Skydliaukės hormonai atlieka itin svarbų vaidmenį ne tik bendrai organizmo sveikatai, bet ir reprodukcinei funkcijai, užtikrinant sėkmingą pastojimą, normalią nėštumo eigą ir tinkamą vaisiaus vystymąsi, ypač smegenų vystymąsi. Sutrikusi skydliaukės veikla, tiek jos nepakankamumas (hipotirozė), tiek perteklius (hipertirozė), gali turėti neigiamos įtakos vaisingumui ir nėštumo baigtims. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime skydliaukės hormonų reikšmę reprodukcijai, dažniausius sutrikimus, jų diagnostiką, gydymą bei mitybos įtaką vaisingumui.
Skydliaukės anatomija ir funkcijos
Skydliaukė - tai drugelio formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje, aplink trachėją. Pagrindinė jos funkcija - gaminti skydliaukės hormonus: tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai reguliuoja beveik visų organizmo ląstelių ir audinių metabolizmą. Skydliaukės veiklą reguliuoja hipofizės liauka, esanti galvos smegenyse, kuri gamina tirotropinį hormoną (TTH arba TSH). TTH stimuliuoja skydliaukę gaminti T4 ir T3.
Skydliaukės sutrikimai ir jų įtaka vaisingumui
Dažniausias skydliaukės sutrikimas yra hipotirozė - būklė, kai skydliaukė negamina pakankamai hormonų. Tai gali sukelti medžiagų apykaitos sulėtėjimą, nuovargį, svorio padidėjimą, depresiją, vidurių užkietėjimą, odos sausumą ir šalčio netoleravimą. Nors hipotirozė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, ji dažniau diagnozuojama moterims, ypač vyresnio amžiaus.
Viena pagrindinių hipotirozės priežasčių yra lėtinis autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto tiroiditas. Šios ligos metu imuninė sistema atakuoja skydliaukės ląsteles, sukeldama uždegimą ir hormonų gamybos sutrikimą. Hašimoto tiroiditas yra genetiškai nulemtas, tačiau aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos jo išsivystymui. Moterys serga šia liga 5 kartus dažniau nei vyrai.
Kitos hipotirozės priežastys gali būti skydliaukės operacija, gydymas radioaktyviuoju jodu, tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., skirtų hiperaktyviai skydliaukei gydyti, psichiatriniai vaistai), jodo trūkumas maiste, hipofizės ar pagumburio sutrikimai.
Nenustatyti ir negydomi skydliaukės hormonų sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių reprodukcinei sveikatai. Hipotirozė gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus, nevaisingumą, padidinti persileidimo riziką ir neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi, ypač smegenų vystymąsi.
Skydliaukės hormonų tyrimai ir diagnostika
Pagrindinis skydliaukės funkcijos rodiklis yra tirotropinas (TTH/TSH), kurį gamina hipofizė. TTH lygis kraujyje padidėja, kai skydliaukė negamina pakankamai hormonų (hipotirozė), ir sumažėja, kai skydliaukė gamina per daug hormonų (hipertirozė). Kraujo tyrimas TTH nustatymui yra paprastas ir informatyvus diagnostikos metodas.
Jei TTH rodiklis yra nenormalus, papildomai tiriami laisvi skydliaukės hormonai - laisvas tiroksinas (LT4) ir laisvas trijodtironinas (LT3). Taip pat gali būti atliekami skydliaukės antikūnų tyrimai, siekiant nustatyti autoimuninius procesus. Gydytojas, įvertinęs visus tyrimų rezultatus ir klinikinę paciento būklę, gali tiksliai diagnozuoti skydliaukės sutrikimą ir paskirti tinkamą gydymą.
Svarbu paminėti, kad TTH fiziologinės normos yra plačios, ir nedideli nukrypimai gali būti susiję su kitomis priežastimis, ne tik su skydliaukės ligomis. Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, TTH rodikliai gali fiziologiškai skirtis.
Skydliaukės mazgai ir cistos
Skydliaukės mazgai yra dažnas radinys, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir moterims. Virš 95% skydliaukės mazgų yra gerybiniai ir nekelia pavojaus sveikatai. Mazgų išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad įtakos turi jodo trūkumas. Lietuva yra geografinėje jodo stokos zonoje, todėl rekomenduojama buityje vartoti joduotą druską. Kartais kakle atsirandantis guzelis gali būti ne mazgas, o skydliaukės cista - skysčio pripildytas maišelis. Labai retais atvejais skydliaukės mazgai gali būti piktybiniai navikai.
Gydymas ir skydliaukės hormonų terapija
Hipotirozė dažniausiai gydoma sintetinio skydliaukės hormono levotiroksino (T4) vartojimu. Vaisto dozė individualiai parenkama atsižvelgiant į paciento kraujo tyrimų rezultatus ir klinikinę būklę. Svarbu vaistą vartoti reguliariai, ryte nevalgius, užgeriant vandeniu, bent 30-60 minučių iki pusryčių. Kartais galima vartoti vaistą vakare prieš miegą.
