
Jei tėvai yra susituokę arba įregistravę civilinę partnerystę, tėvų valdžią turi abu. Nesusituokę tėvai arba motina ir kita motina, kurios nėra susituokusios ar įregistravusios civilinės partnerystės, gali įgyti tėvų valdžią pagal susitarimą, teismo nutartį arba registruojant vaiko gimimą. Pamotė ar patėvis taip pat gali turėti tėvų valdžią. Asmuo, turintis nutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo, taip pat turi tėvų valdžią jos galiojimo laikotarpiu.
Net ir porai išsiskyrus, tėvų valdžia išlieka, nebent teismas ją apriboja. Teismas gali priimti nutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku, taip pat dėl mokyklos pasirinkimo, jei tėvai nesutaria.
Jei tėvai negali rūpintis vaiku, teismas gali paskirti specialųjį globėją. Vienas iš tėvų, turintis tėvų valdžią, gali paskirti globėją vaiko mirties atveju.
Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtis Lietuvoje po „Brexit“
Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos („Brexit“) turėjo įtakos ir Jungtinės Karalystės piliečių bei jų šeimos narių teisinei padėčiai Lietuvoje.
Jei JK piliečiai ir jų šeimos nariai teisę gyventi Lietuvoje įgijo iki 2020 m. gruodžio 31 d., jie ir toliau naudosis tomis pačiomis teisėmis kaip ES piliečiai bei jų šeimos nariai. Jiems išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę apsigyventi Lietuvoje, lieka galioti iki jų galiojimo pabaigos, tačiau nebeleis naudotis laisvo asmenų judėjimo teise ES.
Asmenys, ketinantys toliau gyventi Lietuvoje po 2020 m. gruodžio 31 d., turėtų kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi išdavimo. Šie leidimai bus išduodami vadovaujantis Susitarimo dėl išstojimo nuostatomis.
„Brexit“: kas nutinka, jei esate ES pilietis JK? Tai sudėtinga... - BBC Newsnight
Asmenys, įgiję teisę gyventi Lietuvoje iki 2020 m. gruodžio 31 d., gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo. Šis leidimas bus išduodamas nemokamai, per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo, galios 10 metų, ir nereikės papildomo leidimo dirbti.
Norint kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, reikia prisijungti prie MIGRIS sistemos, užpildyti prašymą, nurodant asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresą ir kelionės dokumento duomenis. Kaip dokumento keitimo pagrindą reikėtų pasirinkti „Esu JK pilietis ar jo šeimos narys, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (iki 2020-12-31) įgijęs teisę gyventi Lietuvoje kaip ES pilietis ar jo šeimos narys“. Valstybės rinkliava už šį leidimą nebus imama.
Jei kartu su JK piliečiu Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai, įvaikiai, išlaikomi giminaičiai), jie taip pat gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo tokiomis pačiomis sąlygomis, jei šeiminis ryšys atsirado iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vaikams, nepriklausomai nuo gimimo datos, taip pat gali būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje.
Asmenys, ketinantys apsilankyti Lietuvoje po 2020 m. gruodžio 31 d. trumpam, galės atvykti beviziu režimu ir būti Lietuvoje bei kitose Šengeno valstybėse 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Jei Lietuvoje ketinama studijuoti ar dirbti, reikės kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Valstybės rinkliavos ir procedūrų kainos
Už prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą taikomi valstybės rinkliavos mokesčiai.
- Leidimas laikinai gyventi:
- Bendra tvarka: 120 Eur
- Skubos tvarka: 240 Eur
- Leidimas nuolat gyventi (pakeitimas):
- Bendra tvarka: 30 Eur
- Skubos tvarka: 60 Eur
- Nacionalinė viza:
- 120 Eur
Tačiau, kaip minėta, Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie teisę gyventi Lietuvoje įgijo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, šios rinkliavos nebus taikomos.
Iškilus klausimams dėl „Brexit“
Dėl klausimų, susijusių su „Brexit“, galima kreiptis el. paštu. Vidaus reikalų ministerija ragina Jungtinės Karalystės piliečius ir jų šeimos narius, ketinančius ir toliau gyventi Lietuvoje, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kreiptis į Migracijos departamentą ir pasikeisti jiems išduotus dokumentus. Tai užtikrins jų teisinę padėtį ir galimybę toliau naudotis teisėmis Lietuvoje.