Tiroksino dozę gali tekti koreguoti vartojant kitus vaistus (pvz., antidepresantus, kontraceptikus, cholesterolio mažinančius vaistus), dėl tam tikrų medicininių būklių (pvz., laktozės ar glitimo netoleravimo, gastrito) ar genetinių priežasčių.
Jei, nepaisant tinkamos levotiroksino dozės, pacientas vis tiek jaučiasi blogai, gali būti svarstoma galimybė papildomai skirti liotironino (T3 hormono). Svarbu atminti, kad skydliaukės hormonų sutrikimai, jei negydomi, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, nutukimas, nevaisingumas ir psichikos sveikatos sutrikimai.
Mitybos įtaka vaisingumui
Subalansuota mityba yra itin svarbi tiek bendrai sveikatai, tiek vaisingumui palaikyti. Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali neigiamai paveikti reprodukcinę funkciją.
- Folio rūgštis (Vitaminas B9): Būtina gimdymo defektams išvengti ir svarbi vaisingumui didinti. Rekomenduojama moterims reprodukcinio amžiaus kasdien suvartoti ne mažiau kaip 400 mcg folio rūgšties. Didesnės jos dozės gali padidinti vaisingumą ir sumažinti nevaisingumo riziką.
- Kiti B grupės vitaminai (B12, B6): Kartu su folio rūgštimi svarbūs palaikant saugų homocisteino lygį. Vitaminas B12 gali būti svarbus sėkmingam nevaisingumo gydymui, pvz., dirbtiniam apvaisinimui.
- Vitaminas D: Nors tyrimų rezultatai prieštaringi, yra įrodymų, kad vitamino D papildai gali pagerinti vaisingumą tiek vyrams, tiek moterims, ypač sergantiems policistinių kiaušidžių sindromu (PCOS).
- Žuvų taukai (Omega-3 riebalų rūgštys): Gali turėti teigiamą poveikį moterims, kurioms diagnozuotas nevaisingumas arba kurios naudoja dirbtinio apvaisinimo technologijas.
- Kofermentas Q10: Veikia kaip antioksidantas, mažina oksidacinį stresą, kuris gali trukdyti vaisingumui. Gali pagerinti kiaušinėlių ir spermatozoidų kokybę.
- Selenas: Būtinas mikroelementas, naudojamas baltymų sintezei ir turintis antioksidacinių savybių. Jo trūkumas gali sukelti persileidimą ar nevaisingumą.
- Cinkas: Taip pat svarbus skydliaukės hormonų gamybai ir bendrai reprodukcinei sveikatai.
Moterims, bandančioms pastoti, ypač rekomenduojama vartoti prenatalinius multivitaminus, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 400 mcg folio rūgšties.
Priešpastojiminis pasiruošimas ir konsultacija su specialistu
Prieš planuojant nėštumą, svarbu įvertinti skydliaukės hormonų balansą ir, esant reikalui, jį koreguoti. Moterims, turinčioms lėtinį autoimuninį tiroiditą ar kitus skydliaukės sutrikimus, prieš pastojant būtina užtikrinti optimalų skydliaukės hormonų lygį. Tai gali reikšti tiroksino dozės korekciją.
Jei moteriai iki nėštumo buvo skiriamas tiroksinas, sužinojus apie nėštumą, jo dozę rekomenduojama savarankiškai padidinti 20-30%. Nėštumo metu skydliaukės hormonų poreikis gali išaugti 30-50%, todėl dažni tyrimai ir vizitai pas endokrinologą yra būtini optimaliam gydymui užtikrinti.
Po gimdymo moteris gali grįžti prie įprastinės prieš nėštumą vartotos tiroksino dozės arba nutraukti jo vartojimą, jei iki nėštumo jis nebuvo skiriamas.
Poroms, turinčioms sunkumų pastoti, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Ypač svarbu pasikonsultuoti, jei:
- Moteris jaunesnė nei 35 metai ir nepavyksta pastoti per vienerius metus bandymų.
- Moteris 35 metų ar vyresnė ir nepavyksta pastoti per šešis mėnesius bandymų.
- Moteriai nereguliarus menstruacijų ciklas, endometriozė, dubens uždegiminė liga ar persileidimų istorija.
- Vyrui yra buvę sėklidžių traumos, išvaržos operacijos, chemoterapijos, nevaisingumo ar seksualinės disfunkcijos istorija.
Sveikatos priežiūros specialistas gali atlikti reikiamus tyrimus, įvertinti bendrą sveikatos būklę ir paskirti tinkamiausią gydymą ar rekomendacijas, siekiant padidinti pastojimo tikimybę.
tags: #tth #itako #pastojimui